Įpusėjo 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų laidojimo kvartalo - memorialo Antakalnio kapinėse Vilniuje statybos darbai. Anksčiau laidoti Menininkų kalnelyje, dabar politikai turės nuosavą amžino poilsio kampelį, rašo pirmadienio "Lietuvos žinios".
Šiuo metu memorialo-kvartalo statybos yra įpusėjusios. Vilniaus savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vyr. specialistas, atsakingas už techninę memorialo statybos priežiūrą, Saulius Burneika teigė, kad sutartyje su statybininkais darbus yra numatyta baigti iki lapkričio 1-osios.
Beveik 30 arų plote išsidėstęs kvartalas yra šlaituotoje teritorijoje, tad atsižvelgiant į reljefo ypatumus yra įrengtos apatinė ir viršutinė terasos. Apatinėje terasoje, esančioje šalia Sausio 13-osios aukoms atminti skirto memorialo, bus įrengta trinkelėmis išklota, žalia veja apsėta aikštelė. Joje iškils ir bendras antkapinis paminklas signatarams, teritoriją apšvies specialūs šviestuvai, bus pastatyti suoliukai. Viršutinę terasą sudarys šešių aukštų pakopos, jose bus įrengta 70 kapviečių.
Projektuotojai teigė, kad svarbiausia jiems iškilusi užduotis - memorialą į aplinką įkomponuoti taip, kad jis nedarkytų bendro vaizdo ir neužgožtų šalia esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms atminti. Todėl šlaitas formuojamas kaip amfiteatras, kad jame būtų kuo daugiau žalumos, o paminklai, kaip architektūrinis statinys, kuo mažiau veiktų aplinką ir jau esantį Sausio 13-osios memorialą.
Iš viso memorialo statybai skirta 1,2 mln. litų. S.Burneika negalėjo pasakyti, kodėl nuspręsta įrengti būtent 70 kapviečių, nors signatarų sąrašas yra kur kas ilgesnis. „Nežinau, kodėl būtent tokį skaičių pasirinko Signatarų klubas. Dalis signatarų jau yra palaidoti kitur, tad gal manyta, kad tiek vietų pakaks. Tiesa, ir pati memorialo vieta riboja kapviečių skaičių, be to, kapvietės bus dvivietės, kad šalia būtų galima laidoti ir antrąsias puses“, - svarstė S.Burneika.
Kur laidoti prezidentus?
„Signatarų klubas tikrai nėra šio projekto užsakovas. Savivaldybės atstovai tik klausė mūsų nuomonės apie kapviečių dydį. Suskaičiavome, kiek apytikriai signatarų galėtų būti laidojami Vilniuje, todėl daugmaž toks skaičius ir numatytas kapinėse“, - teigė šio klubo prezidentė Birutė Valionytė. Ji priminė, kad savo kalnelius signatarams ir kitiems valstybei nusipelniusiems asmenims turi Kaunas ir Klaipėda, ir tiktai Vilnius tokios specializuotos vietos kapinėse iki šiol neturėjo. „Iki šiol Vilniuje buvo netvarka ir ačiū sostinės valdžiai, kad šį reikalą pagaliau sutvarkė“, - tvirtino B.Valionytė. Ir netikėtai pati iškėlė retorinį klausimą: „Įsivaizduokime, kad miršta prezidentai. Vienas jų mūsiškis, t. y. signataras (Algirdas Mykolas Brazauskas - aut.), kitas - ne (prezidentas Valdas Adamkus - aut.). Kur juos laidojame - Menininkų kalnelyje?“ B.Valionytės manymu, naujas Antakalnio kapinių kvartalas atėjus laikui galėtų „priimti“ ir nusipelniusius šalies vadovus - tuos, kurie nėra Kovo 11-osios akto signatarai.
Priminsime, kad į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą (AT) Kovo 11-osios išvakarėse buvo išrinktas 131 deputatas (kiti pateko po antrojo rinkimų rato). 124 deputatai (iš jų - 105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir savo rinkėjų valią - AT paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Už Akto priėmimą užpildę balsavimo korteles balsavo 124 deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo. Šiuo metu jau yra mirę 14 signatarų ar jų socialiniam statusui prilygintų AT narių, kurie 1990 metų kovo 11-ąją dar nebuvo išrinkti ar išvykę į Maskvoje tuo metu beprasidedantį Liaudies deputatų suvažiavimą.
Mirtis visus sulygina?
„Sumanymas Antakalnio kapinėse kurti naują ypatingai nusipelniusiems skirtą laidojimo vietą atrodo lyg skaudus žingsnis atgal į spec. parduotuvių epochą. O gal mes jau seniai einame atgal, statydami naujas sienas tarp žmonių? Kiekvienas, valdžioje esantis, rizikuoja atitolti nuo paprastų žmonių gyvenimo, jų rūpesčių ir vargų. Tai, galima sakyti, profesinė politikų rizika, ir reikia nemažai sąmoningų pastangų siekiant ją įveikti, - tvirtina politologas Gintaras Aleknonis. - Šiandien aukščiausiuose valdžios sluoksniuose vis labiau populiarėja frazė „ir tuomet dirbome Lietuvai“. Sumanymas statyti naują valdžios kapų panteoną atrodo kaip skausmingas šios auksinės frazės įgyvendinimas, liudijimas, kad sovietinė nomenklatūros sistema pas mus tokia pat gaji, kaip ir prieš dvidešimt metų.“
Kaip pasipriešinimo tokiai sistemai pavyzdį G.Aleknonis priminė prof. Česlovą Kudabą. Prieš penkiolika metų miręs Kovo 11-osios akto signataras primygtinai pageidavo būti palaidotas ten, kur laidojami paprasti piliečiai. Jo kapas buvo supiltas bendroje eilėje, Karveliškių kapinėse. „Įžvalgesni žmonės jau tada matė, kurlink suka mūsų demokratija, ir bent savo pavyzdžiu norėjo įspėti. Gal ne visi ir ne iš karto supratome. Sakoma, kad mirtis visus sulygina. Tik ar visi tuo tikime?“ - klausia G.Aleknonis.
Rimantas VARNAUSKAS
