Kokių tikimasi lūkesčių?
Praėjusios kadencijos Seimui teko nemažai išbandymų, neišvengta ir klaidų – skandalingosios naktinės mokesčių reformos buvo tik viena iš „dovanėlių“ šalies verslui. Apie tai, kokią šalies ekonomikos ateitį mato verslo bendruomenė, „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konferederacijos viceprezidentu, žinomu mokslininku, biotechnologijų bendrovės „Sicor Biotech“ įkūrėju prof. habil. dr. Vladu Algirdu Bumeliu.
– Kokiomis nuotaikos pasitinkate naująjį Seimą ir Vyriausybę? Ko tikisi turi verslas iš naujosios valdžios?
– Visuomet sakau, kad atvirumas pokyčiams yra gerai. Jei kas nors keičiasi, mano manymu, dažniausiai tik į gera. Svarbu, kad naujoji valdžia mokėtų balansuoti tarp nuostatų „viską keisti“ ir „viską palikti, kaip yra“. Jei naujoji valdžia norės nušluoti viską, kas buvo daroma iki šiol, ir imtis revoliucijų, tai bus tik destruktyvus griovimas be teigiamų aspektų.
Būtina atidžiai pažvelgti į nueinančios Vyriausybės nuveiktus darbus. Tai, kas buvo daroma gerai, reikėtų tęsti. Žinoma, svarbu neatsisakyti naujų idėjų ir projektų. Turi būti labai aiškus dialogas tarp pramonės atstovų ir valdžios struktūrų.
– Kalbant apie buvusias Vyriausybes, kurios iš jų darbą vertinate geriausiai?
– Negalima teigti, kad visos tinginiavo ir nė viena nieko nedirbo – vienų darbai konkretesni vienose srityse, kitų – kitose. Nemanau, kad buvo susirinkusi tinginių kompanija, kurios tikslas – važinėti automobiliais su švyturėliais ir nieko neveikti. Buvo darbingų žmonių, kurie padarė gerų darbų.
Kiekviena ateinanti valdžia turi pasižiūrėti, kas nelabai pasisekė buvusiajai anksčiau, ir imtis darbų. Mūsų ekonomika juk vystosi, vadinasi, buvo dirbama.
– Užsiminėte apie ekonomikos plėtrą. Dažnai pasigirsta teiginių, kad Lietuvos ekonomika nėra savarankiška ir stipriai priklauso nuo kaimynų, akcentuojama, kad jaučiama tam tikra Rusijos įtaka. Ar Lietuvos ekonomika savarankiška?
– Žvelgiant į bet kokią situaciją galima įžvelgti grėsmę, tačiau svarbiausia valdyti riziką. Sakoma, kad išgirdus raminimą „nesijaudink“ kaip tik reikėtų pradėti rimtai jaudintis, tad teigti, kad „nieko tokio“ čia nėra, naivoka, pasaulyje visko būna.
Sėkmė ar triūsas?
– Prieš rinkimus tauta buvo maitinama pažadais, kad jau po metų gyvenimo kokybė Lietuvoje gerės, kad augs minimalus darbo užmokestis ir apskritai šalies ekonomika. Ar tokie pažadai gali virsti darbais?
– Žadėti mokame visi. Deja, „Buratino sindromas“, kai vakare užkasus kelis pinigėlius ryte jų vietoje randama keliolika, realiame gyyvenime neveikia.Geriau gyventi galima tik tada, jei sunkiai ir daug dirbama.
Yra toks posakis, kad žodyne žodis „sėkmė“ eina tik po žodžio „triūsas“. Turime daug dirbti, kad sėkmė ateitų. Kai kalbama apie atlyginimą, verta nepamiršti, jog tai yra darbo rezultatas. Žinoma, jis gali būti didesnis, tik būtina susidėlioti žingsnius, kaip to siekti, nes dabar visi įsitikinę, kad norimą rezultatą pasieksime, bet niekas nesako kaip.
– Neseniai minėjote, kad vienoje jūsų įmonių darbuotojų amžiaus vidurkis yra šiek daugiau nei 26 metai. Tai gana retas reiškinys Lietuvoje, nes jauni žmonės dažnai sako, kad Lietuvoje mokamas atlyginimas yra pasityčiojimas, ir renkasi emigraciją. Ar šiuolaikinis jaunimas turi realių perspektyvų Lietuvoje?
– Pradėkim nuo to, kad mano įmonėse nedirbama už minimalų atlyginimą, o kalbant apie perspektyvas, neabejotinai – taip. Gal užsienyje ir didesni atlyginimai, bet dažnai pamirštama, kad ir kainos ten didesnės.
Jauni žmonės susivilioja uždarbiu, bet tik retas gali pasigirti kokybišku gyvenimu. Juk gyventi bute su keliais kambario draugais, taupyti maistui ir pan. dar nereiškia, kad gyvenimas iš principo pagerėjo. Vis dažniau pastebima tendencija, kad pasitaupę pinigų jauni žmonės grįžta į Lietuvą ir ima kurti savo gyvenimą čia.
– Ar Lietuvoje palankios sąlygos jaunam žmogui kurti verslą?
– Padėtis nėra prasta. Keičiasi ir darbdavių požiūris, negalvojama, kad jaunas žmogus visiškai nieko nemoka. Juk jis turi bent teorinių žinių, tad per pusmetį praktikos arba, kaip aš sakau, per devynis mėnesius „pasigimdo“ visi – universitetų absolventai įgija praktinių žinių ir ima dirbti praktiškai ir savarankiškai.
Gyvenimo rodiklis
– Neseniai viename interviu kadenciją baigianti finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad 2013-ieji Lietuvai dar bus gana liesi metai, bet 2014-aisias jau pajusime realų pagerėjimą. Kaip vertinate ministrės prognozes? Ar tikrai Lietuva pamažu atsistos ant kojų?
– Mes ir dabar stovime ant kojų.
– Pripažinkite, kad šiek tiek svyruojame – nedarbas, emigracija, minimalaus darbo užmokesčio ir realaus pragyvenimo už gaunamas pajamas klausimas...
– Kas rytą, kai važiuoju į darbą, stebiuosi automobilių spūstimis. Ar tai nėra gero gyvenimo rodiklis? Juk degalams ir automobiliams išleidžiame daug pinigų. Yra ir daugiau ženklų, rodančių, kad padėtis nėra bloga, tad pritariu pozityviam ministrės mąstymui.
TIK FAKTAI
Prognozuojama, kad realusis bendrasis vidaus produktas, 2012-aisiais padidėjęs 3 proc., kitąmet didės ne ką daugiau – 3,1 proc.
Lietuvos banko duomenimis, 2012 metais vartojimas šalyje turėtų padidėti 4,4 proc., o 2013 metais – 2,3 proc.
Ekonomistai prognozuoja infliacijos augimą: 2012-aisiais ji turėtų sudaryti 3,2, o kitąmet – 2,8 proc.
