emigracija

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Statistikos departamentas paskelbė, kad ir šiais metais emigracijos mastai nemažėja. Vien per sausį iš šalies oficialiai išvyko 3999 gyventojai. Jei ir toliau bėgančių bus daugiau nei grįžtančių, o mirštančių – daugiau nei gimstančių, dar metų viduryje mūsų Lietuvoje trijų milijonų gali nebelikti.

Su Linu Karaliumi ir jo drauge Gintare Gurevičiūte LNK gyvenimo būdo laida „Nuo...iki...“ susitiko skandalu jau išgarsėjusioje, bet dar neatidarytoje jų kavinėje Vilniaus centre. Nors jie abu tvirtai tiki, kad vegetariška kavinė bus atidaryta, viskas gali užtrukti, mat nežinia, kuo baigsis jų karas su paveldo saugotojais, tvirtinančiais, kad jiedu remontuodami būsimą kavinę griauna Vilniaus gynybinės sienos likučius.

Rinkimai ne už kalnų, o dabartinė Lietuvos padėtis neretai priverčia susimąstyti dėl to, ką gero šaliai padarė dabartinė valdžia. Apie tai kalbėjome su europarlamentaru, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kuris taip pat pateikė išsamią Lietuvos ekonominių rodiklių analizę. – Paprastai ir aiškiai įvertinkite dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį bei valdančiosios daugumos pasiekimus per šią kadenciją.

Finansų analitikai dar kartą priminė, kad šalyje tebedidėja gyventojų pajamų nelygybė. Negerai. Jau matau virtualiuosius priekaištautojus – atsirado dar vienas Švonderis. Suprantu, kad šiame pasaulyje nelygybė visada buvo ir bus. Tačiau tikrai blogai, kai turtingieji nebejaučia diskomforto, kad valstybėje, kurioje gyvena, atsiranda vis daugiau vargšų, stokojančių pinigų net būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, vaistams, ar vargano būsto šildymui.

Niūrios prognozės – Lietuvos kaimas nebeturi ateities. Pakelėse stūkso apleistos sodybos, ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių lyginant su kitų profesijų grupių atstovais, o Europos Sąjungos išmokos Lietuvos žemdirbiams – vienos mažiausių. Mirtingumas – vienas didžiausių Mūsų šalies ūkininkų mirtingumas – vienas didžiausių. Atlikus tyrimą dėl mirtingumo pagal profesijas ir socialinę padėtį nustatyta, kad bene prasčiausia padėtis yra kaime.

Valstybinė ligonių kasa dar pernai kreipėsi į visas Lietuvos gydymo įstaigas prašydama patikslinti, ar visi pacientų sąrašuose esantys asmenys yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Patikslinti pacientų sąrašus prireikė po to, kai Valstybinė ligonių kasa gavo duomenis iš Registrų centro apie emigravusius gyventojus. Tokia situacija gerokai pakoregavo gydymo įstaigų finansus.

Migracijos specialistai pastebi, kad vis daugiau Europos gyventojų išvyksta dirbti į Australiją ir Lotynų Amerikos šalis. Tokias kryptis ypač dažnai renkasi airiai, ispanai ir italai. Tuo metu tarp Rytų Europos gyventojų šie pasaulio taškai vis dar nėra populiarūs. Taip pat ryškėja ir kita tendencija – Jungtinės Valstijos, anot ekspertų, praranda savo svajonių šalies statusą. Ekonomistų teigimu, tam turėjo įtakos ekonominis sunkmetis.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Tradiciškai naujų metų pradžioje jau galima atsigręžti atgal ir pažvelgti, kokia gi mūsų rajono demografinė situacija išryškėjo pernai, palyginti, kaip kinta gyventojų skaičius pastaraisiais metais, į kokias svečias šalis dažniausiai kupiškėnai bėga laimės ieškoti, ar jiems tebėra brangi tradicinė šeima, kokios vardų ir pavardžių mados pas mus vyrauja. Į šiuos klausimus atsakymus pateikė rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Kopūstienė.

Primenu, kad visai neseniai viešai pradėjau grįžimo į Lietuvą eksperimentą, kuris ir toliau tęsiasi. Po ganėtinai lengvo ir motyvuoto apsisprendimo, atėjo laikas pasiruošti ir ... atsisveikinti. Jaudulys lydi nuolat. Ir tas jaudulys rizikingai malonus, toks kurį norėtųsi dar ne kartą patirti.

Atrodytų, gyvename informacijos amžiuje, o ne gūdžiais viduramžiais, tačiau, pasak Lietuvos „Carito“ projekto koordinatorės Kristinos Mišinienės, prekybos žmonėmis tendencijos ir mastai per dešimt metų nepakito, o problema išlieka tokia pat aktuali. Kasmet dėl seksualinių paslaugų iš Baltijos šalių išvežama per 3 tūkst. moterų, iš jų daugiau nei 1200 iš Lietuvos.

Praėjusiais metais ketvirtadaliu padaugėjo iš užsienio valstybių į Lietuvą grąžinamų asmenų, rodo VSAT duomenys. 2011-aisiais į šalį dėl įvairių priežasčių iš užsienio buvo grąžinti 903 asmenys, 2010 m. – 724. Du trečdaliai iš pernai grąžintųjų užsienio valstybėse buvo padarę nusikaltimus ar pažeidimus. Tipiškas pavyzdys – ketvirtadienį tuoj po vidurnakčio iš Olandijos per Varšuvą į Vilniaus oro uostą parskraidintas 23-ejų kaunietis.

Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo – darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma, jų nebeliks. „Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti – emigruoja“, – sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.

Būsimieji medikai grasina vyksiantys mokytis į užsienį, jei juos, kaip planuojama, trejiems metams įdarbintų privalomai. Vyriausybė šiuo metu yra parengusi naują gydytojų rengimo tvarką. Joje nurodoma, kad ketvirtadalis asmenų, baigusių rezidentūrą, būtų privalomai įdarbinti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytose vietose.

Kraustymasis į Pietus, tas valstybes, kurios anksčiau atrodė visiškai netinkamos gyventi europiečiui, gąsdinančios savo kultūra ir tradicijomis, dabar įgauna didelį mastą. Pasaulio jaunimas atsisako karjeros gimtinėje, išparduoda sukauptą turtą, susikrauna lagaminus ir iškeliauja ten, kur, jų nuomone, gyvenimas bus geresnis.

Katalikų Bažnyčios popiežius Benediktas XVI vėl atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį į imigracijos problemą. Pasauliui minint 97-ąją migrantų ir pabėgėlių dieną pontifikas priminė, kad imigrantai, „mūsų broliai ir seserys“, tai ne statistinės sąvokos, o „vyrai ir moterys, vaikai ir jaunuoliai, ieškantys prieglobsčio taikiam gyvenimui“. Kreipdamasis į tūkstantinę maldininkų minią, susirinkusią Šv.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Praėjusių metų lapkričio dvyliktąją iš Vilniaus oro uosto į Dubliną turėjo išskristi 31 metų Kelmės rajono gyventoja. Moteris vylėsi iš Airijos parsivežti tris mažamečius savo vaikus, globojamus vienos latvės. Brolis ją paliko Vilniaus oro uoste. Nuo to vakaro Lietuvoje likę artimieji nieko nežinojo apie savo dukrą ir seserį. Tik įsikišus „Šiaulių kraštui“ ir policijai pradėjus paiešką moteris paskambino savo artimiesiems, kuriuos ir toliau kankina nerimas.

Vyriausybėms verčiant toliau veržtis diržus, didėjant nedarbui, daug europiečių traukia ieškoti geresnio gyvenimo į tolimą Australiją. Daugiausiai imigrantų atvyko iš Airijos, kuri pati anksčiau laikyta gerovės sala, taip pat daug žmonių atvyko iš Graikijos ir Italijos, praneša LTV „Šiandien“. Ne tik šiluma ir vaizdinga Australijos pakrantė traukia imigrantus iš Europos šalių, kurios pačios anksčiau viliojo atvykėlius geresniu gyvenimu, galimybe užsidirbti.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia. Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia. Pakeliavęs grįžo Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos.

2011-ieji – jau antri metai iš eilės Lietuvą palieka didžiausias procentas gyventojų iš visų ES valstybių. Pernai, Europos Komisijos duomenimis, iš Lietuvos emigravo 2 proc. gyventojų. Daugiausia lietuvių, apytikriais duomenimis, kaip įprasta, vyko į Jungtinę Karalystę (JK) ir Airiją, o nuo 2010-ųjų gausėja emigruojančių ir į Norvegiją.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Pirmąją dalį apie Rūtos Degutytės gyvenimą Australijoje skaitykite čia. Pasinaudojo galimybe Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, Valentinas Bakaitis gyvena beveik metus.

Vidutiniškai kas penktas lietuvių socialinės medijos įrašas apie Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Norvegiją yra susijęs su emigracijos tema. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas tyrimas.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Vieni tikino, kad jiems paprasčiausiai pabodo senasis gyvenimas, kiti – kad jautėsi prislėgti rutinos. Treti į Pietų Ameriką, Pietų Azijos šalis, Australiją keliauja todėl, kad gimtame krašte, o neretai ir gimtame žemyne neturi vilčių įsidarbinti.

„CIE Automotive China“ prezidentas Johnas Mackas įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje gali pradėti kilti kinų automobilių gamyklos. Užaugęs Biržuose, vėliau emigravęs į Australiją, šiuo metu pastaruosius septynerius metus Kinijoje gyvenantis J. Mackas, „CIE Automotive China“ prezidentas, mano, kad Baltijos šalys yra itin patrauklios Kinijos gamykloms, tačiau Lietuva turės prisitaikyti prie kultūrų skirtumų, antraip jai gresia dinozaurų likimas.

Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų žodį emigrantai pakeisiu į išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Savo laiku stebėdamas gamtą ir visuomenę, Aristotelis padarė išvadą, kad dorybė turėtų būti mokėjimas rasti „aukso vidurį“ tarp kraštutinumų. Visi kraštutinumai, pasak jo, – ydos, su kuriomis reikia kovoti. Ypač pražūtingi žmogaus elgesio kraštutinumai.

Jau pirmadienį, sausio 9-ąją, 17.40 val. tiesiogiai iš naujai įrengtos studijos bus rodoma pirmoji autorinė Marijaus Mikutavičiaus laida „Pabandom iš naujo“. Debiutinė viso pasaulio lietuviams skirta naudingų diskusijų laida pirmadienį kvies pasvarstyti, kodėl per du dešimtmečius ženkli dalis tautiečių patyrė tokį stiprų ekonominį ir moralinį nuosmukį, kad net ir tvirčiausi šalies patriotai prarado pasitikėjimą valstybe ir išvyko dirbti svetur.

Į pernai atsivėrusią Vokietijos darbo rinką panevėžiečiai nebeskuba, bet užsienis nesiliauja traukęs. Prieš metus Vokietija nustojo taikyti apribojimus sezoniniams darbuotojams, o nuo gegužės nebeliko jokių apribojimų ir kitiems, norintiems dirbti šioje šalyje. Naujai atsivėrusios galimybės sudomino nemažai tautiečių. Panevėžio darbo biržoje dirbanti EURES tarnybos EURES konsultantė Jurgita Klingaitė patvirtino, kad tuo laiku Vokietija buvo itin populiari tarp ieškančiųjų darbo užsienyje.

Pernai 2 tūkst. 195 latviai emigravo į Airiją. Tai buvo treti metai iš eilės, kai mažėjo į Airiją išvykstančių latvių skaičius, informuoja Airijos socialinės gerovės ir šeimos reikalų ministerija. 2010-aisiais Airijoje buvo užregistruoti 3 tūkst. 134 latviai, o 2009-aisiais – 3 tūkst. 919 latvių. Iš viso pernai Airijoje buvo užregistruota 67 tūkst. 840 latvių, palyginti su 69 tūkst. 039 asmenimis 2010-aisiais. Pernai daugiausia į Airiją emigravo lenkai (8 tūkst.

Jau antrus metus pastebimas gerokai gausesnis emigruojančiųjų į Norvegiją skaičius. Ekspertai sieja su padidėjusia lietuvių diaspora Norvegijoje ir gerai vertinama lietuvių darbo jėga.

Kaip silkių žūtis, taip ir Lietuvos bedarbių paslaptingas išnykimas turi loginį paaiškinimą. Manoma, kad į Norvegijos pakrantę silkių tuntus persekiodamos išstūmė jomis mintančios žuvys plėšrūnės. Į kokį krantą buvo išstumti Lietuvos bedarbiai, nesunku atspėti pasisukiojus aplink Anglijos darbo biržas – lietuvišką šneką čia išgirsi daug dažniau nei prieš keletą metų.

„Emigracijos mastai pastaruoju metu tokie, kad tai jau kelia tiesioginį pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Dar dešimtmetis kitas tokios politikos – ir valstybės gali paprasčiausiai nelikti. Manau, kad būtina nieko nelaukiant rinktis Valstybės gynimo tarybai, kuri turėtų svarstyti emigraciją skatinančias priežastis ir įpareigotų valdžios institucijas jas pašalinti“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Dauguma Europos lyderių labai džiaugtųsi, jei jų šalių ekonomikos augtų taip greitai, kaip Estijos, rašo BBC. ES statistikai prognozuoja, kad šios mažos Baltijos valstybėlės ekonomika šiemet augs 8 proc. – daugiau nei 5 kartus sparčiau, nei visos ES. Vis dėlto Estija dar tik atgauna jėgas po finansų krizės, kuomet kartu su savo Baltijos kaimynėmis, sprogus kreditų burbului, nusmuko 18 proc., tokį skaičių pasiekė ir nedarbas.

Vienus žmonės galima pažinti iš jų drabužių ar aprangos detalių, kitus pagal jų eiseną, rankų gestus ir kūno kalbą, trečius – pagal kalbėjimo manierą, balso tembrą ar intonaciją. Marius Ivaškevičius priklauso tiems, kuriuos minioje lengvai atskirsite pagal taip, kaip jie šypsosi – plačiai ir atvirai, bet nuoširdžiai, todėl norom nenorom ir aplinkiniams tenka nors trumpam perimti pozityvų mąstymą.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Jeigu kalbame apie emigrantų mėgstamą šalį, turbūt nepavyks apsieiti be Kataro pavadinimo. Dar prieš keletą dešimtmečių ši Persijos įlankos valstybė buvo žinoma dėl perlų gavybos ir beveik dėl nieko daugiau. Dabar ji valdo didelius dujų rezervus, turi šiuolaikišką sostinę, kuri pasižymi milžiniška pramonės industrija, rašo bbc.co.uk. Kataras siekia tapti ir Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais 2022 metais.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Nors ir ne­be geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja, emig­ra­ci­ja ne­si­liau­ja. Tė­vai ne­re­tai iš­vyks­ta be vai­kų – šie pa­lie­ka­mi glo­bė­jams Lie­tu­vo­je rū­pin­tis. Vie­ni­šu­mas, il­ge­sys, mo­ky­mo­si pro­ble­mos vis daž­niau ap­lan­ko emig­ran­tų vai­kus. Išs­ki­ria šei­mas Pen­ke­rių me­tų Eg­lė bu­vo pa­lik­ta aug­ti pas mo­čiu­tę. 1995 m. tė­tis iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo JAV, ma­ma – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Jurgita Kekkonen – 42 metų lietuvė, vos prieš keletą savaičių išrinkta naująja Suomijos lietuvių bendruomenės (SLB) pirmininke, jau užsibrėžė didžiulių tikslų. Ji teigia sieksianti sustiprinti smukusį Suomijos lietuvių bendruomenės įvaizdį, pritraukti į bendruomenę, kurioje tėra 75 nariai, daugiau lietuvių, padaryti ją patrauklesnę jaunimui, organizuoti daugiau įdomių renginių bei po truputį keisti šią organizaciją, kad ji būtų ne tokia formali, kaip iki šiol.

2009 metais dėl ekonominės recesijos kritęs Europos Sąjungos (ES) emigrantų į savo gimtąsias šalis siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Agentūros duomenimis, 2010 metais bendras išsiunčiamų pinigų kiekis sudarė 31,2 mlrd. eurų, lyginant su 30,4 mlrd. JAV dolerių 2009 metais. ES viduje darbuotojų siunčiamų pinigų kiekis 2010 metais išaugo 6 proc., o pinigų srautas už ES ribų išaugo 1 proc.