Daugėjant nešiojamųjų prietaisų, didėja reikalavimai juos aprūpinantiems energija elementams. Prietaisai vis mažėja, o jų funkcijų daugėja, bet energijos elementų technologijų pažanga atsilieka.
Pernai didžiausios pasaulyje nešiojamų prietaisų gamintojos „Nokia“ vyriausiasis technologas Yrjo Neuvo įspėjo apie gresiančią mobiliųjų prietaisų energijos šaltinių krizę. Rinkos poreikiai skatina kurti naujas energijos elementų mobiliesiems prietaisams technologijas, rašoma žurnale „The Economist“.
Šiemet vasarį nedidelė Reno, Nevadoje, įsikūrusi bendrovė „Altair nanotechnologijos“ paskelbė apie naujus ličio jonų elementus, pritaikytus nešiojamiesiems prietaisams. Šie maitinimo elementai veikia trigubai ilgiau už dabartinius, juos galima pakrauti per šešias minutes. Ličio jonų elementai taip vadinami todėl, kad juos įkraunant ir iškraunant, ličio jonai keliauja tarp anodu vadinamo teigiamo elektrodo ir katodu vadinamo neigiamo. Bendrovės plėtros direktorius Royus Grahamas aiškina, kad jie sumanė anodą padengti ličio titanato nanokristalais. Tokio anodo paviršiaus plotas padidėja nuo apytikriai 3 kvadratinių metrų iki 100, todėl pailgėja maitinimo elemento veikimo trukmė ir sutrumpėja jo įkrovos laikas. Birželį Amerikos valstybinis mokslo fondas skyrė „Altair“ bendrovei 477 tūkst. dolerių, kad ji pritaikytų nanodalelių metodą abiem elektrodams ir dar labiau prailgintų elementų veikimo laiką bei sumažintų įkrovos trukmę.
„Toshiba“ irgi skelbia sukūrusi naują maitinimo bateriją, kurios įkrovos greitis – 80 proc. viso galingumo per minutę. Patobulinusi naujųjų energijos šaltinių patvarumą, patikimumą ir dizainą, „Toshiba“ ketina juos pardavinėti nuo kitų metų. Bendrovės atstovas Hirokas Mochidas aiškina, kad pirmiausia tokie energijos šaltiniai bus gaminami elektra varomiems automobiliams ir pramonėje naudojamiems įrenginiams, nes jiems ypač svarbi didelė galia ir greitos įkrovos galimybės. Nors „Toshiba“ išsamiau neaiškina naujųjų energijos šaltinių tobulinimo ypatumų, bet manoma, kad ir ji pritaikė nanotechnologijas, didindama elektrodų paviršių.
Neseniai pavyko patobulinti ir visai kitokias, vadinamąsias beta, galvanines baterijas. Tokiose baterijose naudojamos beta dalelės iš radioaktyvaus šaltinio, kurios sukuria elektros srovę puslaidininkinėje medžiagoje. Tokios baterijos gali veikti labai ilgai, jos naudojamos kosminiuose prietaisuose ar širdies stimuliatoriuose bei kituose įrenginiuose, kur sudėtinga keisti baterijas. Tai patikimi ir saugūs energijos šaltiniai, bet nepakankamai našūs, teigia Philipas Fauchetas iš Niujorko Ročesterio universiteto. Dabar jo vadovaujama grupė mėgina padidinti beta galvaninių baterijų puslaidininkinės medžiagos paviršių, vietoj plokščių paviršių medžiagų naudodama akytą silikoną ir bendradarbiaudami su Hiustono bendrove „BetaBatt“ pagaminti medicinos reikmėms pritaikytus ilgalaikius maitinimo elementus.
Pastarųjų metų mėginimai pavyti sparčiai žengiančią į priekį elektros prietaisų bei įrenginių gamybą ir patenkinti jos nuolat augančius poreikius teikia vilčių. Bet energija, kaip, beje, ir pinigai, turi tokią ypatybę – kad ir kiek būtų, vis negana: kol vieni suka galvas, kaip sukurti galingesnius energijos gaminimo šaltinius, kiti galvoja apie naujas energijos suvartojimo galimybes.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
