emigracija

 Seimui ketvirtadienį sugriežtinus alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą, gamintojai perspėja, kad nusivylę tokiais valdžios sprendimais gyventojai emigruos ir šalis neteks vartotojų. Sumažėjus vartojimui, gamintojai bus priversti stabdyti investicijas ir atleisti darbuotojus. Anot prekybininkų, jiems bus keblumų nuspėti pirkėjų amžių, be to, dalis parduotuvių gali trumpinti darbo laiką, didės nelegalios alkoholio prekybos apimtys.

Vis daugiau jaunuolių prabyla apie tai, kokius absurdiškus mokymus jiems siūlo Darbo birža. Aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbo parties turintys jauni žmonės brukami į mokymus, kur jie žaidžia žaidimus ar kone tiesiogiai ruošiami emigracijai – mokomi, kaip rašyti užsienio šalims pritaikytus gyvenimo aprašymus. Maža to, birža užsibrėžusi apmokyti daugiau jaunuolių negu yra bedarbių. O projekto suma – daugiau kaip 30 mln. Darbdavių atstovai tikina, kad projektas skirtas tik pinigams įsisavinti.

Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.

Oficialios emigracijos iš Lietuvos tempas balandžio mėnesį nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Beveik pusė Lietuvos aštuntokų pasiryžę emigruoti, tai rodo naujausia apklausa. Mokiniai tikisi, kad užsienyje užsidirbs kalnus pinigų, o čia esą jie pasmerkti skursti. Ekspertai sako, kad dėl tokio nusiteikimo kalti ne vien pinigų stygius, bet ir bloga atmosfera mokyklose ir nežinia dėl švietimo reformos. Visgi ekonomistai ir psichologai neabejoja, kad vaikai emigraciją susigalvoja ne patys, o paskatinti tėvų ir giminaičių. O išvykimas nebūtinai yra vaistas nuo visų bėdų.

Šią savaitę paskelbus, kad beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją, kilo nemažas ažiotažas. Vaikai šalyje auga tam, kad ateitį kurtų kitose šalyse. Anot Gitano Nausėdos, emigracija propaguojama kaip panacėja nuo visų bėdų, tačiau vaikai turėtų būti mokomi kitų dalykų. „Suprantama, kodėl tie vaikai nori išvykti. Pavyzdžiui, jeigu šeima, tėvai, mokykla yra nusiteikę patriotiškai, vaikai žymiai geriau jaučiasi ir žymiai mažiau nori išvykti.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Į opiausias šalies socialines problemas negalima žiūrėti atskirai. Emigracija ir savižudybės kyla iš paprasčiausio nesijautimo tautos dalimi. O ateities tendencijos tik dar labiau liūdina. Tai Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų nariams teigė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, pristatydamas Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatus.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį paneigė, kad Bendrijos finansiniai reikalavimai, keliami iš bloko išstojančiai Didžiajai Britanijai, yra kokia nors „bausmė“. Tačiau jis taip pat įspėjo Britaniją nepuoselėti iliuzijų, kad „Brexit“ bus neskausmingas.

Lietuvai emigracija tarsi tikra Dievo rykštė – žmones susigrąžinti norisi, tačiau priversti juos norėti sugrįžti  sekasi sunkiai. Lietuva tikėjosi, kad bent Brexit padės dalį tėvynainių pargrąžinti namo, tačiau realybė kitokia. Devyni iš dešimties išvykusių lietuvių purto galvas ir sako, kad į Lietuva nebenori. Išvykstančiųjų eilė – ilga. Lietuva kiekvieną mėnesį praranda tūkstančius gyventojų. O grįžtančiųjų ne tiek jau ir daug.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.

Europos Sąjungoje kiekviena šalis turi tikslą – iki 2020 metų pasiekti tam tikrą užimtumo lygį. Skelbiama, kad naujausi ES duomenys rodo senai matytas aukštumas, o Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose dirbančiųjų skaičius jau siekia numatytuosius tikslus. Visgi, ar toks Lietuvos pasiekimas yra tvarus? Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc.

Cassie Camilio gyvenimas buvo kaip žemyn besisukantis sūkurys. Pirmiausia, ji prarado savo mylimą mamą. Tada išsiskyrė su vyru. Tuomet Cassie vos galėjo išsimokėti sąskaitas ir išmaitinti du savo vaikus. Būdama 35-erių, ji priėmė širdį veriantį sprendimą. Tam, kad sau ir savo vaikams galėtų užtikrinti geresnį gyvenimą, Cassie paliko du savo vaikus gimtinėje – Brazilijoje – o pati nutarė vykti į JAV.

Emigracija regionams smogia tokiais mastais, kad nuo šalies žemėlapio gali išnykti istoriškai svarbūs miesteliai. Pavyzdžiui, Žagarė. Žagarietė Eugenija rodo, kaip anksčiau, kol neturėjo vandentiekio, gaudavo vandens. Prisipompavus aikštėje - su kibiriuku namo, o po to kibiriuko turinį - ant daržo. Dabar Eugenija džiaugiasi, kad namie vanduo bėga iš čiaupo, yra ir kanalizacija, tiesa, ne už dyką. Ne už dyką tai atsiėjo ir savivaldybei.

Emigracijos mastai vis labiau gąsdina tautiečius. Valdžiai sudarinėjant bendrus sutarimus dėl emigrantų stabdymo ir išvykusiųjų pritraukimo atgal į gimtinę, ekspertai tikina, kad šis dešimtmetį trunkantis procesas Lietuvai nesiseka. Ir ateityje ir toliau nesiseks. Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.

Emigrantams Britanijoje atsisakyti Lietuvos pilietybės ir pasiimti britišką pasą būtų beprasmiška, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) deryboms. „Skubėti keisti ir atsisakinėti pilietybės yra visiškai beprasmiška, nes turėti ES pilietybę yra tikrai naudingiau.

Ekonominė rizika, kurią kelia Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES), yra „nepakankamai įvertinta“, mano Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys ir Austrijos centrinio banko vadovas Ewaldas Nowotny. Jis pripažino, jog nuogąstauja dėl „daugybės nemalonių staigmenų“, kurių galėtų sulaukti ir Europos, ir Didžiosios Britanijos ekonomika. Derybas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES britų premjerė Theresa May inicijavo kovo pabaigoje.

Prasidėję „Brexit“ procesai sunerimti verčia visos Europos gyventojus Jungtinėje Karalystėje. Lietuviai, išsakę savo nuomonę apklausoje, nurodė, kad į Lietuvą grįžti neplanuoja, o jei reikėtų pasirinkti, daugiau nei pusė rinktųsi Jungtinės Karalystės pilietybę. Jungtinės Karalystės atsiskėlimo data planuojama 2019 metų balandžio mėnesį. Šalyje gyvena maždaug 170 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Profesinės mokyklos ruošia specialistus ne vietos ekonomikai, o emigracijai, antradienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paraginusi Vyriausybę reformuoti profesinio ugdymo sistemą. „Lietuvoje profesinio ugdymo sistema yra dar blogesniame stovyje negu aukštojo mokslo sistema. Turime virš 70 profesinių mokyklų, jų programos orientuotos daugiausia į dvi specialybes - viešbučiai ir grožis“, - skelbdama Nacionalinės karjeros savaitės pradžią Karmėlavoje sakė šalies vadovė.

Emigracija ir skurdas iš Lietuvos žemėlapio tiesiog šluote šluoja regionus. Net didesniuose miestuose jau uždarytos mokyklos, kaimai dėl paskutinio kultūros spindulio kovoja sunkiai suvokiamom priemonėm – kai mokykloje lieka vos 30–40 vaikų, jos gaivinamos dirbtinai – verčiamos med. punkto, kultūros centro ir darželių junginiais. Tačiau tai tik ,,priešmirtinis’’ mokyklų gaivinimas – vaikų regionuose mažėja dešimtimis kartų – šeimos emigruoja jau kartu su pensininkais tėvais.

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus. Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

Oficialios emigracijos tempas šių metų kovo mėnesį šiek tiek sulėtėjo, bet išlieka didesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, kovo mėnesį iš Lietuvos emigravo 4607 žmonės – tai 2288-ais emigrantais mažiau nei vasarį, bet 1129-ais daugiau nei pernai kovo mėnesį. Kovo mėnesį į Lietuvą imigravo 1790 žmonių. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Kūną fitneso čempionatams ruošiančiai Jolantai Leonavičiūtei sporto salėje tenka praleisti ypač daug laiko. Moteris neslepia sulaukianti įvairių reakcijų dėl pastaruoju metu ypač pasikeitusių savo kūno formų. Šeštadienio rytą fitneso žinovė pradėjo kreipimusi į stipriąją lytį. „Vyrai, kodėl jums taip patinka knist protą sportuojančioms merginom. Ypatingai toms, kurios galbūt fiziškai stipresnės už jus?? Vyriškumo trūkumas dominuoja?“, – klausė J. Leonavičiūtė.

Kol valdžia konferencijose ir posėdžiuose ieško priešnuodžio emigracijai, Lietuva toliau tuštėja. O labiausiai nyksta regionai, iš kurių traukiant jaunimui, vienas po kito užsidaro smulkieji verslai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose. Užsidarinėja dešimtimis G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų.

Užsienio fotografai paviešino nuotraukas, kuriose užfiksavo, kaip iš tiesų gyvena pabėgėliai ir kokias košmariškas sąlygas jiems tenka kęsti. Fotografo taikinyje atsidūrė į tvartą panašus sandėlis, kuriame laikinai glaudžiasi nuo karo baisumų ir skurdo bėgantys migrantai. Nėra net tualeto Apie šviesesnį rytojų svajojantys vyrai ir moterys turbūt net neįsivaizdavo, kokiomis sąlygomis teks gyventi. Šis sandėlis – visai netoli Bulgarijos.

Ekspertai perspėja, kad emigracijos problema Lietuvoje – kritinė. Visuomenė sensta, o jaunimas išvyksta sotesnio gyvenimo, šiltesnio oro ir geresnės nuotaikos ieškoti į užsienį. Pasaulio Lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis sako, kad lietuvius emigruoti gena ne tik ekonominė padėtis, bet ir įgimtas „pesimizmo genas“, kurio veikiami nemokame džiaugtis gyvenimu savo šalyje.

Populiarus amerikiečių mokslo pasaulyje istorikas Oskaras Haleckis praėjusio šimtmečio viduryje aptiko, kad nuo pat politinės Europos istorijos pradžios vyksta keisti dalykai, kurie kelia grėsmę visam kontinentui. Turbūt ir jis būtų nustebęs, jei sužinotų, kad XXI amžiaus pradžioje nepriklausomoje Lietuvoje politinį ir kultūrinį gyvenimą jau kelis mėnesius gali drebinti diskusijos dėl raidės w. Šių „turbulencijų“ eigoje susvyravo ir Valstybės saugumo departamento profesionalumas.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio kritikuojamas jį delegavusių „valstiečių“ siūlomas susitarimas dėl emigracijos stabdymo nėra nukreiptas prieš Vyriausybę, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Mes frakcijoje aptarėme, kad tai yra sprendimas, kuris turėtų duoti naudą. Ir tai nėra jokiu būdu nukreipta nei prieš Vyriausybę, nei prieš koaliciją, nei prieš kažką dar“, - antradienį BNS sakė R.Karbauskis.

Seimo nariai antradienį diskutuos, kaip stabdyti emigraciją ir gerinti demografinę padėtį. Pustrečios valandos numatytoje diskusijoje plenarinio posėdžio metu kalbės premjeras Saulius Skvernelis, sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, Sei...

Gyvenimo svetur atsikandę ir į Lietuvą sugrįžę, emigrantai tautiečius ragina sekti jų pavyzdžių – grįžti namo. Esą tiems, kas nori užsidirbti, tai galima padaryti sėkmingai kuriant ir savo verslą tėvynėje. Tam pritardama šalies valdžia taip pat ima sukti galvą, kaip susigrąžinti svetur laimės ieškančius. Ir pirmiausia, kaip sako šalies vadovė, žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip grįžti namo, kad netektų griebtis ubago lazdos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir kurti verslą Lietuvoje „kol dar yra vietos“ bei rodo į tai jau sėkmingai padariusius tautiečius. D.Grybauskaitė, viešėdama Šalčininkų rajone, iš Didžiosios Britanijos prieš 17 metų grįžusio Evaldo Masevičiaus ūkyje, tikino išgirdusi net kelis sėkmingus reemigravusiųjų pavyzdžius, įrodančius, kad ir Lietuvoje galima užsidirbti. „Laimė ne piniguose ir ne politinėse deklaracijose, o realiuose veiksmuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį lankysis Šalčininkų rajone, kur su į Lietuvą grįžusiais emigrantais domėsis, kaip paskatinti žmones parvažiuoti iš užsienio. Šalies vadovė aplankys bendrovę „Evaldo daržovės“. Jai vadovauja iš emigracijos Jungtinėje Karalystėje grįžęs Evaldas Masevičius. „E.Masevičius yra vienas iš sėkmės pavyzdžių, kad Lietuvoje galima kurti ir sėkmingai vystyti verslą. Septynerius metus svetur pragyvenęs vyriškis su šeima nusprendė grįžti namo ir čia imtis verslo.

Buvusi populiariosios grupės „Mink taką“ vokalistė Andra Narkūnaitė-Alqadhi jau 17 metų gyvena Londone. Kalbant apie legendinę grupę, Andra nėra nostalgiška: prisimena ir patyčias, ir pažeminimus, tačiau greitai priduria, kad tai jau kadaise pamiršta, o dabar ji gyvena savo svajonių gyvenimą. Turi mylintį vyrą irakietį, dvi dukras, ir yra vietinių mylima fitneso trenerė. „Taip, „Mink takoje“ buvo smagių akimirkų, tačiau Lietuvoje patirdavau patyčių – tiek „Mink takoje“, tiek mokykloje.

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos.

Valdantieji „valstiečiai“ tikina sugalvoję, kaip mažinti emigraciją. Tik jų siūlomas metodas kelia šypseną ne tik oponentams ir ekonomistams, bet ir varo į neviltį žmones. „Valstiečiai“ suplanavo, kad partijos ir visuomeninės organizacijos turi pasirašyti susitarimą dėl emigracijos stabdymo. O toliau beliks vykdyti Vyriausybės programą. Tačiau joje nėra užmojo mažinti darbo apmokestinimą, nors būtent tai labiausiai lengvintų žmonių gyvenimą.

„Be darbo užmokesčio didinimo galvoti, kad bus galima sustabdyti emigraciją, yra neįmanoma“, - teigia socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Šiandien pranešta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sieks, jog susitarimą dėl emigracijos stabdymo pasirašytų ne tik partijos, bet ir visuomeninės organizacijos, asocijuotos struktūros.

Didžiausia parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sieks, kad susitarimą dėl emigracijos stabdymo pasirašytų ne tik partijos, bet ir visuomeninės organizacijos, asocijuotos struktūros.

Lietuva tirpsta kaip paskutinis žiemos sniegas. Vien per paskutinius metus emigravo 50 000 žmonių. Skaičiuojama, kad jau po trijų dešimtmečių mūsų nelik nė dviejų milijonų. Tam įtakos neabejotinai turės gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, tačiau bene svarbiausias jų – emigracija. Specialistai sako, kad vis daugiau lietuvių iš šalies išvyksta ne dėl to, kad nesudurtų galo su galu, o dėl blogo psichologinio klimato.

Prognozės Lietuvai negailestingos – per ateinančius kelis dešimtmečius sparti emigracija ir didelis gimstamumas sumažins gyventojų skaičių iki maždaug pusantro milijono.

Londone keturi žmonės žuvo, o dar apie 40 buvo sužeisti trečiadienį per žaibišką ataką prie Didžiosios Britanijos demokratijos simbolio vartų, kurią policija laiko „su islamistais susijusio terorizmo“ aktu. Ataka įvyko ant Vestminsterio tilto, šalia Didžiojo Beno laikrodžio bokšto – vieno iš Jungtinės Karalystės sostinės simbolių, pritraukiančio milijonus turistų, stūksančio virš Parlamento rūmų.

Emigracijos kiekiai gąsdina, o ironiškas juokas apie paskutinį iš Lietuvos išvykstantį tautietį, jau senai nebėra juokingas. Vyriausybės plane, visgi, emigraciją siūloma spręsti algų kėlimu, talentų pritraukimu ir nuotoliniu vaikų mokymu. Taip pat neužmirštami dvigubos pilietybės ir balsavimo internetu klausimai.

Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis šiuo metu emigruojančių, tikisi užsienyje užtikrinti savo šeimai ne tik materialinę, bet ir psichologinę gerovę, o vaikams – galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Panašu, kad emigruoti skatinančios priežastys yra ne tik ekonominės, ir su jomis kovoti gali būti ypač sudėtinga.

Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Priešingai, jie tik auga, rodo oficialiai skeliama statistika. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius - beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. 2016 metais dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių - iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.