Ateityje atsiras technologija, galinti vizualizuoti žmonių sapnus ar prisiminimus.
JAV mokslininkai sukūrė minčių skaitymo metodą, leidžiantį tiksliai nustatyti, į kuriuos konkrečiai paveikslėlius žiūri žmogus. Tam naudojamas smegenų veiklą fiksuojantis magnetinio rezonanso tomografas ir speciali programinė įranga, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Amerikiečių mokslininkams tai pasiekti pavyko pasitelkus magnetinio rezonanso tomografus, kurie paprastai naudojami klinikinės diagnostikos tikslais. Tomografais smegenų veikla buvo stebima tuo metu, kai tiriamieji apžiūrinėdavo kelias nespalvotas fotografijas. Remdamasis gautais duomenimis kompiuteris 9 atvejais iš 10 sugebėdavo nustatyti, į kurią nuotrauką tą akimirką dėmesį buvo sutelkęs tiriamasis. Spėliojant tai pavyktų tik 8 atvejais iš 1000, pastebi dienraštis.
Šio tyrimo rezultatai atveria galimybę kurti technologiją, kuri ateityje galėtų vizualizuoti žmonių sapnus ar prisiminimus, rašo „The Guardian“.
Daktaro Jacko Gallanto vadovaujama Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų grupė savo tyrimo išvadas paskelbė žurnale „Nature“. „Mūsų rezultatai liudija, kad galbūt netrukus pavyks rekonstruoti žmogaus regimuosius įspūdžius vien tik stebint jo smegenų veiklą. Įsivaizduokite universalų smegenų veiklos skenerį, galintį bet kuriuo pasirinktu metu rekonstruoti žmogaus vizualinius potyrius“, - teigia mokslininkai.
Šis atradimas sėja baimę, kad tiriamojo smegenis bus galima „tardyti“ prieš jo valią, o tai reiškia, kad ateityje žmonės šitaip gali būti apklausinėjami įtarus juos „minčių nusikaltimais“, pastebi „The Guardian“.
Mokslininkų teigimu tokios prielaidos – viso labo mokslinės fantastikos idėjos, nes jų sukurtas metodas esą gali būti naudojamas tik vizualiniams įspūdžiams rekonstruoti, o tokiems eksperimentams kol kas būtini gremėzdiški tomografai ir labai galingi magnetai. Be to, tomografu gautus duomenis apdorojanti programinė įranga turi būti „sukalibruota“ konkrečiam asmeniui, o tam reikia daug valandų trunkančių „treniruočių“.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje, kai smegenų skenavimo metodai ištobulės, naudojant juos gali kilti problemų dėl teisės į asmens privatumą užtikrinimo, rašo „The Guardian“. „Gali būti, kad, tarkim, po 40 – 50 metų smegenų veiklos dešifravimas turės rimtų pasekmių, susijusių su morale ir privačiu gyvenimu, - tvirtina profesorius Gallantas. – Mes įsitikinę, kad nė vieno žmogaus negalima versti atlikinėti smegenų veiklos nuskaitymo procedūrų prieš jo valią, slapta arba be jo kategoriško sutikimo, kurį jis duotų po to, kai būtų informuotas apie numatomą procedūrą.“
Amerikiečių išradimas remiasi įprastu funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) metodu, kuriuo galvos smegenų veikla, t.y. kraujotaka įvairiose jų srityse, vaizduojama grafiškai. Pirmasis žingsnis – dešifravimo programos nustatymas. Tai daroma skenuojant už regėjimą atsakančias tiriamo asmens smegenų žievės dalis, kol šis 5 valandas peržiūrinėja tūkstančius atvaizdų. Šitaip dešifruotojas išsiaiškina, kaip konkretaus žmogaus smegenys koduoja vizualinę informaciją. Po to pradedamas kitas etapas: paimamas naujas atvaizdų rinkinys ir, naudojant programą, bandoma nuspėti tiriamojo smegenų veiklą kiekvieno atvaizdo peržiūrėjimo metu. Baigiamajame etape tiriamasis peržiūrinėja antrąjį atvaizdų rinkinį, o tomografas nuskaito realią jo smegenų veiklą. „Mes tiesiog šukuojame prognozių sąrašą, ieškodami panašiausių į konkretaus stebėjimo rezultatą, ir pasikliaujame šiuo panašumu“, - aiškina Gallantas.
Programa parenka su prognozėmis sutampančių stebėjimų rezultatus. Naudojant 120 atvaizdų rinkinį programa teisingai juos atspėjo 9 atvejais iš 10. Kai buvo atliekamas bandymas su 1000 atvaizdų, tikslumas sumažėjo iki 8 iš 10. Jei programa būtų tiesiog spėliojusi, 120 atvaizdų atveju teisingų atsakymų būtų vos 0,8 proc., rašo „The Guardian“.
Mokslininkai mano, kad naudojant 1 milijardą atvaizdų (maždaug tiek suranda „Google“), programa teisingai atspėtų 20 proc. Pasak Gallanto, tokio atvaizdų skaičiaus atveju programa priartėja prie tikrojo vizualinių įspūdžių atkūrimo –ji gali nustatyti, ką būtent jūs matote, neturėdama jokios išankstinės informacijos. „Nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų mums ateityje išspręsti šią problemą. Šiuo metu mes kaip tik dirbame šioje srityje“, - pastebėjo mokslininkas.
Pasak dienraščio, profesorius Gallantas mano, kad ateityje galbūt pavyks pritaikyti šią technologiją sapnams ar regimajai atminčiai nuskaityti. „Iš visko sprendžiant čia veikia vadinamoji smegenų „regėjimo techninė įranga“. Smegenyse saugomi prisiminimai tarsi įkeliami į „regėjimo įrangą“ ir atgaminami, – aiškina jis. – Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai mes iš esmės galėtume atkurti sapnuose matytus vaizdinius“.
Tačiau eksperimentuoti su judančiais vaizdais neįmanoma, nes tomografai gali nuskaityti informaciją tik kartą per 3 – 4 sekundes. Pasak kitų mokslininkų, šį JAV mokslininkų atradimą reikėtų vertinti kaip didelį šuolį smegenų funkcijų tyrimų srityje.
„Manau, kad tai didelis pasiekimas, – dienraščiui sakė Carnegie Mellono universiteto Pitsburge (JAV) psichologijos profesorius Marcelis Justas. – Jis nepalyginamai įdomesnis už minčių skaitymo ar apklausų policijoje perspektyvą... Šie žmonės aiškinasi, kaip smegenys koduoja scenas, pamatytas tikrovėje. Jie supranta smegenų kalbą.“
„Rezultatai išties įspūdingi. Mes dar daugiau prasiskverbėme į priekį tyrinėdami būdus, kurie leidžia spręsti apie psichikos būklę remiantis funkciniu magnetiniu rezonansu“, - pabrėžė Lježo universiteto (Belgija) neurologas daktaras Stevenas Laureysas. Pasak jo, šis metodas gali praversti aiškinantis komoje esančių žmonių psichikos būklę, rašo „The Guardian”.
