Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja bendrovė „General Motors“ skelbia pasirengusi 2008 metais pradėti gaminti automatiškai vairuojamus automobilius. Šiuo metu antrinės įmonės Europoje „Adam Opel“ atstovai testuoja tokią „Opel Vectra“ mašiną.
Automatinio valdymo sistemas turi daugelis brangių automobilių, pavyzdžiui, „Jaguar“ ar BMW. Mašinose įmontuoti radijo arba infraraudonųjų spindulių radarai kontroliuoja atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir automatiškai didina arba mažina greitį.
Tačiau tokia sistema neveikia važiuojant lėčiau negu 30 km/h greičiu. Todėl sukurti nauji prietaisai, matuojantys greitį ir atstumą ne radijo bangų, o lazerio spindulių lokatoriais. Kadangi šviesos bangų ilgis mažesnis už radijo bangų, naujoji technologija lengvai pritaikoma registruojant trumpus atstumus ir mažus greičius. Automato valdoma mašina gali net visiškai sustoti ir vėl pajudėti iš vietos. Naujoji automobilio kurso kontrolės sistema seka ir kad mašina neiškryptų iš savo važiavimo juostos. Kasmet pasaulyje įvyksta du milijonai avarijų todėl, kad išsiblaškę, pavargę ar apsnūdę vairuotojai netikėtai išvažiuoja už savo eismo juostos ribų.
Šiuo metu nedaug automobilių turi įrangą, įspėjančią, kad mašina kerta eismo juostą žyminčią liniją. Amerikoje tai „Nisan Infiniti FX45“, Europoje – „Citroen“ C4 bei C5, Japonijoje – kai kurie „Toyota“ modeliai. Kai mašinoje įmontuotas prietaisas pastebi, kad atstumas iki eismo juostas žyminčios linijos pavojingai kinta, jis blyksėjimu ar pypsėjimu praneša vairuotojui. Kartais montuojama tokia įranga, kuri virpina vairą arba vairuotojo sėdynę. „General Motors“ patobulino šią sistemą, įmontavusi lazerio spindulių lokatorių. Ne tik dvigubai pailgėjo automobilio matymo atstumas, bet ir ryškumas, todėl nekyla problemų, jei blogas matomumas arba prastai nudažytos eismo juostas skiriančios linijos.
Automatiškai valdomų mašinų gamintojai teigia, kad dabar iškylančios kliūtys yra ne techninės, o teisinės, psichologinės ir socialinės. Daugumoje Europos šalių tokie automobiliai nėra įteisinti įstatymais. Neaišku, kaip reikėtų atlyginti tokių transporto priemonių padarytą žalą ir kas imtųsi atsakomybės už nepageidaujamus padarinius. Psichologai teigia, kad daugelis žmonių mėgsta vairuoti. Be to, kai kurie asmenys nevažinėja visuomeniniu transportu todėl, kad jiems patinka žinoti, jog transporto priemonę valdo jie patys. Automobilio automatiško valdymo įranga veikia tik tuomet, kai priekyje ta pačia kryptimi važiuoja kita mašina. Jei kelias tuščias, automobilį turi vairuoti žmogus. Nepaisant iškylančių kliūčių, „General Motors“ tikisi, kad naujoji automatinio valdymo įranga, kainuojanti pusantro tūkstančio eurų, galėtų padėti Europos Sąjungos valstybėms įgyvendinti vieną savo tikslų – iki 2010 perpus sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose aukų skaičių.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
Placebo efektas
Jei placebą vartojantis žmogus sako, kad slopsta skausmas, jis savęs neapgaudinėja: smegenyse iš tikrųjų vyksta fiziologiniai skausmo slopinimo procesai.
Ilgai manyta, kad placebo efektą lemia tik žmogaus psichologinis įtaigumas. Placebas yra vaisto pakaitalas, kuris neturi jokios farmakologinės vertės. Toks organizmui nekenksmingas preparatas pacientui duodamas psichoterapijos tikslais arba tiriant naujų vaistų veiksmingumą. Dažniausiai tai paprasčiausios cukraus tabletės, kurios žmogui pateikiamos kaip vaistai. Pacientas mano, kad gydomas veiksmingais medikamentais, ir jam tikrai pagerėja. Nustatyta, kad placebas iš tikrųjų padeda, gydant skrandžio opą, dedervinę ar veido spuogus. Įdomu, kad tokios farmakologinio poveikio neturinčios tabletės veiksmingos, gydant tokias sunkias ligas kaip depresija ar malšinant stiprius skausmus.
Mičigano universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Zubietos, nustatė, kad jei pacientas mano, jog geriami tariami vaistai malšina skausmą, jo smegenyse iš tikrųjų vyksta tam tikri fiziologiniai procesai. Keturiolika dvidešimtmečių vyrų dalyvavo laboratorijos eksperimente, manydami, kad tikrinamas vaistų nuo skausmo poveikis. Iš tikrųjų testuojami vaistai buvo ne medikamentai, o fiziologinio tirpalo lašai. Bet skausmas buvo tikras - tyrėjai lašino skausmą skatinančio tirpalo į vyrų raumenis. Pasirodė, kad visi tiriamieji jautė nuskausminamą placebo poveikį. Net jei skausmas intensyvėjo, jis mažiau vargino tada, kai tiriamieji manė geriantys vaistus nuo skausmo.
Faktas, kad placebą geriančių žmonių skausmai slopsta, nėra kokia nors naujovė. Bet šįkart daktaras Zubieta skenavo tiriamųjų smegenis ir lygino jose vykstančius pokyčius. Kai eksperimento dalyviai gaudavo placebo, jų smegenyse iš tikrųjų intensyviau išsiskirdavo endorfinai. Endorfinais vadinamos natūralios opioidinės medžiagos, kurios išsiskiria, atsakant į skausmą. Taigi placebą gavusių tiriamųjų skausmas sumažėjo smegenyse vykstant fiziologiniams procesams. Mičigano universiteto mokslininkų eksperimento duomenys skelbiami žurnale „Journal of Neuroscience“.
Nors neaišku, koks tikrasis placebo efekto mechanizmas, bet jis neįmanomas be žmogaus įsitikinimo, kad įvyks tai, kas vėliau ir atsitinka. Prieš eksperimentą tiriamieji turėjo pasakyti, kokio testuojamo vaisto nuo skausmo poveikio jie tikisi. Visi atsakė maną, kad analgetikas bus veiksmingas ir padės sumenkinti nemalonius pojūčius. Tyrimas nepaneigė stipraus placebo ryšio su žmogaus tikėjimu ir savitaiga, bet atkreipė dėmesį į tai, kad, regis, placebo efekto mechanizmas yra gerokai sudėtingesnis, nei manyta, o jo reikšmė svaresnė, nei įprastai sakoma.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
