Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Grupė mokslininkų ir pedagogų parengė tinklalapį, kuriame metodinės medžiagos ir naudingos informacijos ras lituanistinėse mokyklose užsienyje dirbantys pedagogai. Projekto autoriai sako, jis bus naudingas ir emigracijoje vaikus auginančioms šeimoms bei grįžusiems į tėvynę.
Lituanistinių mokyklų pasaulyje yra daugiau kaip pusantro šimto. Norvegijoje lituanistinių mokyklėlių ir mokymo centrų projekto rengėjai suskaičiavo šešis. Lietuvių vaikus Norvegijoje mokanti Laimutė Skiudulė sako, viename tinklalapyje pateikta mokymo medžiaga jai bus labai naudinga. „Kiekvienas dirba, kaip įsivaizduoja, o čia viskas apibendrinta, nenuklysi į lankas“, – tvirtina ji.
Tinklalapyje – mokymo planai, užduotys lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo ir etnokultūros pamokoms. Užsienyje gyvenančioms šeimoms – mokomieji žaidimai, elektroniniai leidiniai, knygos lietuvių kalba, vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Projekto autoriai sako, jog lituanistinių mokyklėlių mokytojams kartais nelengva emigrantų vaikus įtikinti mokytis lietuvių kalbos.
„Jau paauglystėje, jeigu šeima gyvena užsienio šalyje ir neplanuoja, neprojektuoja savo sugrįžimo [vaikai nebenori mokytis lietuvių kalbos – LRT.lt]. Kaip padaryti, kad vaikai norėtų mokytis lietuvių kalbos, kultūros? Galbūt tai nėra lietuvių kalbos, tiesiog lietuvybės, Lietuvos pažinimas“, – svarsto projekto „Lituanistinis modelis“ vadovė dr. Odeta Norkutė.
Teigiama, kad lituanistiniam švietimui skirtas tinklalapis padės ir Lietuvos pedagogams, kurie moko iš užsienio grįžusius lietuvių vaikus.
„Pradžia būna sunki, nes vaikai sunkiai kalba ir rašo arba labai sunkiai rašo, todėl mūsų klasės šiek tiek mažesnės. Esmė – darbo individualizavimas. Negali vienodai dirbti su visa klase, turi matyti vaiką, jo poreikius, žinias ir pagal tai organizuoti darbą pamokoje“, – sako Vilniaus lietuvių namų istorijos mokytoja Janina Varnienė.
Europos sąjungos fondų bei Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotas projekto „Lituanistinis ugdymo modelis„ kūrimas truko trejus metus. Jame dirbo aštuoniolika mokslininkų ir pedagogų.
