Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas.
„Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.
Atsakydamas į kai kurių mokslininkų anksčiau išreikštą kritiką, kad Lietuvoje yra per mažai mokslinio potencialo penkiems tokiems centrams, G.Kirkilas pažymėjo, kad kurti būtent penkis mokslo centrus buvo regioninis-politinis sprendimas.
„Lietuvoje būtų neįmanoma įkurti vieną tokį centrą. Tada jis būtų Vilniuje, o kas liktų Kaune, Klaipėdoje?“ - klausė jis. Du iš slėnių įsikurs Vilniuje, du - Kaune, vienas - Klaipėdoje.
Vilnaius universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis yra kritikavęs penkių mokslo ir verslo slėnių idėją, nes Lietuvoje mokslininkų potencialas, jo manymu, yra per mažas ir tai būtų pinigų išbarstymas.
Švietimo ir mokslo viceministrė bei Slėnių komisijos pirmininkė Virginija Būdienė pabrėžė, kad mokslo ir verslo slėniai, kuriuos patvirtino Vyriausybė, keis mokslo sistemą, jos valdymą, finansavimą, stiprins žmogiškuosius resursus.
Į pareikštą kritiką, kad verslas šiuo metu Lietuvoje neinvestuoja į mokslo plėtrą, bendrovės „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Baumelis, kad kol kas universitetai vykdo savarankišką politiką, neatsižvelgdami, ko reikia valstybei, tačiau esą situacija pasikeis.
„Kada konkrečius uždavinius universitetai turės, verslas investuos, ir daug. Universitetai turi žiūrėti, ko reikia valstybei“, - kalbėjo V. A. Baumelis.
Vyriausybė yra patvirtinusi penkių integruotų mokslo, verslo ir studijų centrų steigimą. Du iš jų, „Saulėtekio“ ir „Santaros“, patvirtino šią savaitę, dėl ko susilaukė kritikos iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Jos nuomone, darbą baigianti Vyriausybė neturėtų priimti tokių svarbių sprendimų. TS - LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma išreiškė susirūpinimą ir slėnių programoje numatytomis itin didelėmis lėšomis statyboms.
„Saulėtekio“ slėnio programa nepasitenkinimą reiškė ir Puslaidininkių fizikos instituto direktorius Steponas Ašmantas, teigęs, jo instituto integravimas į „Saulėtekio“ slėnį nėra išspręstas ir kyla grėsmė sutrukdyti svarbiems jo atliekamiems tyrimams.
Statyboms, be institutų ir fakultetų perkėlimo, numatoma 945,144 mln. litų. Slėniams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų žadama skirti 2 mlrd. litų.
Slėniais, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, siekiama konsoliduoti mokslinį potencialą, stambinti infrastruktūras, skatinti tarptautines programas, komercinti mokslo rezultatus, kloti pamatus studijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimui.
V. Būdienė pabrėžė, kad tolimesni veiksmai yra užtikrinti slėnių veiklos koordinavimą, parengti mokslinio potencialo slėniuose konsolidavimo planus, numatyti viešos ir privačios partnerystės teisines formas ir kita.
Rezultatų mokslo ir verslo slėniai, jos teigimu, turėtų duoti po maždaug penkerių metų. Slėniai įrengti turėtų būti po trejų-ketverių metų.
„Saulėtekio“ slėnyje, įsikursiančiame Vilniaus Saulėtekyje, bus vystomos lazerių ir šviesų technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologija, puslaidininkų fizika ir elektronika bei civilinė inžinerija. Jam skirti numatoma 641,4 mln. litų ir sutelkti apie 750 mokslininkų. „Saulėtekio“ slėnis jungs Chemijos institutą, Fizikos institutą bei Puslaidininkų Fizikos institutą.
„Santaros“ slėnyje, įsikursiančiame Vilniaus Santariškių rajone, žadama vystyti biotechnologijas, inovatyvios medicinos technologijas, ekosistemas ir darnų vystymąsi bei informatikos ir komunikacijos technologijas. Lėšų poreikis - 458,6 mln. litų. „Santaros“ slėnis jungs valstybės mokslo institutus: Gyvybės mokslų centrą, Inovatyvios medicinos centrą, Gamtos tyrimų centrą.
„Nemunas“, įsikursiantis Kaune, plėtos agrobiotechnologiją, bioenergetiką ir miškininkystę, maisto technologijos slaugą, saugą bei sveikatingumą. Šis centras atsieis 221,448 mln. litų ir integruos apie 600 mokslininkų tyrėjų.
Kauno „Santakos“ slėnis vykdys darniosios chemijos, mechatronikos, ateities energetikos bei informacinių ir telekomunikacinių technologijų vystymą. Jam įkurti reikės 288,45 mln. litų, o darbuosis ten apie 470 mokslininkų.
Jūrinis slėnis plėtos jūros aplinką bei jūros technologijas, jam numatoma skirti 241,251 mln. litų, integruoti apie 110 mokslininkų.
