„Vienam kariauti patogiau?“, – šaipėsi rusiško karinio filmo apie Antrąjį pasaulinį karą personažas (baudos bataliono karys) iš savo viršininko, bataliono vado, kuris įsakinėjo visus aplink suimti, bet niekas jo neklausė. Prezidentės D. Grybauskaitės kadrų politiką kai kas vertina panašiai.
Laikysena tokia pati
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip ir neradusi pamainos vyriausiajai patarėjai Audronei Nugaraitei, atsistatydinusiai 2010 metų liepą „plačiau nekomentuojant“ prezidentės tuometiniam atstovui spaudai Linui Balsiui, kuris vėliau (sujungus etatus) pats tapo vyriausiuoju patarėju, taip pat smagiai atsikratė ir jo paties. Tai padaryta pačiose metinio pranešimo skaitymo išvakarėse. Prezidentūra, kaip jau įprasta, nieko nekomentuoja, nes yra labai užsiėmusi, arba laiko tai ne pašalinių reikalu.
L. Balsys anuomet tvirtino, kad „pasiektas abiejų pusių sutarimas“ dėl darbo santykių nutraukimo, tačiau atstovas spaudai teigė nedalyvavęs Prezidentės pokalbiuose su A. Nugaraite, dėl to nežinąs tikrųjų motyvų.
„Tai buvo abiejų šalių sutarimas. Prezidentė taip susitarė su A. Nugaraite ir pastarąją turbūt tenkino tokia formuluotė“, – anuomet sakė L. Balsys.
Tada A. Nugaraitės pasitraukimą prezidentės oponentai įvertino kaip įrodymą, kad su prezidente neįmanoma dirbti, o šalininkai priėmė, kaip visiško savarankiškumo ir politinės drąsos faktą. A. Nugaraitės poziciją prezidentūroje buvo paskelbta nereikalinga ir įpėdinių neieškota. Dabar, L. Balsiui pasitraukus, nieko oficialiai nekomentuojant, neskubama ieškoti pamainos. Abu personažai Prezidentės komandoje dirbo nuo pat jos kadencijos pradžios – 2009 metų liepos. L. Balsį laikinai pavaduoja Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, o pranešimus spaudai siuntinėja patarėja užsienio politiką kuruojantis Darius Semaška.
Patarėjų atleidimai vertinami prieštaringai
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis prezidentės kadrų politiką kritikuoja be gailesčio. „Panašu, kad Prezidentės požiūris į komandą ir komandinį darbą yra labai panašus į sovietinį. Tiesiog reikalaujama, kad visi laikytųsi įsakymų. Iniciatyva ir nuomonė yra nepageidautini“, – sakė portalui „Balsas.lt“ L. Bielinis.
Paklaustas, ar prezidento Valdo Adamkaus parodomieji susitikimai su ekspertais, prieš pasirašant LEO.LT ir kitus prieštaringus projektus neiliustruoja panašaus požiūrio į patarėjus, L. Bielinis nesutiko. „Pas V. Adamkų diskusijos, net ir prieš pat pasirašant, vyko gan aštrios. Priešingos nuomonės ne tik nebuvo prigrasinamos, jų prašyta“, - tikina buvęs V. Adamkaus patarėjas.
Mykolo Romerio universiteto docentas Gintaras Aleknonis linkęs ieškoti tik privalumų Prezidentės pozicijoje. „Pasakymas – komanda ar ne komanda – yra kitaip įsivaizduotinas, manau. Ir mūsų įstatymai taip numato, kad Prezidentas yra daugiau ar mažiau vienišas, o ne priklausomas nuo kokių nors partinių komandų, kurias įsivaizduoju kiek kitaip. Pavyzdžiui ir Premjero komandą. Šalies vadovo komanda turi dirbti grynai tam asmeniui. A. Nugaraitės ir L. Balsio atveju pabrėžčiau tai, kad abu išėjo itin oriai, kas gal neįprasta Lietuvos žurnalistams, nes nepulta viešinti savo darbo įspūdžių. Manau, kad tai tiesiog reiškia, kad neviešinama, ko nenorima viešinti.“, – sakė jis portalui „Balsas.lt.
Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjų ekspertas nepanoro lyginti su velionio Algirdo Mykolo Brazausko ir „antrojo“ V. Adamkaus patarėjais. „A.M. Brazauskas turėjo problemų su Raimundu Rajecku ir su asmeniu, kuris jam kostiumus pirko – nelabai atsimenu. V. Adamkaus patarėjas L. Bielinis išėjo, kai partiją kūrė,“– sakė G. Aleknonis.
L. Bielinis portalui „Balsas.lt“ pabrėžė niekad neturėjęs partinio bilieto, kai dirbo prezidentūroje. „Buvo visai ne taip, o aš savo pozicijas, dar kol dirbau prezidentūroje, galėjau išsakyti atvirai ir niekas už tai negrėsė, kai prezidentu buvo V. Adamkus. kartoju - priešingos pozicijos buvo net reikalaujamos“, – aiškino ekspertas.
