emigracija

Šešis vaikus auginanti vilniečių šeima Valerijus ir Natalija Tumkevič džiaugiasi kiekviena savo atžala ir pilnais klegesio namais, tačiau pripažįsta, kad išgyventi Lietuvoje, turint tiek vaikų ir žinant lietuviškus atlyginimus, sunku. Tačiau tėveliai šypsosi, leidžia vaikus į muzikos mokyklas ir būrelius, keliones, jeigu tik gauną finansavimą, ir stengiasi, kad jiems nieko netrūktų, nors patys mažieji ir prasitaria: finansinės problemos yra didžiausias šeimos sunkumas.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

 Kasmet pasaulyje rengiamos apklausos, vykdomi tyrimai ir paskelbiamos pačios laimingiausios šalys pasaulyje. Dažniausiai šiame reitinge dominuoja Skandinavijos šalys, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. Aplankykite šiuos dešimt laimingiausių pasaulio karštų ir nusirašykite laimės receptą savo šaliai. Baltijos šalims šiame laimės indekse dar tikrai yra kur pasistengti ir pasižvalgyti į kaimynus.

Europoje vis pasikartojant teroristiniams išpuoliams didžiuose miestuose dėl saugumo susirūpina kiekvienas. Vengiama masinių susibūrimo vietų, apdairiau elgiamasi metro stotyse. Tačiau saugumas, nėra tas rodiklis, kuris paskatintų emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti. „Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 21,6 proc. daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, o tai 8,9 proc. mažiau negu 2014 m. imigrantų skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad iš 44,5 tūkst. emigravusių žmonių 83 proc. sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, o 17 proc. užsieniečiai, daugiausia iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atskleidžia, kad lietuviai svetur iš Lietuvos emigruoja ne vien dėl šalies ekonominės padėties. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas skelbia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva 2010-2014 m. pirmavo pagal emigravusių žmonių skaičių tarp visų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, nors ekonominė padėtis Lietuvoje tuo metu nebuvo blogiausia, palyginti su kitomis ES naujokėmis.

Pastaruosius kelerius metus „tautos rykšte“ vadinta emigracija mažėjo, o specialistai ėmė kalbėti apie pozityvius pokyčius, džiaugdamiesi šviesa tunelio gale. Tačiau ta šviesa pernai užgeso ar bent gerokai prigeso, kai išvykusiųjų skaičius pernai vėl šovė į viršų.

Kieno giminaitis, draugas ar pažįstamas nėra emigravęs? Turbūt nerastume Lietuvoje tokio žmogaus. Apie emigraciją ir „išsivaikščiojančią Lietuvą“ aktyviai kalbama daugiau nei dešimtmetį, dar prieš šaliai įstojant Europos Sąjungą. Tačiau lietuviai aktyviai emigravo dar ir šio amžiaus pradžioje – ir visai ne dėl darbo stokos, o, kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius dr. Norbertas Černiauskas, dėl tingumo ir nesugebėjimo verslininkauti.

Lietuvos demografinę situaciją reikia verkiant taisyti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir priminė trijų žingsnių strategiją. Anot R. Dargio, pirmiausia reikia pradėti nuo jaunų šeimų. „Pirma, reikia kreipti dėmesį į jaunų šeimų gyvenimo kokybę – valstybė turi padėti jaunoms šeimoms, ypač turinčioms daugiau nei vieną vaiką: teikti vienkartines pašalpas, leisti atskaitymus nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė jis.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) lietuvių leidžia laiką drauge su kolegomis po darbo, o 13 proc. dirbančių šalies gyventojų tai daro dažnai. Šiuos rezultatus atskleidė šešiose Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybėse statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas „Geros dienos darbe“ tyrimas. Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. dirbančių lietuvių pietauja kartu su bendradarbiais. Dažnai tai daro beveik pusė (49 proc.

Išvykti iš Lietuvos susiruošiusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Per metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip procentu, o tai daugiausia lėmė išaugusi emigracija, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 889 tūkst. nuolatinių gyventojų – 32,7 tūkst. mažiau negu prieš metus. Gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: 70 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjimo sudarė neigiama tarptautinė migracija, o 30 proc. – neigiama natūrali gyventojų kaita.

 Emigracijos problemą Lietuvoje reikia spręsti kuriant darbo vietas ir nukreipiant investicijas į regionus, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė. Interviu Žinių radijui antradienį ji sakė, kad Vyriausybei reikėtų aktyviau kovoti su korupcija, siekiant paskatinti gyventojus neišvykti. „Reikia galvoti apie darbo vietų kūrimą ir apie darbo vietų kūrimą ypač regionuose“, – teigė patarėja.

  Savaitės pradžioje paskelbti sąrašai į privalomą karo tarnybą sukėlė karštas diskusijas ne tik tarp šalies gyventojų, bet ir tarp politikų, ekonomistų ir įvairių sričių specialistų. Kol Lietuvos jaunuoliai tikrino savo pavardes sąrašuose, socialiniuose tinkluose virė aistros dėl premjero Algirdo Butkevičiaus pastebėto šauktinių ir išaugusios emigracijos ryšio.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei ketvirtadaliu gyventojų daugiau nei 2014-aisiais: pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių. Šalies ekonomikai ir žmonių atlyginimams augant, ekspertai nevienareikšmiškai vertina išaugusią emigraciją: vieni tai įvardija kaip vieną baisiausių Lietuvos problemą, kiti šio skaičius nesureikšmina.

Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių emigracijos didėjimą, buvo pernai atnaujintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Reikia pasakyti atvirai ir nebijoti to pasakyti, kad emigruojančiųjų skaičius labai išaugo, ypač balandžio mėnesį ir kitais mėnesiais, kada prasidėjo šaukimas į Lietuvos kariuomenę.

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją.

Panevėžietis Gytis, su drauge išvykęs ieškoti laimės į Ispaniją, po kelerių metų tėvynėn grįžo invalido vežimėlyje, o po to dar sulaukė ir 200 tūkst. eurų sąskaitos. Ispanijoje padaryta avarija Gyčio ir dar keturių žmonių gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato.

Penkiolika metų Austrijoje pragyvenęs šiaulietis Leonas Kavickas prieš kelias dienas buvo deportuotas į Lietuvą. 63-ejų metų vyras abi naktis praleido gatvėje: pinigų neturėjo, o nakvynės namuose vietos nebuvo. Leonas Socialinės paramos centro darbuotojai rodo pasą ir keikia jį: „kam man jis, jeigu nieko negaliu gauti?“, – sako vyras. Bet apie viską nuo pradžių. „Lietuvoje baigiau technikumą pramonės įmonių įrengimų srityje.

Šiemet iš Lietuvos emigravo dar beveik 50 tūkstančių gyventojų – trečdaliu daugiau nei pernai. Tuo metu užsienyje gyvenančių tautiečių siunčiamų pinigų artimieji gavo mažiau. Tiesa, suma, nepaisant to, tebėra įspūdinga. Emigrantai pervedė jau daugiau nei milijardą eurų. Įvairus racionas Kepalas duonos, geras gabalas daktariškos dešros ir keli pomidorai. Tokiais, nors ir kukliais pietumis kiekvienas šalies gyventojas kasdien ištisus metus galėtų mėgautis iš emigrantų atsiųstų pinigų.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad medikai masiškai neemigruoja iš Lietuvos - pernai išvyko 30 gydytojų ir slaugytojų. „Mes išduodame dokumentus, patvirtinančius galėjimą dirbti, po to sutikrinome migracijoje. Aš manau, 30-ies medikų su slaugytojais kartu išvykimas nėra tokia problema, kokią kartais mėginama pateikti“, - žurnalistams antradienį sakė R.Šalaševičiūtė. Anot jos, gydymo įstaigose trūksta tam tikrų specialistų, tačiau to nereikia sieti tik su emigracija.

 Kelerius metus Norvegijoje praleidęs Artūras Marcinkevičius ir Danijoje dirbęs jo bičiulis Ramūnas Venslovaitis nuo pirmų emigracijos dienų žinojo, kad gyventi ten tikrai neliks. Galvoje pradėjus suktis verslo idėjoms grįžimas į Lietuvą tapo tik laiko klausimu. Dabar vyrai jau yra kone pusmetį Šakiuose veikiančios sulčių spaudyklos „Sulčiukas“ įkūrėjai. Nors abu sutinka, kad pradžia buvo nelengva, rezultatu vyrai džiaugiasi ir nesigaili pasiryžę veikti.

Šį rugsėjį mokyklų duris atvėrė kūdikių bumo metais gimę pirmokai – jų į ugdymo įstaigas atžygiavo daugiau nei mokyklas baigė abiturientų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nuogąstauja, kad bendras mokinių skaičius mažėja – esą tėvai į užsienį emigruoja su visa šeima - ir mažais vaikais, ir paaugliais. Ekonomistai ramina – emigracijos rykštė plaka silpniau, o gimstamumo mastai didėja. Mokyklos duris šiais metais pravėrė maždaug 29 tūkstančiai pirmokų.

Nepaisant to, kad tiek ekonomika, tiek ir darbo užmokestis Lietuvoje toliau auga, šiemet emigracija netikėtai ūgtelėjo ketvirtadaliu. Taigi, kodėl daugiau tautiečių nutarė išvažiuoti į užsienį? Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas (LSD), šiemet nuo sausio iki liepos mėnesio iš šalies išvažiavo 27 721 asmuo, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 20 824 žmonės.

 Vienas po kito pasipylusius darbščiausios Lietuvos partijos narių pasisakymus kurį laiką norėjosi tiesiog ignoruoti. Juk žmonės viso labo uoliai vykdo gautą užduotį: kalba skirtingi partijos nariai, tačiau tais pačiais parengtais tekstais. Visgi kuomet nušlifuotomis frazėmis prabilo ir partijos pirmininkas, ignoruoti kaip ir nebeišeina. Juolab, kai nutylima ar sąmoningai manipuliuojama faktais. Sau palankia linkme. Kai klaidinama visuomenė.

Lietuvą toliau plaka emigracijos rykštė. Per šiuos metus emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl gerėjant šalies ekonomikai, tautiečių žvilgsniai vėl krypsta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją, priežasčių ieško ir ekonomistai. Tuo tarpu emigracijoje dirbantys lietuviai vardija atsakymus – maži atlyginimai, darbdavių godumas, pagarbos trūkumas ir didelės kainos.

Karaliaučiuje lankydamasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susirūpino, esą iš Lietuvos emigravo „daugiau nei pusė“ gyventojų ir pakvietė juos vykti į Karaliaučių. V.Putinas, šeštadienį Karaliaučiuje dalyvaudamas susitikime su festivalio „KiViN“ dalyviais, viešai pasiteiravo, kiek anksčiau Lietuvoje buvo gyventojų. Pareigas einantis Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas jam atsakė, kad sovietmečiu Lietuvoje gyveno daugiau nei 3,5 mln.

 Statistikos departamentui paskelbus, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, emigracija išaugo 5 tūkst., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad pagrindinė to priežastis – sunki konkurencinė kova su turtingomis Vakarų Europos valstybėmis.

Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, daugėja emigruojančių vyrų, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, per šešis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvyko 22,6 tūkst. gyventojų. 2014 metais per pirmąjį pusmetį išvyko 17 tūkst. žmonių. Kita vertus, padaugėjo ir grįžtančių Lietuvos piliečių. Į šalį pirmąjį šių metų pusmetį iš viso atvyko 12,6 tūkst.

Iš Lietuvos nuo 2001 iki 2014 metų emigravo daugiau nei pusė milijono žmonių, pats emigracijos pikas pasiektas 2010 metais, kai iš šalies išvyko kiek daugiau nei 83 tūkstančiai žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. žmonių arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų.

Studijavai užsienyje, dirbai, buvai įsitvirtinęs, tačiau vis dėlto noras grįžti į tėvynę nugalėjo? Manai, kad Lietuvoje įsitvirtinti nėra taip paprasta? Nebijok rinktis Lietuvą! Sugrįžus vienu metu tenka spręsti daug praktinių klausimų, susijusių su įsidarbinimo galimybėmis, socialinėmis išmokomis, sveikatos priežiūra. Ką jau kalbėti apie pasikeitusią šalies situaciją, kuri reikalauja adaptacijos ir nenuilstamo informacijos ieškojimo.

 Lietuvoje mažėja emigracija, tai pristatydamas Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimą sakė Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Danguolė Svidlerienė patvirtina, kad jau ketverius metus iš eilės mažėja išvykstančių ir daugėja grįžtančių Lietuvos piliečių: „Nuo 2010 metų iš Lietuvos emigravusių skaičius mažėja, o grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius didėja.

Nepaisant prognozių, kad po gegužės pradžioje įvykusių rinkimų Anglijos politika imigrantų atžvilgiu gali keistis, politologas sako manantis, kad šioje šalyje įsikūrę lietuvaičiai gali būti ramūs.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Dvidešimt penkerių Kęstutis Norvegijoje gyvena jau ketverius metus. Į Lietuvą su šeima grįžo tik atostogų – įsitikino, kad nėra šaukiamas į kariuomenę ir pakėlė sparnus atgal. Sako, baigęs mokslus ieškojo darbo statybų sektoriuje, tačiau patirties neturinčio jaunuolio niekas nepriėmė. Laimė nusišypsojo Norvegijoje. „Dėl algos, dėl šeimos jokių problemų nebuvo, gimdėm ten ir mums ten patinka. Kažkaip malonesni žmonės, gal čia daugiau pavargę Lietuvoj, aš taip manau.

 Skaičiuojama, kad Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba daugiau kaip 40 000 žmonių, o susijusiose srityse – dar pusantro karto tiek. Šis sektorius itin atviras jaunimui – darbas kavinėje, restorane ar viešbutyje dažnam būna viena pirmųjų veiklos patirčių. Be to, įsidarbinti čia pavyksta ir žemesnės kvalifikacijos, taip pat vyresnio amžiaus asmenims: apmokyti norinčius dirbti padavėjais, kambarių tvarkytojais ar registratoriais netrunka ilgai.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Prieš penkerius metus Daivos ir Arūno Mikuckių namais tapo Didžiosios Britanijos sostinė Londonas. Miestas, kuriame milijonai žmonių iš viso pasaulio atranda laimę bei komfortą. Lengvai ir greitai to pasiekti norėjo ir šie lietuviai, bet prasidėjo didieji išbandymai.

 Valdančiosios partijos siūlys pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl emigracijos mažinimo ir gimstamumo šalyje didinimo. „Yra sutarta, kad kviesime partijas pasirašyti, pirma, žinoma, koalicijos nares, kaip mes mažinsime migraciją ir kaip didinti gimstamumą šalyje, sprendžiant demografines problemas“, - po valdančiosios koalicijos politinės tarybos Seime penktadienį žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

„Išvažiavome užsidirbti daugiau pinigų – paprasta priežastis. Daug pažįstamų žmonių pasakojo, kad verta važiuoti į Norvegiją, nes ten galima kelis ar net keliolika kartų daugiau uždirbti. Mes irgi nusprendėme pabandyti, bet grįžome po metų“, pasakoja vilniečių pora. Vilniečiai Emilija ir Artūras, prieš išvažiuodami į Norvegiją, dirbo laisvai samdomais specialistais. Emilija fotografavo, o Artūras užsiėmė namų vidaus apdaila.

2013 metų duomenys rodo, kad neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, per dešimtmetį (2004–2013 m.) emigraciniai srautai (439,5 tūkst.) buvo didesni už imigracinius (107,2 tūkst.), t. y. emigravo 332,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo.

 Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje. „Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų.

Nijolė Baronienė, Valstietis.lt Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa ypatingą naminę duoną ir ja prekiauja. Ji – iš ekologiškų rugių, kildinta raugu, kepta duonkepėje. Ne vienas nustemba pamatęs drožinėtą užrašą, skelbiantį, kad tai – „Vyrų“ duona.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Saulėtas rytas Tel Avivo paplūdimyje. Kažkas deginasi, kažkas laikraščius ar knygas skaito, daugybė bėgiojančių ir mankštą darančių žmonių. O gražuolė lietuvė Simona Reuveni, apie kurią šįkart pasakoja LRT televizijos laida „Emigrantai“, čia ateina pasisemti gerų emocijų – žvelgia į krantą skalaujančios Viduržemio jūros tolį ir kiekvieną kartą pagalvoja, kokia ji laiminga.

 Raminta Jonykaitė, LRT Radijo laida „Literatūros akiračiai“, LRT.lt Dauguma apie emigraciją rašančių autorių stereotipus apie lietuvius tik kartoja ir įtvirtina, teigia emigracines latvių ir lietuvių patirtis aprašančią literatūrą tyrinėjanti Laura Laurušaitė. Anot jos, stereotipų literatūroje gausu, o juos paneigti bando tik talentingi rašytojai. „Vaizduojami ne tik pačių lietuvių stereotipai, bet ir tai, kaip mus suvokia tų šalių, į kurias emigruojame, atstovai.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt   Ekspertai sako, kad mažėjančią emigraciją lemia gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje bei auganti konkurencija kitų šalių darbo rinkoje. Šios priežastys, anot specialistų, taip pat skatina išvykusiuosius grįžti į Tėvynę. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 36 tūkstančiai, o grįžo beveik 20 tūkstančių žmonių.

 Inga Kontrimavičiūtė Saulėtąjį Europos kultūros lopšį Graikiją myli turistai, bet ne emigrantai. Lietuvą į Antikos filosofų šalį kasmet iškeičia vos apie 90 išvykstančiųjų. Tai juokingai mažai, palyginti su pagrindiniu lietuvių traukos centru Jungtine Karalyste, į kurią per metus emigruoja beveik 18 000 tautiečių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, į Graikiją plūdę lietuviai dabar kraunasi lagaminus.