emigracija

Septintus metus Londone gyvenanti Viktorija Ališauskienė sako gavusi skaudžią, bet naudingą pamoką, kuria portale anglija.lt norėtų pasidalyti su kitais Didžiojoje Britanijoje sunkiai dirbančiais tautiečiais. „Man penkiasdešimt metų, praradau sveikatą, bet bent pavyko išsikovoti kompensaciją. Išdrįsau nebijoti ir kitiems noriu pasakyti – nebijokit kovoti už save.

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Lietuvoje mažėja narkotikus vartojančiųjų skaičius, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas. Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata svarsto, kad galbūt ši tendencija yra susijusi su narkomanų emigracija iš Lietuvos. „Galbūt sumažėjo, nes didelė dalis [vartojančiųjų] emigravo į užsienį, išvažiavo į Norvegiją, Angliją, Ispaniją.

„Aš tiesiog negalėdavau nieko sau leisti, nes turėdavau daug įsipareigojimų. Vaikų tėvai padėdavo praktiškai tik labai simboliškai, o to visiškai nepakanka. Paskutinis lašas buvo praėjusi žiema ir šildymo kainos, kurios neatitiko pajamų“, – vieną priežasčių, kodėl netikėtai išvyko gyventi į Londoną, jau šio pirmadienio vakaro laidoje „Nuo... Iki“ atskleis burleskos pradininkė Lietuvoje Eglija Vaitkevičė. Specialiai LNK laidai moteris atvers ir savo naujų namų Londone duris.

Simona PUŽAITĖ Nuo konservatyvios asmenybės iš mažo Kinijos miestelio iki pasauliui atviros JAV valstybės departamento diplomatinės tarnybos darbuotojos. Tokia kinės Feng-Hua Wang gyvenimo istorija. Moteris yra daugiakultūrinės dermės pavyzdys. Atvira pasauliui Feng-Hua Wang, JAV valstybės departamento regioninės informacijos išteklių atašė (angl. USA State Department Regional Information Resources Officer), reziduojanti Berlyne, Šiauliuose lankėsi antrą kartą.

APKLAUSA Jolanta VAITEKŪNIENĖ, mokytoja: – Jei žmonės išvyksta ir yra laimingi, nėra didelė blogybė. Jei dėl to išyra šeimos, žmonės jaučiasi vieniši, neranda draugų, gyvena nevisavertį gyvenimą – blogai. Mano sūnus su šeima gyvena Amerikoje jau beveik 12 metų. Lietuvoje baigęs universitetą sūnus negalėjo gauti tokio darbo, iš kurio galėtų išlaikyti save ir šeimą. Amerikoje baigus magistrantūrą viskas pasikeitė. Galima sakyti, tai jų šeimos sėkmės istorija, bet mūsų bendros šeimos – netekimas.

„Iškrito pro langą ir žuvo jūsų dukra,“ – tokios žinios iš Vokietijoje gyvenančios lietuvės telefonu sulaukė Vida Mėlenienė iš Kelmės rajono Liupšių kaimo. Nors iš skausmo plyšo širdis, motina privalėjo rūpintis, kur gauti keliolika tūkstančių litų parsivežti dukros palaikus ir palaidoti tėviškėje. Teko parduoti kelis hektarus žemės. Lyg perkūnas iš giedro dangaus Tą dieną Vida Mėlenienė atsimena minutėmis. Buvo liepos 21 – oji, antra po pietų.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Jeigu kam nors kiltų mintis, kad Lietuvoje, kuri išdidžiai vadinama krepšinio šalimi, nėra talentingų krepšininkų, tai atrodytų šventvagiška. Tačiau ir kitos sporto šakos gali didžiuotis viena po kitos sužibusiomis naujomis žvaigždėmis. Prieš penkerius metus daugelis sporto ekspertų šaukte šaukė, kad nė vienas mūsų šalies jaunasis krepšininkas nesugeba patekti tarp dešimties geriausių Europos žaidėjų ir nėra pirmas kviečiamas į stipriausią pasaulio lygą – NBA.

Neabejotinai garsiausioje pastarojo dešimtmečio byloje – nauji likimo vingiai. Vadinamosios Galiavos istorijos herojai jau seniai nebemina teismų slenksčių, o ir Lietuvos gatvėse jų nesutiksite, mat neseniai paaiškėjo, kad parlamentarė Neringa Venckienė su sūnumi šiuo metu yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, o Drąsiaus Kedžio dukters motina Laimutė Stankūnaitė apie savo itin slaptą išvykimą gyventi į užsienį apsiskelbė viename pagrindinių šalies dienraščių.

Smuikininkė Rasa Žukauskaitė jau penkerius metus gyvena Vokietijoje. Jauna moteris gali pasigirti gausybe įvairių konkursų apdovanojimų, bet gyvenimas mėgsta pokštus – netrukus garsiausiais Europos koncertų sales iškeis į unikalių kvapų ir spalvų kupiną Indiją. Nors atvirai prisipažįsta, kad labai myli savo šalį, kol kas į Lietuvą grįžti neketina. Apie tai, koks gyvenimo svetur skonis, skaitykite Balsas.lt interviu su smuikininke.

Žinomas Rusijos verslininkas Sergejus Polonskis pareiškė, jog nesirengia grįžti į tėvynę iš Izraelio. Maskvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Potok“ įkūrėjui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, o jo buvę verslo partneriai neoficialiais duomenimis stengiasi perimti į valdžios nemalonę patekusio verslininko aktyvų kontrolę. „Forbes“ prisimena 14 žinomų verslininkų, palikusių Rusiją dėl teisėsaugos institucijų spaudimo, konfliktų su šalies vadovybe ir kitų priežasčių.

Skirmantė Rudzinskė Lietuvoje metusi praktišką profesiją, emigracijoje lietuvė ėmėsi to, kas džiaugsmo jai teikė nuo vaikystės. Apie gyvenimą gražinančius daiktus – papuošalus ir jų įtaką mūsų gyvenime, Anglija.lt kalbėjosi su Bristolyje gyvenančia brangakmenių žinove Skirmante Rudzinske. „Norėjome išmokti ką nors nauja“ Lietuvoje Skirmantė dirbo verslo vadybos ir administravimo srityje ir suprato, kad ši sritis – ne jai.

Žinomas Rusijos verslininkas Sergejus Polonskis pareiškė, jog nesirengia grįžti į tėvynę iš Izraelio. Maskvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Potok“ įkūrėjui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, o jo buvę verslo partneriai neoficialiais duomenimis stengiasi perimti į valdžios nemalonę patekusio verslininko aktyvų kontrolę. „Forbes“ prisimena 14 žinomų verslininkų, palikusių Rusiją dėl teisėsaugos institucijų spaudimo, konfliktų su šalies vadovybe ir kitų priežasčių.

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo metu didžioji dalis emigrantų giminaičių, kurie liko Lietuvoje, verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa. Į klausimą, ar gauna finansinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, teigiamai atsakė 21,4 proc.

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo metu didžioji dalis emigrantų giminaičių, kurie liko Lietuvoje, verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa. Į klausimą, ar gauna finansinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, teigiamai atsakė 21,4 proc.

Lietuvoje jauni žmonės gali daugiau pasiekti nei jų bendraamžiai užsienyje, teigia Rytis Valūnas, vienas iš Pasaulio ekonomikos forumo tinklo jauniems žmonėms „Global Shapers“ narių. Esate vienas iš iniciatorių, kurių dėka birželio pradžioje Vilniuje pradėtas steigti regioninis „Global Shapers“ tinklo centras.

Studijos mažame Anglijos mieste, persikėlimas į Londoną ir bandymas įsitvirtinti čia su „nepopuliaria profesija“ lietuvaitei tapo dideliu išbandymu. Tačiau mergina, išvykusi iš Lietuvos ieškoti galimybių, tiki, kad sunkus darbas galų gale atves į pripažinimą. Vietoj ekonomikos – dailė Gabrielė priklauso tai daliai emigrantų iš Lietuvos, kuri į užsienį traukia ne braškių, o mokslo vaisių skinti. Šią vasarą mergina užbaigė dailės studijas Centrinio Lankašyro universitete (angl.

Apie du trečdaliai Lietuvos šeimų tiesiogiai pajuto emigraciją, rodo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. 64,8 proc. dalyvių teigė, kad turi bent vieną emigravusį ar iš emigracijos sugrįžusi šeimos narį. 15 proc. apklaustųjų turi emigravusių šeimos narių, o 12 proc. – brolį ar seserį. Tik apie po 2 proc. dalyvių sakė, kad yra emigravę jų tėvai ir sutuoktiniai. Dar beveik penktadalis tyrimo dalyvių teigė turintys emigracijoje gyvenančių kitų giminaičių.

Verslo sektoriuje vis dažniau dirbama virtualiomis komandomis, o komunikacija pagrįsta naujausiomis informacinėmis technologijomis. Šiomis tendencijomis pradeda kvėpuoti ir aukštasis mokslas. Prognozuojama, kad ilgainiui nuotolinės studijos iš lyderiaujančių pozicijų net išstums dienines. Nors šios studijos šiandien dar Lietuvoje palyginus naujiena, palengva jos atranda savo tikslinę auditoriją – jas siūlo vis daugiau aukštųjų mokyklų.

Akylesni tinklapio Anglija.lt skaitytojai turbūt pastebėjo, kad kartkartėmis, ypač pristatant valstybės programas, kaip pavyzdžiui „Globali Lietuva” iš tėvynės išvykusieji nebevadinami emigrantais. Surastas kitas pavadinimas - pasaulio lietuviai. Ausiai skamba gražiau ir maloniau. Tik nežinau, kas nuo to keičiasi. Kiekvieną vasarą į Lietuvą suvažiuoja daugybė po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių.

Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas Deja, straipsnio pavadinimas – tai citata ne iš mūsų prezidentės metinio pranešimo, o iš dienraščio Londone. Šią mintį suformulavo Didžiosios Britanijos politikai. Tai yra šalies, kuri turi teigiamą migracijos saldo (atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta). Šalies, kuri imasi griežtų priemonių prieš nežabotą imigraciją ir nelaukdama blogų pasekmių emigracijos srityje, imasi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti rinkėjų reakcijos.

Daiva SAVICKIENĖ Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis tiek valdžiai, tiek verslui, juolab kad neabejojama: kuo toliau, tuo sparčiau mūsų mažės. Prastėjanti demografinė padėtis nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių nebeturėsime ir pustrečio milijono gyventojų. Neišvengiamai tai atsilieps ir mūsų miesto finansams bei ekonomikai. Statistika: turėtų džiuginti, bet nedžiugina Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc.

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta. Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas.

Vaikų teisių apsaugos specialistai jau teikia teismams prašymus riboti tėvų valdžią ne tik palaidai gyvenantiems, girtaujantiems, bet ir į užsienį uždarbiauti išvykstantiems tėvams. Triukšmingai ir iškilmingai birželio 1-ąją švęsta Tarptautinė vaikų gynimo diena priminė jau ne kartą gvildentą, bet dėl to ne mažiau skaudžią emigracijos išskiriamų šeimų problemą. Auga šimtai vaikų, kurie, nors ir mylimi tėvų, gyvena atskirai ir mėnesių mėnesiais gali bendrauti su jais tik telefonu, internetu.

Dėl itin mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės per ateinančius 50 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje sumažės nuo dabartinių 67 proc. iki 55 procentų. Vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidės dvigubai – iki 30 procentų. Šis blogėsiantis darbingų ir nedarbingų gyventojų santykis yra labai inertiška tendencija, kurią pakeisti nėra lengva, tačiau įmanoma.

Vis gausiau studijuoti į užsienį vykstantys lietuviai kartu su savimi išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus. Iš Lietuvos siunčiamų pinigų kiekis vejasi į Lietuvą ateinančią pinigų sumą.  Tokią situaciją lemia ir tai, kad emigrantai siunčia į Lietuvą vis mažiau pinigų. Visų pirma, pasak vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl to kalta suprastėjusi ekonominė padėtis dalyje Lietuvos emigrantų pamėgtų valstybių: Airijoje, Ispanijoje, iš dalies – Jungtinėje Karalystėje.

Natalija KONDROTIENĖ Šiauliuose nuo rugsėjo mėnesio dirbanti gydytoja hematologė Živilė Janulytė mėgaujasi ne tik darbu, bet ir sparčiai besikeičiančiu miestu. Minčių apie darbą emigracijoje ji neatsisako, tačiau kol kas savo ateitį sieja su Šiauliais. Išmokti mokytis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti Ž. Janulytė pasitinka Vidaus ligų skyriuje, kur tuo metu dirbo. Nusišypso, kad dar dirba Priėmimo skyriuje bei Konsultacinėje poliklinikoje – darbo tikrai netrūksta.

Beveik 90 procentų išvykusių svetur studijuoti studentų norėtų grįžti į Lietuvą. Tokie duomenys pateikiami jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Tačiau migracijos ekspero Dainiaus Paukštės pateikiami duomenys ne tik verčia tuo suabejoti, bet ir nuteikia itin pesimistiškai. Emigracija žudo valstybę Migracija – viena iš radikaliausių piliečių protesto arba pritarimo formų, bet didelė emigracija rodo, jog šalyje yra netvarka.

Daugiau kaip 2 tūkst. vaikų Lietuvoje dėl tėvų emigracijos yra palikti globoti artimiesiems, rodo oficialūs duomenys. Tačiau realus artimiesiems paliktų vaikų skaičius yra didesnis, nes ne visi tėvai deklaruoja, kad išvyksta, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Inga Juozapavičienė pateikė duomenis, jog pernai Lietuvoje oficialiai laikinoji globa buvo suteikta 2032 vaikams, 2011 metais tokių nepilnamečių buvo 2134. „Oficialios, visiškai objektyvios ir re...

Pristatome pokalbius su žmonėmis, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su portalu Anglija.lt. Būtent šių žmonių darbas turėjo įtakos tam, kad Anglija.lt daugelį metų yra populiariausia lietuvių emigrantų žiniasklaidos priemonė. Dažnai Anglija.lt darbuotojai lieka „už kadro“, todėl pagalvojome, kad visiems bus įdomu iš arčiau susipažinti su mūsų kolegomis ir draugais. Kad liktume kiek įmanoma nešališki, parengti pokalbius paprašėme pas mus praktiką atlikusios žurnalistikos studentės Rasos.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Londoną lietuviai vertina ne tik kaip geresnio uždarbio, bet ir platesnių profesinių bei asmeninės raiškos galimybių erdvę. Nors daugelis LRT radijo kalbintų pašnekovų savo ateitį sieja būtent su Anglija, visi per verslą ar laisvalaikį išlaiko stiprų ryšį su Lietuva bei kitais emigravusiais lietuviais.

Keičiasi situacija darbo rinkoje – vis dažniau norą emigruoti keičia realūs darbo pasiūlymai Lietuvoje, populiarėja laikino įdarbinimo vasaros laikotarpiui galimybės. Šių metų pradžioje būtent laikinas įdarbinimas tapo rimta alternatyva nuolatinei emigracijai.

Gaurėje per pastaruosius dvejus metus mirė 13 žmonių, gyventi atsikraustė dvi naujakurių šeimos – 6 asmenys. Įsivaizduojant tokią gyventojų kaitą šis miestelis turėtų visiškai ištuštėti po 70 metų. Tęsdama rašinių ciklą „Nykstantys kaimai“ lankiau senų, apleistų namų pilnas šio miestelio gatves. Sodybas, kuriose kadaise virė gyvenimas, ant šono verčia didelės gyventojų ambicijos, ir, kaip visada, per maži pinigai. 28 kampai Teko girdėti, kad Gaurėje galima nebrangiai įsigyti sodybą.

„Buvo labai blogai. Liūdna būdavo. Visiška neviltis, niekas nepavykdavo, vyrai apgaudinėjo, neturėjau į ką atsiremti, pinigų neužtekdavo. Nebuvau standartas, negalėjau į gatvę išeiti ir sakyti „einam pasikalbėti“, nes visi mane pažinojo. Apsikabindavau butelį ir žiūrėdavau televizorių. Grįždavau namo ir verkdavau“, – jau šio pirmadienio vakaro laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos dainininkė Raimonda Masiulytė.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos statistikoje pastebimi migracijos rodiklių pokyčiai. Per 2012 metus iš Lietuvos emigravo 42 tūkst. gyventojų, tai yra 20 proc. mažiau negu per 2011 metus. Imigracijoje taip pat pastebimi ženklūs pokyčiai: per 2012 metus imigrantų užregistruota 30 proc. daugiau negu per 2011 metus. Emigracijos mažėjimo ir imigracijos didėjimo tendencija verčia svarstyti, kokios priežastys tai sąlygojo.

Tik vienas iš dešimties policijos pareigūnų mano, kad jo darbas yra prestižinis. Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo 51 proc. apklaustų policininkų. Tačiau net 40 proc. drąsiai pareiškė – darbas policijoje nė iš tolo negali būti vertinamas kaip prestižinis.

Maskvos valdžia dėl prasto efektyvumo uždarė „Muziejai migrantams“ programą. Šios programos pagalba buvo planuojama emigrantams perteikti pagrindines rusų kultūros vertybes, praneša lenta.ru. Pasak dienraščio „Izvestija“, šios programos nepalaikė nei Federalinė migracijos tarnyba, nei patys darbo emigrantai. „Buvo pravestas eksperimentas: keletą tadžikų pakvietė į muziejų, tačiau visi atsakė, kad ateis, tik jeigu jiems sumokės nuo 300 iki 500 rublių“, - pasakojo Kultūros departamento atstovai.

 Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Kalbant apie įprastą žmonių migraciją lietuviai elgiasi pagal dvejopą modelį. Jie renkasi arba emigruoti į užsienį, arba palikti gyvenvietes ar didesnius miestelius ir susitelkti Vilniuje. Anot sociologų, būtent tokios tendencijos šiuo metu vyrauja. Tuo tarpu maršrutas „Miestas-Kaimas“ apskritai atrodo neįmanomas.

Norvegija. Ši šalis pastaraisiais metais praminta emigrantų rojumi. Darbdaviai šioje šalyje esą atlyginimais švaistosi į kairę ir į dešinę. Solidžiais atlyginimais. Suprantama, kai kalbama apie kvalifikuotą darbą. Tačiau savo nišą Norvegijoje pavyksta surasti ir vadinamąjį juodą darbą dirbti pasiryžusiems žmonėms. Tokių sėkmės istorijų greičiausia esame girdėję ne vieną.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Į Lietuvą masiškai plūsta paukščiai. Dėl gerokai vėlavusio pavasario, kai kurie sparnuočiai trumpina poilsį ir viešnagę pamaryje. Pirmieji vieversiai, kovai, varnėnai pamaryje pasirodė kovo pradžioje. Tačiau staigiai atšalo ir praėjusį mėnesį vyravusi minusinė temperatūra sustabdė pavasarinę paukščių migraciją. Masiškai grįžti sparnuočiai pradėjo neseniai. Jų gausu ne tik Ventės rage, bet ir kituose šalies regionuose.

 Laukiančiųjų socialinio būsto mieste ir rajone gerokai daugiau nei tūkstantis. Neretai tenka laukti metų metus, tačiau kai kuriuose butuose niekas negyvena – žmonės, kuriems jie skirti, emigravo. Dėl to kyla įvairių problemų. Ateities gatvės 34-ojo namo gyventoja tvirtina, kad jau apie metus jų daugiabučio socialinis būstas tuščias. Skolos auga Esą prieš keletą metų į užsienį išvyko tėvai, o dabar nebesirodo ir tame bute gyvenę jų vaikai.

Janina ŠAPARNIENĖ Per porą pastarųjų metų rajonas kasmet netenka apie tūkstantį žmonių, daugiausiai – jaunų. Uždarbiauti į užsienį iškeliauja ištisos šeimos, pernai svečiose šalyse gimė maždaug penktadalis mažųjų pakruojiškių. O Pakruojyje dėl mažėjančio vaikų skaičiaus uždaromos mokyklos, mažinama „greitoji pagalba“, skyriai ligoninėje, į tuštėjančius kaimus vis mažiau suka maršrutinių autobusų.

Pasaulio didmiesčių džiunglės vis dažniau tampa savos tikslo atkakliai siekiantiems atvykėliams iš Lietuvos. Aprašyta ne viena istorija, kaip aktyvūs lietuvaičiai prisibeldė į tarptautinių kompanijų duris užsienyje. Jau porą metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Krištaponytė įsitikinusi, kad pasakos apie sėkmingą karjerą „už jūrų marių“ be reikalo tokios populiarios, nes padaryti karjerą ar įsikurti užsienyje taip pat sudėtinga ar lengva, kaip ir Lietuvoje.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaimyninė Latvija sunerimusi dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Be to, kad gerokai sumažėjo gimstamumas, daug jaunų žmonių išvyksta, ieškodami geresnio gyvenimo. Anksčiau latviai galėjo dainuoti „Mūsų – 2,7 milijonai“. Dabar - tik 2 milijonai. Statistika negailestinga: vienai moteriai Latvijoje tenka 1,4 vaiko.

Per kelerius metus Lietuvos mokyklose moksleivių sumažėjo 30 procentų, o pačių mokyklų - beveik trim šimtais. Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, šių mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst., arba 4,8 procento, o palyginti su 2005-2006 mokslo metais - 165 tūkst., arba 31 procentu, praneša Statistiko departamentas. Pernai rudenį į pirmą klasę atėjo 27 tūkst.

Šių metų kovo mėn. 21 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir aviacijos personalo paieškos ir valdymo bendrovė „AviationCV.com“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu abi ją pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti studentų praktikų organizavimo srityje, plėtoti tęstinį mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą aviacijos personalo įdarbinimo srityje bei įtraukti praktinių įgūdžių lavinimą į bendrą studijų procesą.

Kas mokės Lietuvos skolas, juk kiekvienas Lietuvos gyventojas skolingas per 15 tūkstančių litų? Kodėl toks mažas uždarbis Lietuvoje, kai kainos tokios didelės? Airijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje, ar tai normalu? Kodėl toks brangus mokslas Lietuvoje? Tokie ir panašūs klausimai skriejo šešiems Seimo nariams, kurie praėjusią savaitę su tautiečiais susitiko Dubline, Lietuvos ambasadoje Airijoje.