Prieš 50 mln. metų Žemės atmosferoje buvo deguonies gausos laikotarpis. Tuo metu nyko dinozaurai, atsirado dideli sterbliniai žinduoliai ir kiti gyvūnai, turintys didesnes smegenis.
Duomenys apie deguonies kiekį atmosferoje gaunami tiriant jūros dugno nuosėdines uolienas, kurioms apytikriai 205 mln. metų. Mokslininkus domina neorganiniai, gausūs anglies mineralai ir organinės titoplanktono liekanos.
Fotosintezės būdu titoplanktonas gamino deguonį ir paliko cheminius pėdsakus – sunkiai skaidomus anglies izotopus. Lygindami anglies tryliktojo izotopo kiekio didėjimą neorganinėse liekanose ir jo mažėjimą organinėse, mokslininkai nustato, kiek tuo metu atmosferoje buvo deguonies.
Paulo Falkowskio iš Rutgerso universiteto Niu Džersyje vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad per 205 mln. metų deguonies kiekis Žemės atmosferoje esmingai kito, rašoma žurnale „Science“. Minėtojo laikotarpio pradžioje deguonies atmosferoje buvo tik 10 proc. tūrio vienete. Prieš 190 mln. metų gyvenę žinduoliai buvo labai maži – vos kelių gramų svorio. Prieš 50 mln. metų deguonies atmosferoje buvo 2 proc. daugiau nei dabar – 23 proc. Tuo metu išsirutuliojo stambūs žinduoliai. Be to, atsirado sąlygos vystytis apie trečdalį kūno energijos suvartojančioms smegenims. Dabar atmosferoje deguonies šiek tiek mažiau – 21 proc. tūrio vienete. Mokslininkai teigia, kad deguonies sumažėjo prieš 10 mln. metų, kai Žemėje išdegė dideli plotai augmenijos.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
