Žmogaus embrionų klonavimas – tik laiko klausimas, tvirtina britų dienraštis „The Independent“. Pasak jo, mokslininkams pirmą kartą pavyko klonuoti tuzinus beždžionių embrionų. Tačiau ką toks technologinis proveržis reiškia žmonijos ateičiai?
Pasitelkus tą patį metodą, kuriuo buvo gautos dešimtys suaugusių beždžionių klonų, galima kurti ir žmonių „kopijas“, rašo „Independent“. Nors žmogaus embrionų klonavimas mokslo tikslais susiduria su techninėmis problemomis, abejonėmis dėl tyrimų patikimumo, ginčais dėl etinių tokios praktikos aspektų ir kitomis panašaus pobūdžio kliūtimis, naujasis metodas žada revoliucinį žmogaus kiaušialąsčių pavertimo klonuotais embrionais efektyvumą.
Pasak dienraščio, mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti gyvybingus klonuotus embrionus iš suaugusios beždžionės – 10 metų amžiaus makakos patino – audinių. Laukiama, kad iki lapkričio pabaigos ši tyrėjų grupė paskelbs savo eksperimento rezultatus. Mokslininkai taip pat pademonstravo, kad jiems pavyko iš kai kurių klonuotų embrionų išgauti kamieninių ląstelių ir stimuliuoti jų raidą laboratorinėmis sąlygomis. Šios embrionų dalelės buvo paverstos suaugusiomis širdies ir smegenų neuronų ląstelėmis, rašo „Independent“.
Apie šį pasiekimą pranešę mokslininkai pavadino jį visų lauktu proveržiu, nes iki šiol mokslo bendruomenėje vyravo nuomonė, kad kurti klonuotus embrionus iš suaugusių beždžionių – o taip pat ir žmonių – biologinės medžiagos trukdys kažkokia neįveikiama kliūtis.
Nors D. Britanijoje įstatymas draudžia panašius klonuotus embrionus persodinti į moters gimdą, daugelis baiminasi, kad sąlyginai lengvas klonavimas, pasitelkus suaugusio žmogaus odos ląsteles, didina tikimybę, kad šis metodas bus panaudotas kuriant klonuotą kūdikį. 2004 m. Pietų Korėjos mokslininkai pranešė pirmieji sukūrę klonuotą žmogaus embrioną, bet 2006 m. šio eksperimento rezultatai buvo anuliuoti. Paaiškėjo, kad pagrindinis tyrimo autorius Hwang Woo-suk juos sufalsifikavo, rašo „Independent“.
Mokslui žinomas tik vienas dokumentuotas žmogaus klono egzistavimo (embriono pavidalu) faktas, tačiau po kelių dienų šis embrionas mirė, todėl kamieninių ląstelių gauti nepavyko. Pasak dienraščio, kol kas šio eksperimento rezultatų niekam nepavyko pakartoti.
Kai kuriomis žiniomis, naujausius bandymus su beždžionėmis vykdę mokslininkai bandė implantuoti apie 100 klonuotų embrionų į maždaug 50 surogatinių motinų – makakos patelių – gimdas, tačiau klonuotų palikuonių susilaukti kol kas nepavyko. Tiesa, vienas šiame tyrime dalyvavęs mokslininkas sakė, kad tai ko gero tik paprasčiausia nesėkmė: pavyzdžiui, avelei Dolly, pirmajam suaugusio žinduolio klonui, sukurti prireikė 277 bandymų.
Minėtiems beždžionių klonavimo tyrimams vadovauja Rusijoje gimęs mokslininkas Šuchratas Mitalipovas, dirbantis JAV Oregono nacionaliniame primatų tyrimo centre, pasakoja dienraštis. Mitalipovas – vienas iš novatoriško primatų kiaušialąsčių naudojimo klonavimui metodo pradininkų. Pagal šį metodą kiekviena kiaušialąstė „sulydoma“ su branduoliu, paimtu iš suaugusio primato odos ląstelės.
„Independent“ kalbintas Š. Mitalipovas sakė negalįs komentuoti tyrimo, kol jo rezultatai nebus paskelbti žurnale „Nature“. Tačiau šiemet surengtoje mokslinėje konferencijoje jis kolegoms sakė iš 20 klonuotų embrionų gavęs dvi kamieninių ląstelių partijas, o analizė patvirtinusi, kad tai buvo tikri genetiniai klonai.
Profesorius Alanas Trounsonas iš Australijos Monašo universiteto pareiškė, kad Mitalipovo pasiekimai – seniai lauktas proveržis, rašo „Independent“. Nors bandymų buvo daug, dar niekam nebuvo pavykę sukurti klonuotų primatų embrionų iš suaugusių ląstelių, nors klonavimo bandymai su dešimčių primatams nepriklausančių gyvūnų rūšių atstovais buvo sėkmingi. „Primatų atveju tai „konceptualus įrodymas“. Kai kurie manė, kad beždžionės, kaip ir žmonės – pernelyg sudėtinga medžiaga, tačiau tie iš mūsų, kurie dirba su avimis ir karvėmis, laikosi požiūrio, jog sėkmės tikimybė taps panaši į mūsų pasiekimus dirbant su šiomis rūšimis“, - sakė profesorius Trounsonas.
Mitalipovo duomenys tai patvirtina, pridūrė jis. „Būtini techniniai įgūdžiai jau įgyti, ir dabar mes galime žengti toliau ir pasvarstyti, ko galbūt pavyktų pasiekti naudojant žmogaus medžiagą“, - pažymėjo mokslininkas.
Neseniai pensijon išėjęs Oregono nacionalinio primatų tyrimo centro laboratorijos vadovas profesorius Donas Wolfas dienraščiui sakė, kad pagal naujasis metodas nenaudoja dažų ir ultravioletinio spinduliavimo, nes tai, iš visko sprendžiant, kenkia primatų kiaušialąstėms. „Iš pradžių mes bandėme taikyti šį būdą beždžionėms ir, patys to nė neįtardami, faktiškai žalojome kiaušialąstes. Todėl vienas svarbiausių dalykų buvo šio etapo pašalinimas iš visos procedūros. Dabar mes galime pakankamai efektyviu dažnumu gauti klonuotų beždžionių blastocistų. Šio dažnumo pakanka, kad galėtume tyrinėti klonuotas blastocistas“, - sakė Wolfas.
Tyrėjų iš Oregono komanda, bendradarbiaudama su grupe Kinijos mokslininkų, iki šio laiko sukūrė apie 100 klonuotų embrionų, kurie buvo implantuoti maždaug 50 makakos patelių, tačiau nė karto nepavyko pasiekti, kad vaisius būtų išnešiotas per visą nėštumo periodą, aiškino profesorius. „Dabar telksime pastangas terapeutinio klonavimo srityje, stengsimės naudoti įvairių primatų, išskyrus žmogų, rūšis terapeutinio klonavimo paradigmoms. Aiškinsimės, ką galbūt pavyktų padaryti klinikinėmis sąlygomis“, - aiškino D. Wolfas.
Pasak mokslininko, Oregono tyrėjų grupė tokių bandymų ėmėsi pirmoji, nors šios tyrimų krypties reputacija buvo suteršta Pietų Korėjoje sufalsifikuotų tyrimų. „Dabar nebepatikrinsi, bet, galimas daiktas, korėjiečių darbas vis dėlto turėjo tam tikros vertės. Tačiau mūsų tyrimas taps pirmuoju dokumentuotu terapeutinio klonavimo atveju naudojant primatų medžiagą“, - pabrėžė jis.
Trumpoji klonavimo istorija
Beždžionių klonavimo metodas iš esmės toks pat, kaip ir avelės Dolly, teigia „Independent“. Sveikos neapvaisintos kiaušialąstės branduolys išimamas, o į jo vietą įsodinamas brandžios suaugusio gyvulio odos ląstelės branduolys.
Tiksliai apskaičiuotą laiką veikiant elektros impulsais galima sukurti embrioną, kuris bus genetinis odos donoro klonas. Tokiu būdu sukurtus gyvūnų embrionus galima implantuoti į surogatinių motinų gimdas, kad šios atsivestų klonuotų palikuonių. D. Britanijoje ir daugelyje kitų šalių vadinamąjį žmogaus „reprodukcinį klonavimą“ draudžia įstatymai. Tačiau šis metodas buvo naudojamas klonuojant įvairių rūšių gyvūnus. Štai keli pavyzdžiai.
Stambieji raguočiai. Mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti daugelį naminių galvijų rūšių. Per pirmąjį bandymą klonuoti nykstančios gaurų rūšies atstovą 2001 m. JAV gimė jo klonas Nojus. Jis pragyveno vos dvi dienas.
Pelė. Paprastoji namų pelė buvo klonuota iš suaugusios pelės ląstelių Havajų universitete 1997 m. Ji sulaukė brandaus amžiaus ir du kartus buvo atsivedusi palikuonių. Nustipo 2000 m. gegužę.
Arklys. Pirmasis klonuotas arklys pasaulį išvydo 2003 m. gegužės mėnesį Italijoje. Jis buvo pavadintas Prometėjumi.
Katė. Klonuota katė, pavadinta CopyCat, 2002 m. gimė Teksaso valstijoje JAV. 2006 m. ji natūraliu būdu pastojo ir tų pačių metų rugsėjį atsivedė tris kačiukus.
Šuo. Tai Pietų Korėjoje 2005 m. gimęs Snuppy. DNR tyrimai išsklaidė abejones dėl šio klono autentiškumo. Ta pati tyrėjų grupė, naudojusi tą patį metodą, klonavo ir du vilkiukus, vėliau – tris afganų kurtus.
