emigracija

 Sveikindamas su nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris Lietuvą trečiadienį pavadino sėkmės pavyzdžiu visoms Europos Sąjungos Rytų kaimynėms.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televiziujos laida „Emigrantai“, LRT.lt Šveicarijoje kainos – žvėriškos, tačiau minimali alga – 3800 eurų, maistas – palyginti pigus, vieno kambario butą galima išsinuomoti už 1000 eurų, o mokesčiai už komunalines paslaugas tokie menki, kad į juos net nežiūrimą kaip į apčiuopiamą išlaidų dalį. Šiais įspūdžiais su LRT Televizijos laida „Emigrantai“ dalijasi lietuvis Jonas, Šveicarijoje dirbantis auklėtoju su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais.

 Nemažai mūsų kraštiečių patraukia ieškoti laimės į svečias šalis. Vieni iškeliauja ieškodami geresnio gyvenimo, kiti tiesiog pavargę nuo lietuviško mentaliteto ir visuomenės. Kiekvienas renkasi kaip jam geriau ir žmonių sprendimų smerkti nereikėtų, bet žinot, kodėl man labai pikta? Kad nemaža dalis tų išvažiavusių ima labai jau negražiai kalbėti apie šalį, kurioje gimė. Aš irgi priklausau emigravusių grupei.

 Lina Dranseikaitė Kartais į svečius kraštus nuveda ne tik geresnio gyvenimo paieškos, bet ir laimingos aplinkybės. 29-erių panevėžietis Tomas Rudys, garsiausias Lietuvos baristas, prieš kelerius metus išvykęs į Airiją ieškoti gardesnio duonos kąsnio, taip susižavėjo kavos virimo paslaptimis, kad savo vadybininko diplomą nugrūdo gilyn į stalčių ir grįžęs į Lietuvą ėmė dirbti baristu – kavos ruošimo meistru.

 Daiva Savickienė Mažėjantis gyventojų skaičius skaudžiai kerta šalies bei regionų ekonomikai ir prognozuojama, kad nieko nedarant problemų tik daugės. Lietuvai netekus didelės gyventojų dalies, susiduriama su dideliais iššūkiais. Sumažėjus gyventojų, sumažėja ir dirbančių, mokančių mokesčius žmonių. Tad ekonomikai tenka atlaikyti nemenkus iššūkius. Nuostoliai – didžiuliai Statistikos departamentas skelbia, kad Naujuosius sutikome turėdami kiek daugiau nei 2,9 mln.

Orijus Gasavonas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Izraelis – kaip kokia antroji Amerika: čia gyvena žmonės, atvykę iš visos Žemės planetos. Iš Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, Lenkijos ar Lietuvos. Didžioji dauguma čia suvažiavo dėl tautinių šaknų, dėl savo religijos. Tačiau stabilia ekonomika garsėjančioje žydų žemėje pilna ir tokių, kurie šią šalį atrado tikėdamiesi pralobti finansiškai.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Grupė mokslininkų ir pedagogų parengė tinklalapį, kuriame metodinės medžiagos ir naudingos informacijos ras lituanistinėse mokyklose užsienyje dirbantys pedagogai. Projekto autoriai sako, jis bus naudingas ir emigracijoje vaikus auginančioms šeimoms bei grįžusiems į tėvynę. Lituanistinių mokyklų pasaulyje yra daugiau kaip pusantro šimto. Norvegijoje lituanistinių mokyklėlių ir mokymo centrų projekto rengėjai suskaičiavo šešis.

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių tautiečių patraukia į svečias šalis laimės ieškoti. Vieni pardavę paskutinę karvę išvažiuoja į nežinią, manydami, kad pinigai ten tiesiog ant medžių auga, o darbus gatvėse siūlo, kiti ieško draugų, pažįstamų pagalbos, prašo patarti, bando išsiaiškinti kas, kur ir kaip ten bus. Grupės emigrantų paprašėme duoti po vieną patarimą besiruošiantiems apsigyventi svetur. Štai ką išgirdome.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt   Vyresnio amžiaus tėvai norėtų dažniau bendrauti su savo emigravusiais vaikais, bet, nepaisant to, jų santykiai pagerėjo. Tokius rezultatus, ištyrusi emigracijos įtaką kartų ryšiams, nustatė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė. „Tikrai nesitikėjau, kad gana nemaža dalis įvardys – santykiai po emigracijos pagerėjo. Dėl įtakos bendravimo dažnumui irgi nustebau. Nesitikėjau, kad ji tokia reikšminga.

 Į Olandiją išvykęs gyventi lietuvis planuoja per artimiausius keletą metų grąžinti būsto paskolą ir svajoja apie nuosavą verslą – barą, nors šiandien fermose gaudo ir vakcinuoja vištas. LRT Televizijos laidos „Emigrantai“ herojus uždirba 1400 ir daugiau eurų per mėnesį ir būtų visai patenkintas savo gyvenimu, jei ne viena bėda: nesusiranda širdies draugės. Amsterdamas – viena įspūdingiausių Europos sostinių.

Inga Kontrimavičiūtė Šiuolaikinio visuomenės mobilumo pasekmės: šventes kaimuose keičia laidotuvės. Lietuviai emigruoja jau pusantro šimto metų, tačiau demografinis jos poveikis ir nuostoliai valstybei nė vienu laikotarpiu nebuvo tokie dideli kaip dabar. Pastarojo dešimtmečio emigracijos mastus mokslininkai lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu maru, kai išmirė trečdalis gyventojų.

 "Ar esu išdavikas palikęs Lietuvą? Gal greičiau žmogus, kuris nesugriovė savo gyvenimo likdamas joje," - rašo Anglija.lt skaitytojas, papasakojęs savo emigravimo istoriją. Pasaulyje yra daug gražių vietų, kurios niekada neprilygs savai gimtinei, tačiau geresnio gyvenimo beieškant visuomet trokšti rasti šalį, kurioje galėtum realizuoti save ir išvengti tų nemalonumų, su kuriais tenka susidurti tėvynėje. Mano istorija gan skausminga.

 Nespėjome nė mirketelėti, ir kažkada utopiška atrodžiusi idėja integruotis į Europos Sąjungą iš monetarinės pusės tapo realybe. Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur? Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Mažiausiai 20 tūkst. sveikų ir darbingų Lietuvos vyrų šiuo metu oficialiai deklaruoja išvykę gyventi bei dirbti į turtingiausią Skandinavijos šalį Norvegiją. Nenuostabu, kad geros sąlygos suviliojo ir iš gyvenimo nemažai pasiekti norintį žemaitį Julių Miltenį.

Pasibaigus metams verta ne tik dairytis pirmyn, bet ir, bent trumpam, žvilgtelėti atgal. „Kryptis karjerai“ siūlo trumpai prisiminti, ką 2014-ieji metai atnešė Lietuvos jaunimui: kiek šalyje buvo jaunų žmonių, kiek jų išvyko, kokias darbo ir karjeros galimybes turėjo tie, kurie visgi liko? Kiek Lietuvoje jaunų žmonių? Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimui priskiria žmones nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

„Lietuva yra labai skirtinga, spalvota ir įvairialypė. Be abejo, Vilnius yra neginčijamai arčiau vakarų, pajūrio kurortai, sanatorijų miesteliai taip pat turi savo žavesio dėl ten atostogaujančių užsieniečių, o ne pačių gyventojų, nors ir jie galbūt kiek prakutę, o štai likusi Lietuvos dalis – pilkas, nuobodus, prasigėręs kaimas.

 Dina Rakauskienė Artėjant šventėms dauguma išeivių sugrįžta į gimtinę pas savo artimuosius ir stengiasi su kaupu atsiimti tai, ką iš jų atėmė didžiulė distancija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius 9 metus 16,9 proc., arba 619,6 tūkst., lietuvių gyveno užsienio valstybėse, daugiausiai jų – Jungtinėje Karalystėje. Iš 373,5 tūkst. 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių kas antras turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Tokio dalies tautos sprendimo pasekmes aiškiausiai pamatys dabartiniai vaikai: antroje šio amžiaus pusėje Lietuvoje pačiu geriausiu atveju gyvens apie 1,8 mln. lietuvių. Tai bus jau kita šalis su kitais gyventojais. Be maro, bado ir karo Kartu su žmonėmis iš Lietuvos traukiasi ir vietovardžiai: Jonavos rajono savivaldybė jau nusprendė panaikinti 10 kaimų, nes daugumoje jų nebeliko gyventojų.

Pastaruoju metu visi sujudę dėl Britanijos ministro pirmininko užmojo atimti pašalpas iš nedirbančių imigrantų. Šiuo klausimu į mane pastarosiomis dienomis daug kartų kreipėsi ne tik Lietuvos žiniasklaida, bet ir BBC radijas. Juos domina vienas dalykas – kaip Anglijos lietuviai reaguoja į šią žinią. Žinot, ką aš atsakau? Iš džiaugsmo gal ir nešokinėja, bet tikrai nerauda.

Apie emigraciją linkę galvoti 28,9 proc. gyventojų, iš jų 3,9 proc. tam kryptingai ruošiasi, parodė apklausa, kurios rezultatus pirmadienį skelbia portalas delfi.lt. Galvojančiųjų apie emigraciją, bet dar nesiėmusių konkrečių veiksmų, yra 7,8 procento. Jeigu gautų gero darbo pasiūlymą užsienyje, emigranto duoną pasirinktų valgyti 17,2 proc. respondentų. Remiantis apklausa, 59,7 proc. gyventojų emigracijos planų neturi. 11,4 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.

Nuolat girdime pažįstamų ir draugų pasisakymus – išvažiuoju. Kaip reaguojate į tokias replikas? Ar daug istorijų esate prisiklausę apie emigrantų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV? Ar teko kada nors patiems galvoti apie tokį gyvenimo žingsnį?...

Ramūnas Grumbinas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tik iš dalies emigrantai yra prarasti Lietuvos gyventojai, nes būtent dėl jų auga šalies vidaus paklausa, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, emigrantų perlaidos į Lietuvą yra rekordinės, ir jos tik didėja, taigi išvykusieji rūpinasi savo artimaisiais ir nėra praradę ryšio su Lietuva. Be to, tikėtina, kad greitu metu jie sugrįš į tėvynę, prognozuoja ekonomistas.

Jurgis KOCHANSKAS, Saulė PINKEVIČIENĖ Šią savaitę vienoje Alytaus mokykloje įvyko skaudi nelaimė: pro trečio aukšto langą iššoko ir sunkiai susižalojo 7 klasės moksleivė. Nukentėjėlė gydoma Kauno klinikose. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas nustatyti įvykio aplinkybes ir priežastis. Rezonanso sulaukusi nelaimė priminė gerai žinomą, bet sunkiai sprendžiamą problemą – be tėvų augančius vaikus.

Net 64 proc. pasaulio gyventojų mielai išvyktų į užsienį padirbėti, o vienas iš penkių jau turi darbo užsienyje patirties. Pagal ketinimo emigruoti mastus Lietuvos gyventojus pasaulyje lenkia daugiau kaip 30 šalių, tarp kurių ir daug labiau išsivysčiusios. Tokias įžvalgas pateikia tarptautinį tyrimą „Decoding Global Talent“ atlikusios konsultacijų bendrovė Boston Consulting Group ir The Network. Lietuvoje tyrimą vykdė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Nors pagrindinės emigracijos priežastys visiems žinomos, Seimas ketina kurti dar vieną parlamentinę komisiją, kuri turėtų siekti tą emigraciją sumažinti. Jei neturi iš ko sumokėti už šildymą, sako „viso gero, Lietuva“ Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pristatydamas šios frakcijos inicijuojamos komisijos tikslus, sakė manantis, kad iš Lietuvos emigravo daugiau negu 800 tūkst. piliečių, kaip skelbia oficiali statistika.

Svarbiausia problema gyventojai Lietuvoje nurodo mažus atlyginimus, su mokesčių didinimu didesnė dalis nesutiktų jokiu atveju. Mažus atlyginimus didžiausia spręstina problema įvardino 45,2 proc. apklaustųjų, 16,5 proc. kaip didžiausią problemą nurodė didelius mokesčius, kas dešimtą gyventoją (11,6 proc.) labiausiai neramina emigracija, rodo naujienų portalo delfi.

Žinių radijas Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot jos, yra stigmatizuojami. „Nedarbo draudimo fondas, įsteigtas 2002 metais, nuosekliai užsiima pagalba žmonėms, kurie neteko darbo.

Išsinuomoti butą Šilutėje – didelis ir sunkus uždavinys. Gyventojų skaičius rajone ir pačioje Šilutėje mažėja, o ir emigracijos mastas yra pakankamai didelis, tačiau nuomojamų butų pasiūla nėra didelė. Tai leidžia nuomotojams diktuoti savo sąlygas ir pasirinkti, kokie nuomininkai nėra pageidaujami. Nepageidaujamų nuomininkų sąrašo viršuje – vienišos mamos, auginančios mažus vaikus.

Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.

Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors namo grįžtančiųjų daugėja, emigracijos mastai šalyje išlieka gana dideli, rodo statistika. Tai neramina demografus, pasak kurių, jau beveik neliko kam išvykti iš Lietuvos. „Kaimai, kaip žinome, jau absoliučiai tušti. Ir jaunų žmonių likę labai mažai. Miestuose jų dar šiek tiek yra, bet tas potencialas labai smarkiai sumažėjęs“, – teigia demografijos specialistė Dovilė Krupickaitė.

Susivilioję neva dosniais sukčių pasiūlymais, Anglijos lietuviai ne tik prarado pinigus, bet ir sulaukė grasinimų. Anglija.lt domėjosi apgautųjų lietuvių istorijomis ir dar viena sukčių išmone – skelbimais, siūlančiais nemokamus augintinius. Už neegzistuojantį šunį – 100 £ Londone gyvenanti Jūratė, pamačiusi skelbimą apie dovanojamą Jorkšyro terjerų veislės šuniuką, susiviliojo – apie tokį augintinį svajojo jau ilgai.

Pagal santykinius emigracijos mastus Lietuvą Europos Sąjungoje (ES) pernai lenkė Latvija ir Kipras, panašiai emigracija paveikė Airiją ir Ispaniją, rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros Eurostato duomenys. Agentūra įvertino, kiek migracija pakeitė gyventojų skaičių kiekvienam tūkstančiui šalies gyventojų.

Žinių radijas Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, pirmą kartą dalyvaujantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, džiaugėsi, kad jaunimas supranta tai, kad jie yra šios šalies ateitis. „Tai, ką tuirime, yra labai vertinga. Bet tai galime prarasti. Jaunimas gali patekti į tokią situaciją, kurią patyrė jų seneliai.

Žinių radijas Timūrai, jei aš pasakyčiau žodžių junginį „talentingas žmogus“, koks vaizdas Jums iškiltų prieš akis? Mano vaizdas turbūt (juokiasi). Talentingas žmogus – tai tas, kuris visada jaučiasi gerai, nes jis daro tai, ką nori daryti, ir tai daro geriausiai, kaip jis gali. Ir toks pasitikintis savimi. Aš vaikystėje nebuvau labai pasitikintis savimi. Viskas ateina su laiku – užsitarnauji, užsidirbi, pajauti, kad tu gali daugiau, nei tau sakė iki šiol.

Susipažinkite su šalimis, kuriose emigravus būtų geriausia gyventi. Tęsinys. Pirmąją dalį rasite čia. 12. JAV Nuo seno JAV yra emigrantų svajonių šalis. Dėl didžiulio ploto ir besikeičiančių sąlygų sunku daryti bendras visai šaliai išvadas dėl pragyvenimo, kraštovaizdžio ir gyvenimo būdo. Jei turite tikrą atradėjo dvasią – ši šalis kaip tik jums.     11. Turkija Kultūriškai ir religiškai vienalytė tauta, itin šiltai ir draugiškai priimanti svetimtaučius.

„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete). Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku.

Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojos, kuri yra emigravusi laiško. Redakcija už laiško turinį neatsako. Jau ketvirtus metus gyvenu Jungtinėje Karalystėje. Tėvynę kaip ir daugelis mūsų palikau dėl to, kad mūsų šalyje jauno žmogaus išsilavinimas ir gabumai yra mažai kam reikalingi. Baigusi ekonomikos magistro studijas Vilniaus Universitete, supratau, kad diplomą galiu pasikabinti ant sienos. Dirbti administratore už minimumą – ne man. O į kitas pareigas be ryšių ir kyšių patekti neįmanoma.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Norinčius emigruoti lietuvius stabdo ne Vyriausybė, portalui LRT.lt teigia ekonomistai Aušra Maldeikienė bei Romas Lazutka. „Mūsų Vyriausybė tikrai nedarė nieko, kad situacija pasikeistų. Gal ataskaitas ir rašė, bet realiai gyvenimas čia nesikeičia“, – sako A. Maldeikienė. Pasak R. Lazutkos, norinčius emigruoti lietuvius stabdo gerėjanti šalies ekonominė padėtis bei tai, kad vis sunkiau rasti, kur išvykti.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Pernai iš šalies emigravo daugiau nei 40 tūkst. tautiečių. Pusė tiek grįžo. Namo grįžtančių lietuvių nuo 2012-ųjų daugėja, tačiau to negana, kad nemažėtų bendras šalies gyventojų skaičius. Vien per pastaruosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27 400. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2,944 mln. žmonių. Lietuvių emigracijos bumas buvo pasiektas siaučiant krizei, 2011 m. Nuo to laiko emigruojančiųjų svetur mažėja. Tačiau yra kita bėda – Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Ketverius metus Briuselyje su drauge ispane gyvenantis ir dirbantis teisininkas Valerijus Ostrovskis sako, kad jeigu reikėtų rinktis, kur kraustytis – į Ispaniją ar Lietuvą – pastaroji būtų patrauklesnė. „Manau, kad Lietuvoje šiuo metu yra augimo laikas, o Ispanijoje dabar nėra taip lengva. Ten lengva temperatūros, jūros ir saulės prasme, bet nelengvi ekonominiai laikai. Ten didžiulė bedarbystė ir ekonomika truputį streikuoja.

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė po 17 metų emigracijos Lietuvoje ištvėrė mažiau nei trejus metus, rašoma portale delfi.lt. M. Dargužaitė planuoja emigruoti į Kanadą ir tapti kelerius metus veikiančio investicinio fondo bendraturte. „Jie plečia savo veiklą ir mane kviečia steigti naują investicijų valdymo skyrių. Pirmiausia dirbsime su šiaurės Amerika, tačiau turime tikslų plėstis į visą pasaulį. Mano sritis būtų turto valdymas“, – delfi.lt sakė ji.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Pastaraisiais metais Anglijoje ir Olandijoje gyvenęs 20-metis E. S. į Lietuvą grįžo neseniai, tačiau spėjo tiek pasižymėti, kad dabar tenka ilsėtis ant areštinės gultų. Kovo 5 dieną jis buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl penkių vagysčių bei dviejų plėšimų. Teismas dviem mėnesiams sankcionavo jo suėmimą. Galimai apvogė savo motiną E. S., grįžęs į Lietuvą, pirmiausia nuskriaudė savo motiną.

Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.

Vienas iš Anglija.lt įkūrėjų Remigijus toliau rašo apie savo nuotykius Anglijoje prieš 10 metų. Šįkart - apie dažytojo profesiją ir pažintis su albanais. Praeitoje dalyje papasakojau apie daugelio Anglijos lietuvių patirtą „malonų“ karjeros etapą – reklaminių skrajučių platinimą po namus. Dirbdamas šį ekstremalių nuotykių kupiną darbą, dar sugebėjau įgyti dažytojo profesiją bei iš arčiau susipažinti su mums, lietuviams, visiškai svetimos kultūros atstovu. Mano darbo partneris – albanas.

Londone gyvenanti Birutė tautiečius suskirstė į kelias grupes, kiekvienai kurių davė augalo pavadinimą. Kas tu - bulvė, česnakas ar lelija? Tai sužinosi žemiau esančiame Birutės blogo įraše. *Kalba netaisyta Po vienerių metų praleistų emigracijoje pradėjau galvoti apie tokius žmones kaip aš – kurie gyvendami Lietuvoje ne tik dirbo savo įprastus darbus, augino vaikus, bet ir gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą.

Zita Čepaitė Apsilankiusi Lietuvoje visada grįžtu nuliūdusi. Ne dėl to, kad palieku gimtąjį kraštą, o todėl, kad tas kraštas kaip buvo sovietinės dvasios persmelktas, taip ir liko. Kad valdžioms keičiantis nei požiūris į žmogų, nei valdymo principai nekinta. Mano manymu, per pastarąjį dešimtmetį sovietinis raugas Lietuvoje tik sustiprėjo. Ypač to raugo pilni tie, kas sovietmetį labiausiai keikia.

Apie darbuotojus, susižalojusius statybų aikštelėje ar kitame pavojingame darbe, išgirsti galima turbūt kasdien. Tačiau savo istorija su Anglija.lt pasidalinusios lietuvės sveikatai kenkia darbas biure – čia ji suserga, tačiau į darbą keliauja net sirgdama. Anglija.lt domėjosi, kodėl tautietė bijo skųstis ir kaip elgtis, jei darbovietė nesaugi ir žaloja sveikatą. Darbe - per šalta Londone gyvenanti Gintarė eidama į darbą užsivelka kelis megztinius – jos darbo patalpoje jai per šalta.