nature physics

NASA kosminis aparatas „Cassini“ netoli Saturno užfiksavo nepaprastai dideliu greičiu judančių Saulės medžiagos dalelių srautus. Šis atradimas suteikė labai retą progą mokslininkams iš arti stebėti reiškinį, kuris vyksta žvaigždžių sprogimų metu. Pranešama, kad šias daleles „Cassini“ užfiksavo po stipraus Saulės vėjo – nuo Saulės sklindančio protonų, elektronų ir alfa dalelių srauto – gūsio, įvykusio 2007 m. vasario mėnesį.

Skysto deimanto okeanai, kuriuose plūduriuoja kieto deimanto ledkalniai – toks peizažas gali būti visai realus Neptūno ir Urano planetose, cituodamas žurnalą „Nature Physics“ skelbia portalas „Discovery.com“. Tyrimas, atliktas remiantis pirmais detaliais deimanto tirpsmo matavimais, leidžia manyti, kad deimantas, pasiekęs lydymosi temperatūrą, įgyja skystam vandeniui būdingų savybių, o tokio deimantinio skysčio paviršiuje gali plūduriuoti kieto deimanto luitai.

Mokslininkams pavyko gauti įdomų rezultatą, kuris, kaip manoma, turės įtakos kuriant naujoviškas medžiagas, pasižyminčias naudingomis elektroninėmis savybėmis. Straipsnyje, pasirodžiusiame prestižiniame „Nature Physics“ žurnale, tyrėjai aprašo, kaip sudėję du nemagnetinius dielektrikus pastebėjo neįprastą reiškinį: sandūros sluoksnyje atsirado magnetinių ir superlaidžiųjų sričių. Visas įdomumas yra tai, kad šios dvi savybės vienu metu paprastai neaptinkamos.

Oksfordo universiteto mokslininkams pavyko sukurti skaidrų aliuminį jo paviršių apšvitinus didelės galios rentgeno spinduliais. Nors ši medžiagos transformacija vyko tik akimirksnį, mokslininkai įsitikinę, jog jiems pavyko išgauti naują medžiagos būseną.

JAV mokslininkai išmoko atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų – manoma, kad šis atradimas bus pritaikytas metastazėms gydyti, praneša naujienų agentūra UPI. JAV Šiaurės vakarų universiteto mokslininkų teigimu, dauguma vėžiu sergančių pacientų miršta dėl metastazių – vėžinių ląstelių išplitimo po visą organizmą. Dabar mokslininkai mano, kad jiems pavyks sužinoti, kaip būtų galima kontroliuoti tokių pavojingų ląstelių plitimą.

Naudodami ypatingai stiprų magnetinį lauką ir didelį šaltį (didesnį nei kosminėje erdvėje), McGillo universiteto mokslininkams pavyko aptikti naują medžiagos savybę – joje susiformuoja vadinamasis kvazierdvinis elektroninis kristalas. Trumpai apie tai, kas laikoma „elektroniniu kristalu“. Vengrų fizikas Eugene'as Wigneris 1934 metais sukūrė teoriją apie tai, jog prie tam tikrų sąlygų medžiaga gali virsti į dvimatį elektroninį kristalą. Eksperimentatoriams šią būseną pavyko sukurti 1990 metais.

Kompiuterių virusai – savaime plintančios tinklus niokojančios programos – nėra kokie nors linksmi žaidimai, kasmet jų padaromi nuostoliai skaičiuojami vis didesnėmis sumomis. 2000 m. gegužės 4 d. paleistas virusas „I love you“, kitaip tariant, laiškelis, pavadintas „Aš tave myliu“, nuniokojo kompiuterių tinklus visame pasaulyje ir pridarė žalos už 10 milijardų dolerių.