Daiva SAVICKIENĖ
Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis tiek valdžiai, tiek verslui, juolab kad neabejojama: kuo toliau, tuo sparčiau mūsų mažės.
Prastėjanti demografinė padėtis nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių nebeturėsime ir pustrečio milijono gyventojų. Neišvengiamai tai atsilieps ir mūsų miesto finansams bei ekonomikai.
Statistika: turėtų džiuginti, bet nedžiugina
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc. gyventojų – daugiausia dėl emigracijos, tačiau įtakos turėjo ir žemas gimstamumo lygis. Jo manymu, ateityje situacija turėtų persiversti: demografinį šalies paveikslą labiau lems nebe emigracija, o būtent žemas gimstamumo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė.
Europos Komisija (EK) yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje 2060 metais gyvens 2,67 mln. žmonių, tačiau šis skaičius pateiktas neatsižvelgus į naujausio gyventojų surašymo duomenis. Pasak N. Mačiulio, įvertinus ir juos, 2030 metais Lietuvoje gyvens 2,77 mln., o dar po trijų dešimtmečių – tik 2,4 mln. gyventojų.
EK prognozuoja, kad ateinantį dešimtmetį iš mūsų šalies emigruos vos keli tūkstančiai gyventojų per metus, o jau nuo 2035-ųjų į Lietuvą atvyks gyventi daugiau nei iš jos išvyks. Tokia besirutuliojanti tendencija stebima jau dabar: per pirmus keturis šių metų mėnesius emigravo 13 tūkst. tautiečių, arba 6,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o imigracija išaugo 4,6 proc. Didžioji dalis imigrantų yra anksčiau išvykę ir dabar sugrįžtantys mūsų piliečiai.
Pasak N. Mačiulio, įvertinus ir juos, 2030 metais Lietuvoje gyvens 2,77 mln., o dar po trijų dešimtmečių – tik 2,4 mln. gyventojų. EK prognozuoja, kad ateinantį dešimtmetį iš mūsų šalies emigruos vos keli tūkstančiai gyventojų per metus, o jau nuo 2035-ųjų į Lietuvą atvyks gyventi daugiau nei iš jos išvyks. Tokia besirutuliojanti tendencija stebima jau dabar: per pirmus keturis šių metų mėnesius emigravo 13 tūkst. tautiečių, arba 6,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o imigracija išaugo 4,6 proc. Didžioji dalis imigrantų yra anksčiau išvykę ir dabar sugrįžtantys mūsų piliečiai.
Liūdnesnė padėtis dėl gimstamumo. N. Mačiulio teigimu, tam, kad valstybėje išliktų stabilus gyventojų skaičius, gimstamumo rodiklis turi siekti 2,1 (10 moterų turi pagimdyti 21 vaiką). Tačiau pastarąjį sykį ši riba buvo pasiekta 1987 metais. Nuo to laiko gimstamumas vis mažėjo ir žemiausias lygis – vienas žemiausių visoje Europoje – buvo pasiektas 2002-aisiais.
Jei tikėsime EK prognozėmis, gimstamumo rodiklio iki normalaus lygio per ateinančius 50 metų mes ir dabar nepritempsime – jis svyruos tarp 1,5 ir 1,7.
Dar vienas mūsų laukiantis iššūkis bus ilgėsianti gyvenimo trukmė, vadinasi, ir nenumaldomai senėjanti visuomenė. Šiuo metu vyresni nei 65 metų senjorai Lietuvoje sudaro apie 16 proc. visų gyventojų, bet iki 2060 metų jų skaičius išaugs dvigubai. Darbingo amžiaus žmonių nuo 67 proc. sumažės iki 55 proc.
Teks keisti automatais
Pasak N. Mačiulio, toks pokytis turės bent dvi neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.
Pirmiausia, mokesčių mokėtojų sumažės, o viešųjų paslaugų poreikis tik išaugs. „Tokioje visuomenėje aštrės problema“, – mano ekonomistas, neatmetantis galimybės, kad šią problemą greičiausiai bus bandoma spręsti didinant mokesčius.
Antra, dėl besitraukiančio darbo jėgos skaičiaus menks šalies ekonominis potencialas. Taigi su iššūkiais susidurs ir verslas. Pasak N. Mačiulio, jau dabar rinkoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o vėliau trūks ir nekvalifikuotų darbuotojų. Tad reikės priimti sprendimus investuoti į naujas technologijas, galinčias pakeisti žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Taip, kaip šiuo metu daugumoje įmonių sargus jau yra pakeitusios modernios apsaugos sistemos.
Adaptuotis, ekonomisto manymu, teks ir švietimo sistemai. Dabar ji labiau orientuota į aukštojo mokslo diplomų dalybas, o ilgainiui privalės persilaužti ir pradėti ruošti tuos specialistus, kurie reikalingi rinkai.
Vienintelė išeitis, N. Mačiulio galva, – mažinti valstybinį sektorių ir įgyvendinti socialinę bei ekonominę politiką, skatinančią kvalifikuotų specialistų imigraciją į Lietuvą ir gimstamumą.
„Atvėrus rinkas nereiškia, kad į šalį pliūptelės specialistai“, – „Panevėžio balso“ pašnekovas įspėja pernelyg daug nesitikėti iš imigrantų. Juolab kad dėl jų dabar konkuruoja visos šalys ir Lietuva prieš jas neturi didelių pranašumų, galinčių nulemti, kad specialistai iš svetur veržtųsi būtent pas mus. Tam, neabejoja N. Mačiulis, pirmiausia turėtų būti sukurta tinkama teisinė ir socialinė aplinka. „Turi būti ne tik galimybės dirbti, bet ir integruotis į visuomenę“, – pabrėžia ekspertas, primenantis, jog mūsų šalyje gana didelė ksenofobija – svetimšaliai imigrantai vertinami neigiamai ar net agresyviai, o tai patrauklumo Lietuvai tikrai nesuteikia.
Išeitis – tapti Vokietija?
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius taip pat tvirtina, kad verslas jau keletą metų susiduria su darbuotojų trūkumu. Jo teigimu, aukštesnės kvalifikacijos, darbštesni, nagingesni, turėjusieji galimybę išvažiavo ir persivilioti atgal juos sudėtinga. Sunku konkuruoti su užsienio valstybėmis, galinčiomis pasiūlyti gerokai didesnį atlyginimą.
V. Matkevičius sako neretai girdintis priekaištų, esą verslas „sau viską susigriebia“, tačiau tai ne verslas yra toks – tokia yra rinka. Juk šalyje pristeigta universitetų, o studentų visiems nebeužtenka. Taip atsitinka dėl to, kad gabesni vaikai išvažiuoja studijuoti į užsienį, kur tenykštės ugdymo įstaigos iš jų rengia specialistus savo verslui, pramonei.
Trūkstant žmonių gamybos procesų automatizavimas, anot pašnekovo, irgi ne išeitis – prie įrengimų reikia kvalifikuotų darbuotojų, o jų nėra. Kalbos, kad jų vieton atsiras svetimšalių imigrantų, irgi abejotinos. Jei pradėtų smarkiai kilti atlyginimai, būtume labiau patrauklūs. „Būtų tokia situacija kaip Vokietijoje, neapsigintume“, – šypsosi V. Matkevičius.
PPPAR generalinio direktoriaus teigimu, ieškantys kur imigruoti asmenys paprastai vieni per kitus susižino, kur geriau. „Trauktų, jei būtų idealios sąlygos“, – neabejoja jis.
UAB „Povydė“ direktorius Robertas Pretkelis neslepia: situacija iš tiesų keista. Skaičiuojama, kad šalyje darbo neturi 200 tūkst. žmonių, tačiau kai reikia rasti kvalifikuotų darbuotojų, jų nėra. Tad verslininkas mano:
„Jeigu emigracija ir toliau didės, ir verslas važiuos iš paskos.“ R. Pretkeliui kol kas dar sunku įvertinti, ar žmonių sumažėjimas Panevėžio mieste jau ekonomiškai juntamas.
Tačiau kad darbuotojų rasti sunku, tai faktas. Mat dabar į kitas šalis žvalgosi jau ir vyresnio amžiaus panevėžiečiai: ne vieno jų vaikai įsikūrę užsienyje, tad ir patys iš paskos rengiasi vykti – kad ir anūkų auginti.
„Labai žiauriai mažėja gimstamumas, palyginti su tuo, kas buvo Nepriklausomybės pradžioje. Baisūs skaičiai, – nesirinkdamas žodžių konstatuoja R. Pretkelis. – Kaip tai atsilieps po 10–15 metų, Dievas žino. ***** Skaičiai
Per ateinantį 50 metų laikotarpį mūsų šalies vyrų gyvenimo trukmė, tikėtina, pailgės daugiau nei trylika metų – iki 80,7, o moterų – nuo 78,6 iki 87,1 metų. Nepaisant šio progreso Lietuvoje gimstančių vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė 2060 metais vis tiek bus mažiausia ES.
***** Užburtas ratas
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė taip pat mano, kad senėjant visuomenei gali būti didinami mokesčiai, kad būtų įmanoma surinkti biudžetą pensijoms, pašalpoms, kitoms išmokoms. Viena galimybė gali būti pajamų mokesčio didinimas.
„Bet tai ilgo laiko perspektyva ir nereiškia, kad mokesčiai bus didinami per ateinančius dvejus trejus metus“, – pabrėžia ji.
Analitikės teigimu, Lietuvoje prieš keletą metų gimė daug kūdikių ir buvo akivaizdu, kad tam įtakos turėjo dosni motinystės pašalpų sistema. Vėliau ji buvo pakeista, tačiau, pasak V. Tauraitės, palyginti su kitomis šalimis, ir dabartinė sistema yra palanki. Kitose šalyse išmokos gaunamos tik du tris mėnesius ar aštuonis. Taip sukuriamas užburtas ratas: gimstamumas didėja sudarant palankias ekonomines sąlygas, tačiau pinigų reikia ir sparčiai senstančiai visuomenei.
„Klausimas, ar daug valstybė gali prisiimti, kai turime senstančią visuomenę?“ – svarsto ji.
V. Tauraitės manymu, ateinančius 5–10 metų senėjant visuomenei šalis nelabai „pavežtų“ didesnes išmokas jauniems tėvams.
Šiuo metu pastebima, kad emigracija po truputį slopsta – žmonės grįžta atgal. Ir tai, V. Tauraitės teigimu, yra gerai: ekonomiką skatins jų santaupos, ryšiai su užsieniu, patirtis.
Kita vertus, mažėjant žmonių, traukiasi sukuriamas BVP. Jį kompensuoti galėtų labai aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas, tačiau efektas vis tiek būtų neigiamas.
„Antra vertus, Europoje esame ne vieni tokie – visur visuomenė senėja“, – priminė analitikė.
