Kalbant apie įprastą žmonių migraciją lietuviai elgiasi pagal dvejopą modelį. Jie renkasi arba emigruoti į užsienį, arba palikti gyvenvietes ar didesnius miestelius ir susitelkti Vilniuje.
Anot sociologų, būtent tokios tendencijos šiuo metu vyrauja. Tuo tarpu maršrutas „Miestas-Kaimas“ apskritai atrodo neįmanomas.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto Visuomenės geografijos skyriaus daktaras Donatas Burneika pasakojo, kad į klausimą, kodėl žmonės taip nori emigruoti iš Lietuvos nėra vieno atsakymo.
„Priežasčių tikrai gali būti labai daug. Sunku pasakyti, kuri iš jų yra svarbiausia. Kas yra kitaip Lietuvoje nei kitose Baltijos valstybėse? Greičiausia, kad besikeičianti visuomenė yra viena iš migracijos priežasčių“, - svarstė D. Burneika.
Anot jo, gyventojai šiuo metu migruoja tik viena kryptimi: „Iš kaimų ir miestelių jaunas žmogus nori bet kokia kaina ištrūkti į didesnį miestą. Suprantama, kad dažniausias pasirinkimas būna Vilnius. Šie procesai vyksta visame pasaulyje, tačiau skirtingose valstybėse yra netolygūs tempai. Lietuvoje jie itin pastebimi.“
Anot D. Burneikos, nesileidžiant per daug į smulkmenas, galima teigti, kad dauguma lietuvių tiesiog neturi kito pasirinkimo: „Jie gali migruoti tik į miestus arba į kitas šalis. Paveldėjome tokią sistemą iš sovietmečio ir nematome jokios kitos alternatyvos. Perspektyvų, kad žmonės grįžtų į kaimus ar mažesnius miestelius praktiškai nėra.“
Vienas didžiausių šios sistemos trūkumų yra atskirtis tarp kaimo ir miesto. „Kaimiškos vietovės neužmezga ryšių su didžiaisiais Lietuvos miestais. Žmonės net nesvarsto sugrįžti į kaimą. Kartais jie net apsisprendžia išvykti į užsienį, aplenkdami Vilnių, nes sostinėje, tarkime, neturi giminaičių“, pabrėžė D. Burneika.
Anot jo, trečdalis Lietuvos gyventojų šiuo metu gyvena kaimo vietovėse: „Anksčiau jie dirbdavo žemės srityje. Bet tokių darbų praktiškai neliko. Iš tikrųjų turime tik tris miestus Lietuvoje. Visuose kituose miestuose dramatiškas gyventojų mažėjimas jau paliko savo pėdsakus.“
