Norvegija. Ši šalis pastaraisiais metais praminta emigrantų rojumi. Darbdaviai šioje šalyje esą atlyginimais švaistosi į kairę ir į dešinę. Solidžiais atlyginimais. Suprantama, kai kalbama apie kvalifikuotą darbą. Tačiau savo nišą Norvegijoje pavyksta surasti ir vadinamąjį juodą darbą dirbti pasiryžusiems žmonėms.
Tokių sėkmės istorijų greičiausia esame girdėję ne vieną. Tarp mūsų giminių, artimųjų, draugų, pažįstamų tikrai atsiras vienas kitas, kuris pabandė laimės ieškoti Norvegijoje ir grįžo ne tik užsidirbęs daug pinigų, bet ir kupinas teigiamų įspūdžių. Tokie pavyzdžiai, be abejo, užkrečia galą su galu vos suduriančius lietuvius.
Tačiau Norvegijos jungtinės profesinių sąjungų federacijos atstovas Kjellas Sklaevro užtikrino, kad jo gimtinėje toli gražu nėra viskas rožėmis klota.
„Tiek Lenkijos, tiek Baltijos valstybių darbininkams Norvegijoje pritrūksta profesinių sąjungų palaikymo. Jiems to labai reikia, nes šie darbuotojai dažniausia nežino savo teisių. Jie gauna mažesnius atlyginimus arba jiems nesudaromos tinkamos darbo sąlygos“, – pasakojo K. Sklaevro.
Anot jo, pasitaikė situacijų, kad lenkas ar lietuvis negavęs atlyginimo paprasčiausiai tylėdavo. „Jiems atlyginimas priklausė pagal darbo sutartį. Tačiau nedori darbdaviai gudraudavo. Jie sakydavo, kad jeigu darbininkai pasiskųs, apie viską sužinos darbo inspekcija. O tada esą žmonės praras darbo leidimus ir patį darbą. To pakakdavo, kad imigrantai paklustų ir nesipriešintų“, – teigė K. Sklaevro.
Norvegijos atstovas stebėjosi, kad net tokie dalykai, sudarytos darbo sąlygos nepažabojo migracijos: „Suprantama, kad Lietuvos darbdaviai negali konkuruoti su Norvegijos atstovais. Norvegija gali mokėti žymiai didesnius atlyginimus. Todėl žmonės bando laimę. Suprantama, jei kalbėtume apie kvalifikuotus darbuotojus, mokančius kalbą, išmanančius įstatymus ir savo teises, tada problemų niekam nekildavo.“
Gerovę lemia gyventojų skaičius
Norvegijos „GIS/Kartografijos“ koordinatorė Johanna Roto pridūrė, kad Šiaurės šalyse pastaraisiais metais gyventojų prieaugis buvo itin stiprus: „Beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos valstybėse. Natūralu, kad Baltijos valstybės prarado daug gyventojų. Tiesa, Estijoje padėtis yra geresnė, tačiau Latvijoje ir Lietuvoje ji bloga.“
Anot jos, negalima visą laiką galvoti, kad žmonės važiuoja iš vienos šalies į kitą. Vyksta ir vadinamoji vidinė migracija. Bet tiems, kurie nori pabandyti laimę užsienyje, J. Roto pataria:
„Darbuotojams reikia turėti bazinius tos šalies kalbos įgūdžius, priešingu atveju susirasti tinkamą darbą taps itin sunku. Suprantama, kad daugelyje šalių gali pakakti anglų kalbos, kurios pagrindus turi dauguma emigrantų, tačiau vietos kalbos mokėjimas būtų didelis privalumas.“
Taip pat J. Roto pridūrė, kad net užsienio valstybėse daugiausia darbdaviai ieško laikinų darbuotojų: „Norvegija taip pat nėra išimtis. Pasaulinės darbo tendencijos rodo, kad tokie žmonės nėra paprastai užregistruojami. Todėl labai sunku pamatyti, kokie yra tikrieji emigrantų skaičiai.“
Esate susidūrę su darbdavių išnaudojimu užsienyje? Parašykite savo istoriją el. paštu: [email protected]. Anonimiškumą garantuojame.
