Lietuviams pagal polinkį leisti laiką po darbo drauge su kolegomis iš tirtų šalių gyventojų prilygsta tik vokiečiai, kurių taip pat 74 proc. teigė bičiuliaujantys su bendradarbiais. Bendrų užsiėmimų su kolegomis po darbo rečiausiai atranda švedai – tik 62 proc. jų leidžia laiką su bendradarbiais už darbovietės ribų.
Daugiausiai drauge pietaujančių darbuotojų – tarp norvegų. Pietus kartu su kolegomis valgo net trys ketvirtadaliai šios šalies darbuotojų. Po norvegų rikiuojasi švedai (69 proc.), tuomet – lietuviai (66 proc.). Nuo mūsų šalies gyventojų nedaug atsilieka suomiai, kurių drauge su bendradarbiais pietauja 3 proc. mažiau. Per pietus darbe kas sau daugiausiai išsiskirsto latviai ir vokiečiai. Tik po 58 proc. šių šalių darbuotojų pietus valgo drauge su kolegomis.
Dar labiau nei visi kiti darbuotojai laiką su kolegomis po darbo leisti yra linkę statybų sektoriuje dirbantys lietuviai. Net 78 proc. jų prisipažino bent kartais susitinkantys po darbo su kolegomis. Be to, Lietuvoje – daugiau nei bet kurios kitos tirtos šalies statybų sektoriaus darbuotojų, su bendradarbiais laiką leidžiančių dažnai. Tokių darbuotojų mūsų šalies statybų sektoriuje yra daugiau nei penktadalis (22 proc.). Tyrimas taip pat parodė, kad kartu su kolegomis dažnai pietauja 56 proc. statybų sektoriuje dirbančių lietuvių. Dar 11 proc. jų tai daro kartais.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai išties yra linkę su kolegomis palaikyti ne tik profesinius, bet ir draugiškus santykius, o darbe susirasti bičiulių, su kuriais bendraujama ir už darbo ribų. Tai ypač ryški tendencija statybų sektoriuje, kur dar didesnė dalis darbuotojų kartu leidžia laiką ne tik darbe. Draugiški darbuotojų santykiai, be abejo, yra naudingi darbdaviams. Darnus, tvirtesnių santykių saistomas kolektyvas gali nuveikti daugiau ir pasiekti geresnių rezultatų“, – sako bendrovės „Cramo“ Rytų Europos regiono rinkodaros ir komunikacijos vadovė Gintarė Junevičiūtė.
Pasak G. Junevičiūtės, šalies statybų sektoriuje prie darbuotojų tarpusavio sutarimo ir draugiškų ryšių formavimosi prisideda pastaraisiais metais pastebima tendencija darbdaviams dėti daugiau pastangų ir investuoti daugiau lėšų į patrauklesnės darbo atmosferos sukūrimą, atviresnės organizacinės kultūros skatinimą, bendrų laisvalaikio užsiėmimų ir mokymų darbuotojams organizavimą.
Palyginimui, tik 5 proc. statybų sektoriuje dirbančių suomių su bendradarbiais po darbo laiką leidžia dažnai. Bent retkarčiais kartu su kolegomis bendrų užsiėmimų ne darbo metu randa tik 65 proc. Latvijos statybų sektoriaus darbuotojų – mažiausiai iš visų valstybių, kuriose buvo atliekamas tyrimas. Latvijos statybų sektoriaus darbuotojai taip pat mažiausiai linkę pietauti drauge. Tai daro tik pusė statybų sektoriuje dirbančių kaimyninės valstybės gyventojų.
Harmoningų darbuotojų tarpusavio santykių nauda, norint pasiekti užsibrėžtų rezultatų ar tikslų, neabejoja ir kitų sektorių įmonės. „Gera kolektyvo atmosfera skatina darbuotojų įsitraukimą, lojalumą, kuria įkvepiančią aplinką ir turi tiesioginės įtakos įmonės rezultatams. Tyrimai rodo, kad būtent tokie kasdieniai ritualai kaip kavos gėrimas ar pietūs kartu, tenkinant pirminius žmogiškuosius poreikius, suartina kolektyvą, skatina idėjų generavimą ir leidžia greičiau spręsti iškilusias problemas. Todėl darbuotojų bendravimas skatinamas ir kuriant smagias suvienijančias tradicijas – nuo dalyvavimo futbolo varžybose iki gerų darbų, pavyzdžiui, kraujo donorystės akcijų“, – teigia Rasa Slauskienė, „Tamro Lietuva“, valdančios „BENU vaistinių“ tinklą, personalo vadovė.
Atlikto tyrimo metu iš viso apklausta 2300 darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje.
