Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis.
Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų. Antai, šalia tradicinių minėjimo renginių, iškilmingo posėdžio Seime, Baltijos šalių vėliavų pakėlimo Nepriklausomybės aikštėje ir karinio parado Gedimino prospektu, šiemet savotišku akibrokštu tapo skustagalvių eitynės ir jose prisimintos pokario rezistencijos. Negirdėti vertinimai.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai kaltina jaunimą iškraipant istorinę praeitį, savaip interpretuojant rezistencijos kovas, menkinant jų atminimą.
Praeitis: tada, šiandien ir rytoj
MRU docentas G. Aleknonis iškėlė mintį, kad kiekviena karta istoriniuose įvykiuose atranda savas vertybes ir jas perduoda tolimesnėms kartoms. „Visada istoriją galima rašyti įvairiai ir joje matyti tai, ką tu nori matyti. Kiekviena karta turi savaip įprasminti istorijos datas ir būtų labai blogai, jeigu jaunoji karta taip suvoktų, kaip amžininkai“ - kalbėjo G. Aleknonis.
Su juo nelinkęs sutikti istorikas A. Anušauskas. NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad esminės perduodamos vertybės turėtų nekisti ir vienyti tautą, vyresniąją ir jaunesniąją kartą. „Pirmiausia, aš nemanau, kad jinai kitaip gali žiūrėti, negu žiūrime mes – tai yra susiję su valstybės atgavimu. Valstybės, kurios piliečiais mes visi esame, nesvarbu kurios kartos bebūtume“, - sakė A. Anušauskas, atkreipdamas dėmesį į istorines pergales ir jų kainą.
„Visi juk pamiršo ir cenzūras, ir KGB, ir priespaudą, ir prievartą, ir defictus, ir skurdą – absoliučiai daugelį dalykų, į ką buvo įstumta absoliuti dauguma visuomenės. Mes dažnai akcentuojame tautinio Atgimimo laikotarpį, kai buvo pakilimas, bet pamirštame, kad tame fone tyliai tūnojo nedemokratinės struktūros, kurios laukė laiko, kada galės susidoroti ar su Sąjūdžiu, ar su Nepriklausomybės šalininkais. Buvo KGB, komunistų partija, cenzoriai, ta gauja tos totalitarinės sistemos pakalikų“, - kalbėjo A. Anušauskas.
Istorikas, be kita ko, nelinkęs sureikšminti dabartyje gausiai pasitaikančių praeities iškraipymų. NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį į visuomenės procesus, kurie gali lemti tam tikras neigiamas pasekmes.
„Sistema išnyko, bet žmonės tai liko. Tie, kuriems artima ta praeitis ir kurie pakankamai palankiai dabar stengiasi apie tai atsiliepti, tikėdamiesi, kad egzistuoja didesnė amnezija visuomenėje, kad žmonės pamiršo tą praeitį“, - sakė A. Anušauskas.
Svetima nuomonė tampa sava
G. Aleknonis, savo ruožtu, patikslina ir papildo, kad visuomenės abejingumas kartais kyla ne vien iš nežinojimo ar užmaršties, docentas nurodo, kad nevieninga ir susiskaldžiusi visuomenė, abejojanti savo pačios puoselėjamomis vertybėmis yra puiki dirva priešiškai ideologijai ir destruktyvioms jėgoms plisti.
„Lietuva yra ES paribio valstybė – pasienio valstybė ir pas mums labai susiduria interesai. Ir tie interesai kitų šalių, jie labai stengiasi ir į tą mūsų viešąją erdvę gana sėkmingai eina“, - pastebi G. Aleknonis. Mokslininkas atkreipė dėmesį ir į kitą aspektą, kai žmonėse formuojamas požiūris, remiasi ta ideologija iš kurios Lietuva skelbėsi išsivadavusi prieš 21 -erius metus.
„Vis dėl to, labai daug žmonių skaito rusų interneto svetaines, labai daug žiūri rusų televiziją ir, kas baisiausia, jie informaciją apie pasaulio įvykius gauna būtent per rusų prizmę. Kas mane stebina – vis dėl to, daugiau negu dvidešimt metų nepriklausomoje Lietuvoje, bet iš tos ideologijos mes daug kur nesame išsivadavę“, - stebėjosi G. Aleknonis
Buvęs „Laisvosios Europos radijo“ bendradarbis, iki stoties uždarymo 2004-aisiais dirbęs jos biure Prahoje, dažnai pateikia pavyzdžių iš Čekijos gyvenimo. G. Aleknonis pasakojo, kaip Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą Kurilų salose nušvietė dviejų šalių televizijos.
„Mes matome D. Medvedevą žengiant raudonu kilimu pro auksines duris, tuo tarpu Čekijos televizija rodo ką kitką“, - aiškino G. Aleknonis. Rusijos vadovas tąkart buvo parodytas susitikime su paprastais žmonėmis besiteiraująs, ar parduotuvėse netrūksta maisto produktų. „Ką apie lyderį pasako toks elgesys, toks nežinojimas?“ - uždavė klausimą pamąstymui G. Aleknonis.
Lūkesčiai ir nusivylimas
Prisimindami 1990-ųjų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimą, portalo balsas.lt pašnekovai pabrėžė svarbiausias vertybes – laisvę ir išsivadavimą iš totalitarinės sistemos.
„Man atrodo, kad svarbiausias dalykas, kad ta kovo 11-oji atrišo žmonėms rankas ir jie gali dabar savaip visa tai daryti. Kitas dalykas, kad žmonės iki galo šituo dar kažkodėl nesinaudoja. Ir jie vis tiek, deja, yra pririšti ir tebelaukia: mums valdžia turi duoti, mums kiti turi duoti ir taip toliau“, - dalijosi įžvalgomis G. Aleknonis.
Tuo tarpu A. Anušauskas pastebėjo, kad per daugiau nei du dešimtmečius pakito ir visuomenės lūkesčiai. Pasak istoriko, anuomet nesitikėta, kad ekonominiai sunkumai pasirodys kur kas sunkiau įveikiami.
„Pagrindiniai lūkesčiai buvo sukurti nepriklausomą valstybę, kuri būtų demokratinė, be cenzūros, be prievartos - piliečių valstybė. Ekonominiai lūkesčiai tuo metu buvo kažkur trečioje, ketvirtoje, penktoje vietoje. Įvykdžius pagrindinį tikslą, žinoma, ir lūkesčiai pasikeitė, pakito jų struktūra,“ - darė išvadą A. Anušauskas.
Toks nusivylimas ir stereoptipinis mąstymas gali lemti ir šiuo metu tvyrantį nepasitenkinimą, nusivylimą esama valdžia ir abejones dėl valstybės pamatų. Aiškindamas kovo 11-osios reikšmę, A. Anušauskas įvardijo esminį akcentą: „„Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie labai ryškią, esminę skiriamąją ribą, kuri mus atskyrė nuo praeities“, - sakė A. Anušauskas.
Jam antrindamas MRU docentas G. Alenkonis pavyzdžiu nurodė Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dienos minėjimo tradicijas. „Kiekviena karta turi surasti, kas jai yra svarbu ir tik tada ta šventė bus tikra šventė. Tai nėra vien prisiminimų, bet yra laisvės ir išsivadavimo iš totalitarinės valstybės simbolis“, - sakė G. Aleknonis.
Istorikas A. Anušauskas mano, kad būtent demokratijos ir laisvės, pergalės prieš totalitarizmą akcentavimas, kartu su tautine simbolika ir istoriniais pasakojimais, galėtų būti labiau suprantamas šiomis dienomis.
„Sutinku, kad gal mes nepakankamai skiriame dėmesio tokiems akcentams tiems žmonėms, kurie neprisimena, nežino ir negali žinoti. Pagaliau, kuo skiriasi Lietuva, buvusi prieš dvidešimt metų ir kokia ji yra dabar?“ - sakė. NSGK pirmininkas A. Anušauskas.
