emigracija

Europą ir JAV išmaišę emigrantai iš Lietuvos vis dažniau dairosi į kitus žemynus. Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Skandinavija – jau vakarykštė diena. Žvilgsniai vis dažniau krypsta Australijos, Pietų Amerikos, Azijos link, rašo „Kauno diena“. Vyriausių išeivių iš Lietuvos derėtų ieškoti Amerikoje, vidutinio amžiaus – Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje, jaunuolių – Skandinavijoje.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys imigrantai iš Rytų Europos sudaro 1,5 proc. bendros savo šalių populiacijos. Tokie duomenys reiškia, kad į Britaniją atsikėlė gyventi kas 67-tas Rytų Europos šalių gyventojas, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. 2004 metais Europos Sąjungos valstybėmis narėmis tapo Lietuva, Latvia, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija ir Slovėnija. Šių šalių atstovai įgijo teisę atvykti gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę.

Užsienio reikalų ministerija parengė ir išleido leidinį, kuriuo Lietuvos visuomenė supažindinama su pagrindiniais diplomatinės tarnybos 2009–2012 metais nuveiktas darbais ir ateities iššūkiais. Leidinyje „Diplomatinė tarnyba Lietuvai“ pristatomi svarbiausi darbai ir veikla kaimyninės, regioninės, Europos Sąjungos bei pasaulio politikos srityse.

Iš Šiau­lių ki­lu­si ki­no re­ži­sie­rė Mar­ta Dau­liū­tė gy­ve­na Šve­di­jo­je, dir­ba ki­no pro­diu­se­re ir re­ži­sie­re, dės­to.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Nacionalinio pyrago dalybos“. Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą. Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek nelieka skurdo pyragas? Susipažinkite, ką mano ekspertai.

Smarkiai ūgtelėjo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderio paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus reitingas. 10,6 proc. apklaustųjų mano, kad šis politikas geriausiai atstovauja jų interesams (spalį tokių buvo 4,8 proc.). Dar didesnį šuolį A.Butkevičius padarė kitoje lentelėje. Būsimąjį premjerą palankiai įvertino net 52,3 proc. (buvo 34,3), nepalankiai - 19,4 proc. (buvo 25,8) žmonių. Partijų rikiuotė daugmaž atitinka ką tik vykusių rinkimų rezultatus.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

DNB bankas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos plėtra bus lėtesnė ir mažina BVP prognozę. Taip pat infliacija sumažės, o struktūrinis nedarbas vers kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams. 2013 metais šalies BVP turėtų augti 2 proc. (anksčiau prognozuota 3 proc.), o šiemet 3 proc. – augimas lėtės, nes mažės eksporto augimas, o jo neatsvers vidaus vartojimas. „Augimas vistik lėtėja, ktais metais matysime lėtesnį BVP augimą. Tai pagrindine ateina iš užsienio.

Dabar labai populiaru kalbėti apie NLP (neurolingvistinį programavimą), apie tai, kaip būti sėkmingam darbe, asmeniniame gyvenime, vienas po kito „dygsta“ vadinamieji „gyvenimo treneriai“ (life couch), už mūsų pačių pinigus neva padėsiantys geriau, kokybiškiau, prasmingiau gyventi. Kitų pažadai padėti suprasti ir surasti, tai, ko gi mums iki pilnos laimės trūksta, labai jau vilioja.

Vie­nas sū­nus, de­šimt me­tų są­ži­nin­gai dir­bęs pas Is­pa­ni­jos ūki­nin­ką, nu­si­žu­dė. Ki­tas kaip be­na­mis kla­jo­ja po Mad­ri­dą. Už tai 165 kar­tus bu­vo su­lai­ky­tas vie­tos po­li­ci­jos. To­kią šykš­čią in­for­ma­ci­ją apie sa­vo vai­kus tu­ri Ire­na Pa­na­siuk. Mo­te­ris no­rė­tų iš­gel­bė­ti bent jau­nes­nį­jį sū­nų. Pa­sis­ko­lin­tų pi­ni­gų ir nu­siųs­tų ke­lio­nei į Lie­tu­vą. Ta­čiau nie­kas jai ne­pa­de­da su­si­siek­ti su sū­nu­mi.

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą.

Iš gausaus į užsienį plūstančių lietuvių būrio ne retas, žiūrėk, ima ir pasuka atgal, kuriasi gyventi ir dirbti gimtojoje šalyje. Grįžusiesiems tenka vėl atgaivinti nutrūkusias pažintis, ryšius, įsipareigojimus. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Nakrošienė primena, kad iš užsienio grįžusiems asmenims būtina pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja tyrinėjantis biochemikas Skirmantas Kriaučionis pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Šalyje kasmet mažėjant gyventojų, tai neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikai – kol kas ne per daugiausia, tačiau ateityje galime turėti rimtų bėdų. Jau keletą metų bene labiausiai šalies gyventojų gretas retina emigracija. Žmonės, ieškodami geresnių sąlygų, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, o ne vienas nusprendžia nebegrįžti. Dalis žmonių, nors ir pasilieka Lietuvoje, tačiau skalsesnio duonos kąsnio ieško didesniuose miestuose.

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra. Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Anglija.lt pristato pokalbius su žmonėmis, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su portalu.  Būtent šių žmonių darbas turėjo įtakos tam, kad Anglija.lt daugelį metų yra populiariausia lietuvių emigrantų žiniasklaidos priemonė. Dažnai Anglija.lt darbuotojai lieka „už kadro“, todėl pagalvojome, kad visiems bus įdomu iš arčiau susipažinti su mūsų kolegomis ir draugais. Kad liktume kiek įmanoma nešališki, parengti pokalbius paprašėme pas mus praktiką atlikusios žurnalistikos studentės Rasos.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Kas lietuviams vyrams Anglijoje kelia didžiausią siaubą? Nesunku atspėti – jiems baisu, kad kitataučiai išgraibsto lietuvaites, kurias jie įpratę laikyti savo nuosavybe. Emigracija moteris labai pakeičia, bet nebūtinai į blogąją pusę. Ir jeigu masinė emigracija turi pliusų, tai vienas didžiausių neabejotinai yra dvasinis iš Lietuvos emigravusių moterų išlaisvėjimas. Kažkada, prieš kokius šešetą ar septynetą metų Vilniaus oro uoste laukiau svečio iš Londono.

Lietuvos akademinis jaunimas – žingeidus, gabus ir kūrybiškas, galintis sukurti puikią savo šalies ateitį. Vienintelė problema – daug išsilavinusių jaunų žmonių emigruoja, geresnės ir greitesnės karjeros galimybių ieškodami užsienyje. Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (SVC) dėstytojas dr. Jorma Pohtola įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Kaunietis Raimondas D. (38 m.) į mus kreipėsi palūžęs – jis neteko savo vienturčio šešiamečio sūnaus. Vaiką į užsienį apgaule išvežė jo motina, buvusi Raimondo sutuoktinė Jolita K. (35 m.). Į „Akistatos“ redakciją Raimondas D. atvyko dar rugsėjį ir papasakojo, kad buvusi sutuoktinė Jolita K. išsivežė jųdviejų sūnų į Angliją. Iš pradžių ji, vieno Kauno salono kirpėja, tikino vykstanti tik aplankyti giminių, tačiau laikas ėjo, o moteris į namų pusę nė nesižvalgė.

Valstybė neturi jokios prasmės, netgi jokios teisės egzistuoti, jei jos piliečiams – čia gimusiems ir augusiems žmonėms – lengviau ir saugiau išgyventi einasi svečiose šalyse, nei toje, kurios pasą jie dar tebeturi. Žinoma, kalbu apie Lietuvą, tėvynę mūsų... Po to, kai Ekspertai.

Lie­tu­vos vals­ty­bė emig­ran­tės, gy­ve­nan­čios Nor­ve­gi­jo­je, pa­rei­ka­la­vo grą­žin­ti jos duk­rai mo­kė­tus ali­men­tus, nors mer­gai­tė te­be­gy­ve­na ir mo­ko­si Lie­tu­vo­je. Vai­kų iš­lai­ky­mo fon­das mo­te­riai pa­tei­kia kal­ti­ni­mą: ji nein­for­ma­vo apie pa­si­kei­tu­sią sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto. „Mokymai yra reikalingi, o tos pirtys – tik pasirinktos vietos klausimas.

Naujausi duomenys apie Panevėžį pribloškė net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos žinovus. Ko gero, retas panevėžietis galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek dabar mieste gyvena žmonių. Nebent iš įpratimo tartų: kiek daugiau nei šimtas tūkstančių. Tačiau apsiriktų. Kirto įprastą ribą Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena.

Naujausi duomenys apie Panevėžį pribloškė net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos žinovus. Ko gero, retas panevėžietis galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek dabar mieste gyvena žmonių. Nebent iš įpratimo tartų: kiek daugiau nei šimtas tūkstančių. Tačiau apsiriktų. Kirto įprastą ribą Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena.

„Vežu į oro uostus Anglijoje“ – tokių ir panašių keleivių pervežimų paslaugas siūlančių skelbimų galima rasti internete, laikraščiuose, lietuviškų prekių parduotuvėse. Anglija.lt pašnekovas išduoda – visi šie vairuotojai dirba nelegaliai, išskyrus jo įmonę. Kokių licencijų ir leidimų reikia norint užsiimti šia veikla ir kodėl dauguma tautiečių vis dar veža nelegaliai, domėjosi Anglija.lt Tik vieni vežėjai – legalūs Anglija.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.

Rinkimų naktį, kai visos Lietuvos dėmesys buvo sutelktas į Seimo rinkimų rezultatus, Vilniaus gatvių įžymybė Stasys Urniežius, save vadinantis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Vilgaudu, nepraleido progos pasimėgauti šlovės minute. Prie viešbučio „Narutis“, kur tartis dėl koalicijos susirinko pirminiais duomenimis rinkimus laimėjusių partijų vadovai, susirinkus būriui žurnalistų, Kunigaikštis Vilgaudas rėžė kalbą apie emigraciją, rinkimų rezultatus ir netgi prisipažino kad.

Nakvynė – kiaulių fermoje, vietoj tualeto – kibiras, 18 valandų trunkantis darbas – tokį košmarą Austrijoje išgyvenusi kaunietė gali atsidurti antstolio rankose. Su keliais grašiais namo grįžusi moteris liko skolinga įdarbinimo agentūrai. „Nežinau, ką dabar reikės daryti. Vis dar esu skolinga mane įdarbinusiam tarpininkui, tačiau tokių pinigų, daugiau nei 1,5 tūkst. litų, neturiu.

2012 m. pradžios duomenimis, Suomijoje dirbo 263 Estijos gydytojai – žmonės, kurių gimtoji kalba yra estų, praneša portalas „Postimees“, remdamasis Suomijos gydytojų sąjungos duomenimis. Iš 263 gydytojų 25 žmonės jau turi Suomijos pilietybę. Per pastaruosius aštuonerius metus gydytojų, gyvenančių Suomijoje, skaičius išaugo 179, kasmet per metus į Suomiją atvykdavo kiek daugiau nei 20 Estijos gydytojų, rodo Suomijos gydytojų sąjungos duomenys, renkami nuo 2005 metų.

Sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės statybų galės dalyvauti du su puse milijonų rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ragina visus norinčius balsuoti jau šiandien pasirūpinti būtinais dokumentais. Naują valdžią rinkti ir pasisakyti, ar nori, kad Lietuvoje būtų statoma nauja atominė elektrinė, sekmadienį galės du su puse milijono rinkėjų – 100 tūkstančių mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose.

Emigranto duonos atsikandusį 55-erių dainininką Arvydą Vilčinską į Lietuvą prišaukė ne vien tik tėvynės ilgesys, bet ir meilė 18-lika metų jaunesnei žurnalistei Jurgitai Činkienei. Būtent ji prieš šešerius metus į dienos šviesą ištraukė jau primirštą bundančios Lietuvos dainių. „Man kirbėjo, kur gi dingo Vilčinskas. Sumaniau jį pakalbinti, bet Amerikoje vilkiką vairuojantį lietuvį nebuvo lengva rasti.

Jau ne vienerius metus migracijos gausa Lietuvoje – viena opiausių žiniasklaidos temų. Tarp gyventojų nuolat sklinda gandai, kad Lietuva išnyks, nes vis daugiau lietuvių ne tik emigruoja į kitas šalis, bet ir sukuria šeimas su kitos tautybės atstovais. Grįžtančių laimės ieškotojų pasitinka kalbos, neva, jie nemyli savo šalies, yra jos išdavikai, nepatriotiški ir panašiai.

Emigruokite greičiau iš Lietuvos, nes tikrų talentų prisiviliosime iš kaimynų. Cinizmo viršūnė! Bet taip galima perfrazuoti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio ir vis dar premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, šeštadienį konservatoriams pristačius savo rinkiminę programą. TS-LKD lyderis jau seniai nebestebina savo arogancija ir nesugebėjimu kalbėtis su Tauta. Ypač kai valdantiesiems reikia priimti tik jiems reikalingus sprendimus. Bet vis dėlto.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

Lietuvoje gimstamumas mažėja kasmet, bet lietuvių, kuriems užsienyje gimsta vaikai, skaičius auga. Per pastaruosius 10 metų vien tik Anglijoje ir Velse gimė mažiausiai 17 tūkstančių vaikų. 2011 metais ši tendencija šiose šalyse leido lietuviams patekti į imigrantų gimstamumo dešimtuką, praneša „The Baltic Course“. Pasak lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje prezidentės Zitos Čepaitės, lietuvių sprendimas negrįžti į Lietuvą dažniausiai priklauso nuo jų vaikų interesų.

Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja, užtat daugėja lietuvių, susilaukiančių vaikų išeivijoje. Per paskutinį dešimtmetį Anglijoje ir Velse gimė daugiau nei 17 tūkst. lietuvių vaikų, o pernai pagal imigrantų gimstamumą patekome į dešimtuką. Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį – nuo 2001 iki 2011 m. – lietuvės Anglijoje ir Velse susilaukė 17 348 vaikų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Lietuvoje jaunimo nedarbo problemai spręsti neskiriama pakankamai dėmesio, todėl jaunimas, neradęs darbo Lietuvoje, palieka mūsų šalį, sako socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas, pirmadienį Seime surengęs konferenciją „Kodėl nedarbas išbrauktas iš Vyriausybės darbų sąrašo?“. „Europa muša pavojaus varpais, o žiūrint į mūsų Vyriausybės rudens darbų programą – apie žmonių užimtumą – nė žodžio. Yra tik siekis liberalizuoti darbo santykius“, – priekaištavo  A. Sysas.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Prieš kelis dešimtmečius susikibę rankomis Baltijos kelyje dar dorai negalvojome apie savo valdžią. Tuomet  mąstėme, kad nereikia svetimos. Pernelyg  nesismulkinome. Prišaukėme Rusijai  didžiausią XX am. geopolitinę nelaimę ir su svetima valdžia susitvarkėme.Viena bėda baigėsi. Demokratiniai valstybės valdymo principai – jokia naujiena. Teisinės valstybės pagrindų lietuvių taip pat nereikėjo mokyti.

Pakvipo rinkimais ir emigrantų klausimas vėl panūdo politikams. Jaudinanti tema, reikia savireklamai išnaudoti, reikia parodyti, kad emigrantai irgi rūpi. Reikia ką nors ir jiems pažadėti. Lietuvoje likusieji pigesnės šilumos ar didesnio atlyginimo viliones praryja nekramtę. Emigrantų tuo nesužavėsi, tad Lietuvos politikai iš kailio neriasi ieškodami jauko emigrantams.

Lietuvių emigracijos bangos ritasi viena po kitos. Tautiečiai, užspiesti į kampą nuolat augančių kainų ir didėjančių mokesčių, ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės ardo šeimas, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa. Apie emigrantų paliktas atžalas kalbama vis garsiau, o psichologai neabejoja, kad tokio elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos.

Pedagogų bendruomenės ir vietos savivaldos atstovai įsitikinę, kad šalies mokyklų tinklą griauna ne tik mažėjantis gimstamumas, emigracija, bet ir liberalios švietimo sistemos reformos. Mokyklas verčia skyriais Šiemet šalies mokyklose mokysis per 371 tūkst. mokinių – maždaug 21 tūkst. mažiau nei pernai. Pirmasis skambutis turėtų pakviesti apie 27 tūkst. pirmokų – apie 500 mažiau nei pernai.

Kartą sutikau gatvėje vieną iš ankstesnių laikų pažįstamą politiką, pakalbėjom apie ateinančius rinkimus. Jis norėjo sužinoti, už ką balsuosiu. Pasakiau, kad neturiu supratimo. Ir tada išgirdau, kad iš emigrantų reikėtų atimti balsavimo teisę, nes jie savo noru atsisakė Lietuvos, ir šalies gyvenimu nesidomi.