Kompiuterių virusai – savaime plintančios tinklus niokojančios programos – nėra kokie nors linksmi žaidimai, kasmet jų padaromi nuostoliai skaičiuojami vis didesnėmis sumomis. 2000 m. gegužės 4 d. paleistas virusas „I love you“, kitaip tariant, laiškelis, pavadintas „Aš tave myliu“, nuniokojo kompiuterių tinklus visame pasaulyje ir pridarė žalos už 10 milijardų dolerių.
Laimei, dauguma kompiuterių virusų ne tokie greiti ir veiksmingi, bet jų daugėja, todėl ieškoma naujų būdų, kaip nuo jų apsisaugoti. Žurnale „Nature Physics“ Eranas Shiras ir jo kolegos iš Tel Avivo universiteto Izraelyje siūlo naują kovos su kompiuterių virusais būdą.
Virusas naikina kompiuterio, į kurį pateko, duomenų bazę ir dauginasi bei plinta toliau visais ten aptiktais adresais. Apsaugančios nuo virusų programos mėgina nustatyti, pagauti ir sunaikinti virusus. Jos atpažįsta žinomus virusus ir įtartinus kodus turinčius galimus jų giminaičius. Tačiau virusų kūrėjai nestokoja išradingumo, todėl antivirusinės programos ne visada gelbsti. Eranas Shiras siūlo, aptikus naują virusą, nedelsiant išsiųsti informaciją apie jį kitiems kompiuteriams greičiau, nei virusas keliauja. Be to, būtų galima sukurti tokius virusus, kurie kovotų su savo nekviestais giminaičiais. Naujasis būdas primena skiepus kompiuteriams.
Biologijos terminais kalbant, vakcinos nuo užkrečiamos ligos neįmanoma sukurti tol, kol neturima ligos sukėlėjų. Todėl skiepai visada žingsniu atsilieka nuo ligos. Bet jie padeda sustabdyti epidemiją ir ilgainiui net visai išgyvendinti kai kurias ligas. Shiras ir jo kolegos savo strategiją grindžia vadinamuoju „medaus puodynės“ metodu. Kompiuterių tinkluose esančios kelios „puodynės“ galėtų traukti visus tinkluose pasirodančius virusus. Atskiru tinklu tarpusavyje sujungti tokie kompiuteriai keistųsi informacija apie keliaujančius kenkėjus, greitai iššifruotų jų pėdsakus ir tokias žymes tučtuojau perduotų į platesnį jų saugomą kompiuterių tinklą. Todėl virusai tiesiog nepasiektų daugumos tinklo kompiuterių.
Tokia strategija tuo veiksmingesnė, kuo didesnis kompiuterių tinklas. Pavyzdžiui, jei tinkle sujungta 50 tūkst. kompiuterių, iš kurių 0,4 proc. yra vadinamosios „medaus puodynės“, tai virusas pasiektų maždaug 5 proc. tinklo dalyvių, nes jų nebūtų suspėta paskiepyti. Jei tinklas keturgubai didesnis – 200 tūkst. kompiuterių, – tai infekuotų būtų tik 1 proc. Jeigu tinklui priklausytų 200 mln. kompiuterių – tiek vidutiniškai yra JAV, - tai virusas nuniokotų mažiau negu tūkstantąją procento tinklo dalyvių. Apskaičiavus kasmet kompiuterių virusų padaromus nuostolius, metodas atrodo dar patrauklesnis.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
