emigracija

Lietuvos darbdaviai labiau linkę į darbą priimti į šalį sugrįžtančius tautiečius, sako Užimtumo tarnybos direktorė. Anot Ingos Balnanosienės, grįžę lietuviai darbdaviams jau nekelia baimės, tai labiau suvokiama kaip privalumas. „Didžioji dauguma darbdavių sako (emigravusiems lietuviams – BNS), kad taip – grįžkite, mums reikalingos jūsų patirtys, žinios, kvalifikacija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Balnanosienė, komentuodama apklausos rezultatus.

Grįžimas į gimtinę dažnai būna lydimas ne tik naujų iššūkių, bet ir netikėtų gyvenimo posūkių. Eimantės Sereikaitės (33) ir Rimanto Romaškos (38) istorija – šiltas priminimas, kad gyvenimo kelias gali pasisukti visiškai nauja kryptimi, net ir tada, kai iš anksto nėra sukurta detalių planų. Prieš 4 metus iš Airijos į Lietuvą grįžusi šeima pradėjo iš naujo kurti savo gyvenimą mažame Jauniūnų kaime, kur netikėtai atrado ir naują pašaukimą.

Jauni žmonės, vedami ambicijų ir jaunatviško maksimalizmo, dažnai pasirenka emigracijos kelią, tikėdamiesi naujų iššūkių ir patirčių. Nors pradžioje emigracija atrodo lyg svajonė, ilgainiui atsiranda ilgesys tėvynei ir artimiesiems. Prienietė Daiva Barzdelienė taip pat nusprendė išbandyti laimę Didžiojoje Britanijoje, nesitikėdama, kad ten praleis net 20 metų. Daiva su šeima Londone gyvena beveik 20 metų. Dabar ji su vyru augina tris vaikus – berniuką ir dvi mergaites.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja. Tačiau šis mažėjimas nėra vienodas visame pasaulyje – kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai auga, o kitose ima mažėti. Lietuvoje gimstamumo rodiklis sparčiai krenta, skelbia „Newsweek“. Išanalizavus 236 pasaulio šalių ir teritorijų duomenis, nustatyta, kad 40 šalių ir teritorijų gyventojų skaičius mažėja, o kai kuriose iš jų gyventojų skaičius mažėja 1 proc. per metus ar daugiau.

160 tūkstančių lietuvių „Sodrai“ įsiskolino beveik 250 milijonų eurų. Šie žmonės kurį laiką nemoka už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir metai iš metų kaupiasi skola. „Sodra“ aiškina, kad tai žmonės, kurie niekur nedirba, nesimoko ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Vis tik aiškėja visai kita istorijos pusė – greičiausiai didelė dalis žmonių, kuriems „Sodra“ skaičiuoja skolas, yra į užsienį gyventi išvykę lietuviai, kurie iki galo nedeklaravo savo išvykimo iš šalies.

Gyvenimą didmiestyje, o vėliau ir svečioje šalyje išbandžiusi žinoma tinklaraštininkė Živilė Stumbrienė galiausiai pakluso savo širdies balsui – grįžti gyventi į gimtąjį kraštą – Alytaus rajoną. Ir nė trupučio nepasigailėjo.

Nuo Šakių rajone, Griškabūdžio miestelyje, gyvenančios kirpėjos Vaidos Valaitienės veido niekada nedingsta šypsena. Visada energinga ir kupina idėjų moteris miesteliui įnešė naujų spalvų. Savo kirpykloje ji turi daug didelių akvariumų, kuriuose augina įvairiausius jūros gyvūnus, o viskas prasidėjo nuo emigracijos. Kirpėjos profesiją moteris įgijo dar 2001 metais ir nuo tos dienos nebuvo sustojusi dirbti, todėl per tiek metų sukaupė didžiulį bagažą žinių ir patirties.

Penktajai Rusijos prezidento kadencijai inauguruotas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracijos banga šalyje, kurią sukėlė ne kas kitas, bet jo paties žvėriškas noras sunaikinti Ukrainą. Sustabdyti jaunimo emigraciją šalyje jis užsibrėžė per šešerius metus, praneša „The Moscow Times“. Reikalauja padidinti jaunimo patriotizmą Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame dokumente rašoma, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 85 proc.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Daugėja senjorų, norinčių savo gyvenimo saulėlydį pasitikti ne savo, o senelių namuose. Vieni prisipažįsta, kad sveikatos stoka ir liūdesys veja iš savo namų, kiti grįžta iš emigracijos, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijos, ir nori čia pasilikti apsigyvendami senjorų namuose. Valdiškos institucijos sako, kad per metus laukiančiųjų savo eilės į senjorų namus daugėja. Daiktus į nediduką lagaminą baigia krauti 78-erių vilnietė Regina.

Miglė Rimaitytė Gumbrienė – garsi lietuvių ir prancūzų aktorė, padariusi įspūdingą karjerą Prancūzijoje. Moteris šešiolika metų praleido Bretanėje, vaidino garsiuose prancūzų TV serialuose, tokiuose kaip „Meilės paslaptys“ ir susilaukė  savo antrojo vaikelio. Rodos, nebuvo galima ko daugiau norėti iš gyvenimo, tačiau tuo metu į aktorės širdį pasibeldė tėvynės ilgesys.

Šalia Miroslavo esantis sodybos kompleksas tiesiog šviečia Dzūkijos kraštovaizdyje – raudoni mediniai namai baltais apvadais puoštais langais, rodos, turėtų stovėti pajūryje ar Skandinavijoje. Kaimo turizmo sodybos „Liepų krantas“ įkūrėjai Tomas ir Jūratė Pocevičiai to ir siekia – pasiūlyti žmonėms išskirtinį poilsį.

„Norėjau parodyti žemę, iš kurios esu kilusi. Priminti, jog mūsų šaknys – čia, o ne kažkur ten toli“, – prasitars pasvalietė, Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkė, ten pat – Norvegijos sostinėje – įkurto folkloro ansamblio „Gabija“ įkūrėja Elena Valiulienė, kartu su vyru Skirmantu ir ansamblio nariais vasaros pradžioje viešėjusi Pasvalyje.

Į emigraciją išvykę lietuviai neretai bijo grįžti, mat atlyginimas ir gyvenimo sąlygoms gimtojoje šalyje rodosi prastesnės nei svetur, todėl ir nerizikuoja. Užimtumo tarnyba dalinasi kelių emigrantų, po ilgų metų užsienyje grįžusių į Lietuvą, istorijomis.   Rugpjūčio pradžioje paskelbusi tyrimą apie reikšmingai pasikeitusią emigrantų nustatą dėl grįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnyba sulaukė prašymų pateikti daugiau informacijos apie projektą „Gal į Lietuvą“ bei konkrečių žmonių istorijų.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

Antrąjį sezoną grįžtantis TV3 ir Go3 realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“ jau visai netrukus pakvies į tikrą aistrų sūkurį įspūdingoje viloje Pietų Ispanijoje! 10 jaunų žmonių nuo birželio 5-osios čia pradės geriausią savo vasaros nuotykį. O kai kurie iš jų galbūt netgi sutiks savo gyvenimo meilę… Sudalyvauti realybės šou Ieva svajojo jau seniai, o pagaliau šiam norui išsipildžius, ji ėmė puoselėti ir dar vieną troškimą – čia patirti tikrą meilę.

Žiūrovų pamiltas TV3 ir Go3 realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“ šiemet pritraukė dalyvius ne tik iš Lietuvos. Šįkart Pietų Ispanijoje šėls jaunimas iš viso pasaulio! Viena iš tokių – Airijoje gimusi ir augusi švelnioji Karolina. Tačiau nors šiai užsienio šaliai mergina bus amžinai dėkinga, nuo mažų dienų ji žinojo – jos namais bus tik Lietuva.

Jau treji metai iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savo ateitį kurti Lietuvoje nusprendžia daugiausia darbingo, 25–35 metų amžiaus tautiečiai. Augant grįžtančiųjų jaunų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančių su vaikais. Per pastaruosius trejus metus grįžusių nepilnamečių asmenų skaičius išaugo net 60,53 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas naujas įstatymo projektas, leidžiantis valdžios institucijoms skirti elektroninius įspėjimus šauktiniams ir atsargos kariams, kelia baimę dėl naujos mobilizacijos bangos ir skatina rusus vėl mąstyti apie išvykimą iš šalies, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Prieš 23 metus į Angliją išvykusi Ornela Freimanė emigracijoje įsitvirtino dirbdama viešbučio kambarine, tačiau, pastebėta arabų šeicho, jau 13 metų dirba turtuolių asistente. Nors daugelis tokio darbo gali pavydėti, moteris patikina – toks darbas tikrai ne kiekvienam. Gimusi Klaipėdoje, vėliau persikrausčiusi į Kauną, akademinių atostogų metu Ornela nusprendė išvykti į Angliją užsidirbti. Tuo metu taip darė daugelis, tad ir ji – ne išimtis.

Emigracija, gimdymas vos 17-likos, darbas vištienos fabrike – jau praėjęs šilutiškės Deimantės Jautakytės, gyvenančios Šiaurės Airijoje, gyvenimo etapas. „Supratau, kad aš per graži dirbti fabrikuose“, – sako socialiniuose tinkluose išgarsėjusi 24-erių lietuvaitė, fabriką iškeitusi į modelio darbą. Deimantė skaičiuoja, kad jau aštuonerius metus gyvena Šiaurės Airijoje, mažame Danganono miestelyje. Kaip pati sako, tai tarsi nedidelis lietuviškas kaimas. Svečią šalį ji prisipratino ne iš karto.

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie per mažo gimstamumo problemą, jei taip tęsis ir toliau kas šalies laukia 2030-2050 metais? Kaip pasikeis mažųjų miestų ir kaimų portretas? Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.

Norint į Lietuvą susigrąžinti emigrantus svarbesnį vaidmenį turėtų vaidinti savivaldybės, sako užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Pasak jo, pavasarį su visų savivaldybių atstovais bus kalbamasi ir planuojami bendri darbai kviečiant tautiečius sugrįžti.

Žmonės išvyksta į užsienį dėl daugybės priežasčių – norėdami pradėti naują darbą, būti arčiau mylimojo ar tiesiog patyrinėti pasaulį. Tačiau ištikus pragyvenimo kainų krizei, pigesnio gyvenimo būdo paieška tampa pagrindine persikėlimo priežastimi.   Kai kurie europiečiai išskrido į pietus ir sumažino šildymo sąskaitas bėgdami į šiltus kraštus.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Europos Sąjungoje (ES) stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą, informuoja Užimtumo tarnyba. Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst.

Tautinių bendrijų atstovų Lietuvoje mažėja dėl emigracijos, menkstančio gimstamumo, tačiau ši tendencija nėra drastiška, sako mokslininkai. Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc.

Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta Austėja Lenkaitytė šiais metais gavo jungtinį grįžimo grantą, įsteigtą „Darius Zubas Holding“ ir „Mariaus Jakulio Jason fondo“. Rūta į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) parvyko iš Švedijos. Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta jau devynerius metus dirba su visų lokalizacijų onkologinių susirgimų gydimu, tačiau specializuojasi daugiausiai prostatos, krūties vėžio gydyme, rašoma ligoninės pranešime spaudai.

Augantys emigracijos rodikliai verčia sunerimti. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkstančiai lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojams ramybės neduoda išaugę pragyvenimo kaštai, sveikatos, švietimo, mokesčių sistemos, juos gąsdina ir Ukrainoje vykstantis karas. Neigiamai galėjo paveikti ir Lietuvoje taikyti ribojimai dėl COVID-19. Tai yra pagrindinės emigracijos priežastys, kurias įvardija ekspertai.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys. Kodėl taip yra? Kas gyventojus priverčia bėgti iš Lietuvos? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, Dalia Asanavičiūtė ir Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys.  Nuo sausio pražios iki rugpjūčio pabaigos 2021-aisiais iš Lietuvos emigravo 11 tūkst. 133 piliečiai. Preliminariais duomenims, tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais išvyko 18 tūkst. 345 asmenys. Kaip BNS nurodė Vilniaus universiteto (VU) docentė Irma Budginaitė-Mačkinė, tai gali būti susiję su keliomis priežastimis.

Alisa, kuri dabar surado savo laikinus namus Lenkijoje, paaiškino, kas slypi už nuotraukos, kurioje jos mylimas šuo Pulya nešamas ant vyro pečių. Ant vyro pečių Ukrainos ir Lenkijos sienos link nešamo šuns nuotrauka vos tik publikuota internete, iškart susilaukė didelio dėmesio. Dabar atskleista, kas slypi už šio kadro. Nuotraukos autorė – 35-erių Alisa Teptiuk, o jos užfiksuotas kadras daugeliui žmonių sukėlė nemažai klausimų ir nerimo, rašoma mirror.co.uk.

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė.

Prieš pandemiją ir jai įsibėgėjus buvo stebima tendencija, kad daugiau lietuvių grįždavo namo, nei išvykdavo darbuotis svetur. Tačiau atlaisvinus ribojimus, situacija pasikeitė. Vis daugiau tautiečių palieka šalį dėl darbo svetur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.

Įspūdingos išvaizdos lietuvaitė Gabriella Melrose 8-erius metus praleido Londone. Pradėjusi nuo indų plovimo dabar turi įsteigusi savo verslą ir nuo ryto lyg vakaro sukdavosi įvairiose veiklose. Visgi pro šalį bėgantis gyvenimas Londone ėmė moterį slėgti ir ji nusprendė, kad laikas grįžti namo. Nuosavas marketingo verslas Londone, superautomobilių klubas, muzikos kūrimas, kasdienė motyvacija moterims – ir tai dar ne visos kaunietės Gabriellos veiklos.

Dabar žvelgiant į vestuvių organizatoriaus ir renginių vedėjo Giedriaus Leonavičiaus gyvenimą net nepagalvotumėte, kad praeityje jam teko elgetauti ir buvo atsidūręs narkotikų prekeivių akiratyje. Apie tai, kuo virto noras užsidirbti pinigų užsienyje, G. Leonavičius pasakojo naujienų portalui tv3.lt. Giedriaus istorija nutiko prieš 14 metų. Jeigu ne viena bendramokslė, viso to galbūt net ir nebūtų įvykę.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad iš emigracijos į Lietuvą visam laikui grįžusių tautiečių praėjusiais metais sumažėjo 15 procentų. Specialistai kalba, kad to priežastis – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos bei COVID-19 pandemija. Tačiau tie, kurie nusprendė pasirinkti tėvynę, visai to nesigaili. Štai viena Kretingoje dabar gyvenanti šeima iš Jungtinės Karalystės grįžo po 20 emigracijos metų.

Gyvenimas ir darbas svečioje šalyje, toli nuo šeimos ir tėvynės – tokia emigranto dalia. Visgi užsienis žada ne vien patrauklų uždarbį, ten gali knibždėti ir pavojų. Kas nutiko iš Jonavos kilusiam 32-ejų Mantui Pipirui, artimieji iki šiol neturi nė menkiausio supratimo. Jauno vyro dingimą Jungtinėje Karalystėje gaubia paslaptis, o tarptautinė paieška kol kas nedavė jokių vaisių. Portalas tv3.lt susisiekė su dingusio vaikino mama Danute.

Devynerius metus Londone ir Olandijoje praleidusi Miglė Rijkhoek ten, rodos, turėjo viską – šeimą, namus, mylimą darbą, tačiau vis kirbėjo noras sugrįžti į tėvynę. Emigrantės duonos paragavusi Miglė galiausiai apsisprendė ir dabar kartu su vyru Rogier bei vaikais Adam ir Adele Annie gyvena savo gimtajame miestelyje.

Karinos mama Jūratė išvažiavo į užsienį, kai dukrai buvo 13 metų ir jai paliko auginti vos metukų brolį. Mergaitė rūpinosi kūdikiu lyg savo vaiku, taip apleisdama savo sveikatą, todėl dabar kasdien gyvena nepakeliamame skausme. „TV Pagalbos“ studijoje Karina pasakojo, kad jos tėvai išsiskyrė, kai šiai buvo septyneri. Jos ir tėčio ryšiai greit nutrūko, o mama išvažiavo dirbti į užsienį, todėl mergaitė liko gyventi su prosenele. „Grįždavo gal du kartus per metus ir pabūdavo po du mėnesius.

Danguolė Trapavičienė dar prieš 10 metų džiaugėsi, kad savo laimę pavyko sukurti ne kur kitur, o Lietuvoje. Atrodo, kad moteris turėjo viską – mylinčią šeimą, darbą, verslą, pinigų taip pat netrūko. Tačiau viskas sugriuvo per vieną dieną – gaisras pasiglemžė šeimos verslą, vyras neteko darbo, o šeima liko tik su motinystės atostogų išmokomis ir keturiais vaikais.

Į Lietuvą iš užsienio šalių grįžta vis daugiau tautiečių, o į mokyklas pradeda eiti ir jų vaikai. Šiauliai skelbia apie tokių grįžusių emigrantų vaikų bumą – miesto mokyklose jų šiemet net dvigubai daugiau nei pernai. Mokytojos sako, kad kartais tenka kaip reikiant palaužyti liežuvį, nes dalis vaikų nešneka lietuviškai, o mokyklų direktoriai tikina, kad iki šiol žinių ir priemonių, kaip tokius mokinius ugdyti ir integruoti, trūksta, todėl dalis mokyklų emigrantų vaikų kratosi.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Lietuva ir Lenkija sieks, kad Europos Sąjunga (ES) finansiškai prisidėtų prie tvoros tiesimo pasienyje su Baltarusija. Tai sutarė ketvirtadienį Vilniuje susitikę Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretorius Bartoszas Grodeckis.

Emigracijos problema Lietuvoje opi jau ne vieną dešimtmetį ir jeigu nieko nebus imtasi, ekspertai prognozuoja, kad ateityje tai šaliai gali lemti pražūtį. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis pateikia keturis tautiečių susigrąžinimo ir imigracijos skatinimo principus, kurie iki 2026 metų gali padėti Lietuvai stabilizuoti esamus migracijos skaičius.