Moterys dažniau skundžiasi depresija, nerimu, valgymo sutrikimais, o vyrai dažniau serga Parkinsono liga. Tiriant vyrų ir moterų smegenis, pastebimi neginčytini skirtumai. Vis dažniau prabylama ne tik apie skirtingą lyčių polinkį sirgti kai kuriomis ligomis, bet ir apie skirtingus vaistus vyrams ir moterims.
Žmogaus lytis nulemiama apvaisinimo metu, bet gali būti, kad smegenys irgi yra skirtingų lyčių, kurios formuojasi vėliau motinos įsčiose. Profesorius Dickas Swaabas iš Nyderlandų smegenų tyrimo instituto Amsterdame tvirtina, vyrų ir moterų smegenų skirtumus įrodo sutrikusios lytinės tapatybės asmenų tyrimai.
Kai žmogus jaučiasi esąs ne tos lyties kūne, iš dalies tokį reiškinį galime aiškinti smegenų lyties neatitikimu. Žmogaus lytiniai organai rutuliojasi pirmojoje nėštumo pusėje, o smegenų lytis formuojasi antrojoje nėštumo pusėje ir po gimdymo. Toks laiko nesutapimas ir gali lemti neatitikimą tarp lytinių organų ir smegenų lyties. Manoma, kad smegenų lytį didele dalimi lemia hormonų estrogeno ir testosterono pusiausvyra organizme. Skenuojant transseksualių asmenų smegenis ir tiriant mirusiųjų smegenis nustatyta, kad tokia hipotezė nėra tuščias prasimanymas. Jei skiriasi vyrų ir moterų smegenys, tai reiškia, kad kai kuriomis ligomis gali sirgti tik moterys arba tik vyrai.
Moterys geriau atjaučia kitus, juos supranta ir jautriau reaguoja į kito žmogaus emocines būsenas. Vyrai dažniau išsiskiria analitiniu mąstymu, gebėjimu sisteminti reiškinius ir perprasti esmę. Tyrimais įrodyta, kad moterys menkiau atsparios stresui negu vyrai ir kad tokią savybę galime sieti su moteriškaisiais lytiniais hormonais estrogenais. Kai aplinkoje streso moterys ir vyrai patiria vienodai, moterims dažniau atsiranda depresinės nuotaikos. Italijos La Sapienzos universiteto daktaras Carlo Pozzilli nustatė, kad daugine skleroze sergančių moterų organizme mažiau vyriškojo hormono testosterono, palyginti su sveikomis moterimis.
Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkai, vadovaujami Glendos Gillies, tikrino hipotezę, kad Parkinsono liga moterys serga gerokai rečiau už vyrus todėl, kad jų organizme daugiau moteriškųjų hormonų estrogenų, kurie apsaugo nervų ląsteles, t.y. neuronus, nuo sunykimo. Tyrimai su žiurkėmis iš dalies patvirtino tokią hipotezę. Žiurkių patelėms pašalinus kiaušides, jos tapo mažiau atsparios cheminiu būdu sukeltai į dauginę sklerozę panašiai būsenai. Leidžiant joms estrogeną, žiurkių būsena pagerėjo. Iškastravus patinėlius, jų liga progresavo lėčiau, bet suleidus jiems estrogeno, būsena ne pagerėjo, o labai pablogėjo. Mokslininkai teigia, kad skirtinga lyčių reakcija į ligas reiškia ne tik tai, kad yra vyriškų bei moteriškų ligų ir gali jų daugėti, bet ir tai, kad laikas pradėti galvoti apie skirtingus vyrų ir moterų gydymo būdus.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
