sicor biotech

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

Vienuoliktajame Nacionaliniame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kuris vyks rugsėjo 10–19 dienomis septyniuose Lietuvos miestuose, bus nemažai praktinių užsiėmimų, padedančių moksleiviams tiesiogiai susipažinti su mokslo ir technologijų taikymais versle. Taip pat jie galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas, rašoma festivalio organizatorių pranešime spaudai.

Įsiveržimas į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką leido Lietuvos biotechnologijų įmonei „Sicor Biotech“ per metus padidinti eksportą 68 procentais. Būtent tiek per 2013 metus ūgtelėjo Lietuvos bendrovės tiekimo į užsienį apimtys. Pernai „Sicor Biotech“ eksportavo daugiau nei 98 proc. pagamintų produktų, iš kurių beveik pusė keliavo į JAV.

Didžiausia Lietuvos biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech/TEVA“ pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Metų eksportuotojo“ apdovanojimą. Įmonė pernai eksporto apimtis padidino 13 proc. ir buvo pripažinta viena daugiausiai eksportuojančių vidutinio dydžio bendrovių šalyje. Praėjusiais metais „Sicor Biotech“ eksportavo daugiau nei 80 procentų produkcijos. Šiemet JAV ir Japonijoje produktus pradėjusi platinti bendrovė tikisi ir toliau didinti eksporto apimtis.

Lietuvoje eksportas pernai augo sparčiausiai visoje ES, šiandien metų eksportuotojo prizas įteiktas dvidešimt vienai įmonei. Lyderėmis išlieka maisto, chemijos pramonės ir įrengimus eksportuojančios bendrovės. „Turime kuo didžiuotis, Lietuvos biochemijos pramonė nėra tik verslininkų burtažodis - lietuviški vaistai ir maisto papildai sėkmingai parduodami Nepale, Mianmare, Vietname ir Nigerijoje.

Kol Seime tebepučia permainų vėjai ir nėra patvirtintas ministrų kabinetas, verslo bendruomenė su nerimu laukia, į kurią pusę šalies ekonomikos vairą suks naujoji valdžia. Kokių tikimasi lūkesčių? Praėjusios kadencijos Seimui teko nemažai išbandymų, neišvengta ir klaidų – skandalingosios naktinės mokesčių reformos buvo tik viena iš „dovanėlių“ šalies verslui. Apie tai, kokią šalies ekonomikos ateitį mato verslo bendruomenė, „Balsas.

Lietuvos biofarmacijos bendrovė „Sicor Biotech“, TEVA grupės narė, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) užregistravo Lietuvoje sukurtą ir gaminamą vaistą filgrastimą, skirtą onkologinėms ligoms gydyti. Registraciją patvirtino JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. FDA).  Tai – pirmasis Lietuvos farmacijos istorijoje vietinis vaistas, registruotas JAV, o kartu ir pirmasis biofarmacinis filgrastimo preparatas, per pastaruosius 10 metų registruotas šioje šalyje.

Į kokias sritis turi orientuotis Lietuva, jei nori tapti turtinga ir klestinčia? Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs: nėra kitos alternatyvos – tik būti aukštųjų technologijų šalimi. Ir tam turime beveik viską. Tereikia prioritetu pasirinkti tas technologijų šakas, kuriose turime įdirbį, ir laikytis strateginės drausmės, tai yra, įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme.

Paklaustas, kas yra laimė, vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB „Sicor Biotech / Teva Baltic“ vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis neįvardijo nė vieno materialus dalyko ir prasitarė, kad daugiausia džiaugsmo jam suteikia anūkės, dukros, žmona. Užsukę pas verslininką ir profesorių sutiktumėte žvaliai nusiteikusį kretingiškį, kuris tvirtai įsitikinęs, kad lietuviai savo šalyje gali pasiekti daug.

Biotechnologijų bendrovė „Sicor Biotech“ / TEVA pranešė kovo viduryje pradėjusi įgyvendinti savo gamyklos Vilniuje plėtros projektą. Sukonstruoti ir iki 2012 metų pastatyti moduliniu principu paremtą priestatą įsipareigojo Švedijos kompanija „Pharmadule“, teigiama bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, išplėsta gamybinė bazė sudarys „Sicor Biotech“ galimybes didinti biofarmacinių preparatų gamybą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį vėl buvo priverstas atidėti atnaujintos administracinės bylos pagal UAB "Sicor Biotech" skundą Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) nagrinėjimą. VAAT nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas gruodžio 17 d. "Sicor Biotech" prašo panaikinti VVKT viršininko įsakymus dėl patikrinimo ir dėl vaistinių preparatų rinkodaros pažymėjimų galiojimo panaikinimo.

Tuo, kad ekonominiai Lietuvos santykiai su Izraeliu ateityje pagyvėtų, rūpinsis spalio viduryje įsteigti Izraelio-Lietuvos prekybos rūmai. Asociacijos prezidentu išrinktas profesorius V. A. Bumelis. Tapti rūmų nariais kviečiamos visos Lietuvoje registruotos bendrovės, suinteresuotos verslo plėtra Izraelyje bei Izraelio įmonės, vykdančios verslą Lietuvoje. Taip pat rūmų veikloje skatinamos dalyvauti ir organizacijos, suinteresuotos šių dviejų šalių ekonominio bendradarbiavimo skatinimu.

Dešimties metų jubiliejų švenčianti lietuviška biotechnologijų įmonė „Sicor Biotech“ jau gyvena kito dešimtmečio ateities planais – iki 2020 m. Lietuvoje gaminamų biotechnologinių preparatų rinka turėtų sudaryti 1 proc. Lietuvos BVP. Pernai Europos Sąjungoje (ES) užregistravus lietuvių sukurtą onkologinėms ligoms gydyti skirtą medikamentą filgrastimą, bendrovės gamykla plečiasi – šiandien lietuviški vaistai parduodami dvidešimtyje ES ir kitų pasaulio šalių.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Lietuvoje sukurtas vaistas padės pacientams sparčiau atgaminti kraują po chemoterapijos ir yra kur kas pigesnis nei užsienyje gaminami analogai. Europos Komisija priėmė sprendimą, kurį drąsiai galima vadinti istoriniu Lietuvos mokslui ir pramonei: įregistruotas ir visoje Europos Sąjungoje bus platinamas mūsų šalyje sukurtas onkologinis medikamentas.

Neseniai dėl įtarimų korupcija nušalinus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovę Aureliją Kulčickienę-Gutienę, aiškėja, kad realiu jos įpėdiniu laikomas Darbo partijos globotinis Rimas Jankūnas, dar prieš kelis mėnesius atvirai grasinęs užsienio farmacijos kompanijos vadovams. „Esu pasirengęs svarstyti su „Teva“ (lietuviškos aukštųjų biotechnologijų įmonės „Sicor Biotech“ akcininkė, Izraelio bendrovė „Teva“, - red.

Nacionalinės pažangos premijos steigėjai ir iniciatoriai sveikina mokslo ir verslo partnerystės apdovanojimų „Gyvybės medis“ laureatus. „Džiaugiuosi, kad Nacionalinės pažangos premijos idėja susilaukė pasekėjų, kad didėja pagarba mokslui, stiprėja verslo ir mokslo partnerystė.

Labiausiai Lietuvos mokslą ir verslą pasaulyje garsinančios organizacijos bei asmenys, dirbantys medicinos ir gamtos mokslų srityse, sulaukė įvertinimo - jiems trečiadienį įteikti mokslo ir verslo partnerystės apdovanojimai „Gyvybės medis“. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pirmą kartą surengtame konkurse po du lygiaverčius laureatus paskelbta keturiose kategorijose, pranešė renginio organizatoriai.

Vakar per metinę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferenciją „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Greičiūno vardo nominacijų prizais apdovanoti šalies verslo lyderiai bei įmonės. Kaip ir kasmet, per konferenciją apdovanoti geriausi šalies eksportuotojai.

Kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar stažuotėms išvykusių šios srities mokslininkų. Vien į Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios mokslinės praktikos užsienyje sugrįžo bei savo žinias, patirtį, o taip pat ir laimėtus tarptautinių fondų grantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.

Vilniuje penktadienį bus paskelbti ir apdovanoti daugiausiai prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje prisidėję visuomenės veikėjai. „LT tapatybės“ rinkimų laureatai bus pagerbti Seime vyksiančios ceremonijos metu. Jiems bus įteikti diplomai ir menininko Eimanto Ludavičiaus sukurtos lašo formos statulėlės. Kandidatus „LT tapatybės“ apdovanojimams siūlė Lietuvos ambasadų kitose šalyse darbuotojai, užsienio lietuvių bendruomenės bei Lietuvos gyventojai.

Vilniuje, Visorių-Santariškių rajone, įsikurs valstybinės reikšmės integruotų biomedicinos mokslo, studijų ir verslo centras. Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Vilniaus ir Gedimino technikos universitetų vadovai, biotechnologijos, farmacijos ir medicinos mokslo bei verslo institucijų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo bendradarbiauti kuriant tokį valstybinės reikšmės centrą.