Paklaustas, kas yra laimė, vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB „Sicor Biotech / Teva Baltic“ vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis neįvardijo nė vieno materialus dalyko ir prasitarė, kad daugiausia džiaugsmo jam suteikia anūkės, dukros, žmona.
Užsukę pas verslininką ir profesorių sutiktumėte žvaliai nusiteikusį kretingiškį, kuris tvirtai įsitikinęs, kad lietuviai savo šalyje gali pasiekti daug. Apie patriotišką verslininko požiūrį byloja ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas, kabantis šalia daugelio molekulių brėžinių.
Sunkiai dirba tik arklys
„Nesu proceso žmogus. Man patinka idėja ir rezultatas. Tačiau turiu bjaurią savybę – ką pradedu, tą ir pabaigiu. Nors ir nemėgstu proceso, ilgai mąstau, kol sukuriu teisingą strategiją“, – prisipažįsta prof. V. A. Bumelis.
Vienas įdomiausių šių dienų mokslininkų ir verslininkų prisimena tėvo posakį, kad pinigai ant obels neauga, tad imantis didelių, dešimtmečius trunkančių projektų reikia žinoti, kad laukia daugybė smulkių darbų.
„Daug kas nepatinka. Ar jums patinka kiekvieną rytą keltis šeštą ir eiti į darbą? Pamiegoti norėtųsi iki dvylikos, bet reikia eiti dirbti. Geriau ne daug ir sunkiai, bet efektyviai, nes sunkiai dirba tik arklys“, – sako prof. V. Bumelis.
Svarbu planuoti
Prof. V. Bumelis prasitaria, kad visai nesvarbu, ar jis save laiko verslininku, ar mokslininku. Svarbiausia, kokios yra žmogaus idėjos, tai, kad jis turi aiškų dešimties metų planą.
„Jei žmonės žinos tavo pavardę ir supras, ką naudingo padarei – tai bus didžiausias užimtas postas. Visi kiti postai – laikini. Reikia dirbti taip, kad neštum naudą savo tėvynei ir garsintum savo tėvų pavardę. Man būna keista, kai gaunu vizitinę kortelę ant kurios visko tiek daug surašyta. Ant mano vizitinės kortelės tik vardas, pavardė, telefono numeris ir adresas“, – teigia prof. V. Bumelis.
Pinigų truks visada
Reikia žinoti, ko nori, ir tikslingai siekti – prof. V. Bumelis prisipažįsta, kad tokiu šūkiu vadovaujasi nuo pat vaikystės. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų jis norėjo sukurti įmonę, kuri turėtų tarptautinį pripažinimą.
„Norėjau, kad įmonė galėtų gaminti produkciją, kurią pardavinėtume ne tik mūsų mažytėje ir garbingoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Numačiau, kiek ji turėtų gauti pajamų. Dabar bendrovė, kuriai vadovauju, yra didžiausių Lietuvos įmonių šimtuke. Viskas, ką mes darome, – pagrįsta mokslo žinių. Svarbiausia mokėti jas realizuoti versle“, – sako prof. V. Bumelis.
Tačiau verslininkas įspėja, kad niekada nepasiseks tam, kuris tiesiog nori būti turtingas. Žmogus privalo turėti idėją, kurią siekia įgyvendinti. O siekiant tikslo, pinigai ateis savaime. „Jei turi 100 mln., trūks dar 300 mln. Žmonėms, kurie turi idėjų, pinigų trūksta visada. Žmonės dirba ne todėl, kad nusipirktų dešimt kostiumų, o todėl, kad įgyvendintų visuomenei naudingas idėjas“, – sako prof. V. Bumelis.
Siūlo keisti sistemą
Klausantis verslininko ir mokslininko tenka pripažinti, kad sėkmingas šių sričių derinys Lietuvoje dar gana retas. Ne visas bendradarbiavimo istorijas lydi laiminga pabaiga.
„Apie 1990 metais suburta mokslo funkcionierių grupė lėmė, kad mokslo atstovai rašytų vien mokslinius straipsnius. Kai su prezidente Dalia Grybauskaite diskutavome mokslo klausimais, paklausiau mokslininkų, ką jie nuveikė per dvidešimt metų, jei nėra ne tik taikomojo, bet ir fundamentaliojo mokslo? Juk tik taikomasis mokslas – naujųjų technologijų pagrindas. Iki tol situacija buvo tokia: kuo daugiau straipsnių parašai, tuo įžymesnis mokslininkas esi. Pasakiau, kad šią sistemą reikia keisti“, – sako prof. V. Bumelis.
Rašymas be naudos
Prof. V. Bumelis prisipažįsta, kad daug kas jam sakė, jog nepavyks imtis permainų, tačiau jau pavyko Vyriausybėje inicijuoti darbo grupę, kuri pakeistų mokslo ir verslo sąveiką.
„Iš 100 balų sistemos nebebus skiriama 70 balų už mokslinius straipsnius. Pasiekėme, kad bus skirta tik trisdešimt. Kokia nauda iš to gausybės straipsnių rašymo? Jei manęs prašytumėte pinigų studijuoti Tibeto filosofinius pamąstymus, sakyčiau – imkite ir studijuokite, bet pinigų neduočiau. Negalima savo smalsumo tenkinti mano ir jūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, pinigais. Daug pinigų buvo skirta institutams, grąžos – jokios“, – teigia prof. V. Bumelis.
Nenori dirbti su verslu
Aktyviai mokslinę bazę kuriant dalyvaujantis prof. V. Bumelis sako, kad penki slėniai buvo sudėlioti taip, kad apimtų visą Lietuvą – du Vilniuje, du Kaune ir vienas Klaipėdoje.
„Tačiau mokslo funkcionieriai pradėjo viską draskyti. Kažkam nepatiko, kad teks dirbti verslui. Niekam nepatinka dirbti konkretaus darbo, nes tai – sunku. – sako prof. V. Bumelis. – Be to, Vilniaus universitetas (VU) atsisakė bendradarbiauti su „Santaros“ slėniu. Jiems nepatiko, kad VU turės vieną balsą. Sakėme, kad visi – lygūs. VU turi suprasti, kad laikai keičiasi. Neatėjo VU, ateina Gedimino technikos universitetas. Tiek Kauno universitetai, tiek Klaipėdos universitetas gali ateiti į Vilnių. Gal jūrų biotechnologiją plėtosime kartu? Kas žino, kas šaus į galvą. Tikiu, kad tai bus studijų, mokslo ir verslo derinys. O „Saulėtekio“ slėnyje nematau nė vienos įmonės. Vėl bus kuriamas fundamentalus mokslas.“
Esame protinga tauta
Svarbiausiu Lietuvos dabartinių uždaviniu prof. V. Bumelis laiko aiškią šalies ateities strategiją. Anot jo, negalima pamiršti šiandienos aktualijų, tačiau reikia kryptingai siekti užsibrėžto bendro tikslo.
„Visada sakiau, kad tas, kuris nori išgyventi iki pirmadienio, – niekada neišgyvens. Jei žinosime, kuo norime būti ir to kryptingai iki 2020 metų sieksime – tuo ir tapsime, – sako prof. V. Bumelis. – Jei nusprendėme būti lazerių, biotechnologijų, medicinos eksporto ir paslaugų šalimi – tokia ir būsime. Neturime kitos alternatyvos tik būti aukštųjų technologijų šalimi. Lietuva turi potencialą. Mes bijome sau pasakyti, kokie esame protingi. Juk iš tiesų esame labai protinga tauta. Turime tokių žinių, kokių kitos neturi.“
Teisininkams ir vadybininkams – „ne“
Kad ir kaip skųstume aukštąjį mokslą, prof. V. Bumelis sako, kad Lietuvos aukštasis mokslas – neblogos kokybės. Yra tautų, kurios nuo pat mažens eina prekiauti į turgų, o lietuviai – nuo mažens nori mokytis.
„Visi ruošia vadybininkus ir teisininkus. Vis dėlto negirdėjau, kad mus vadintu vadybininkų ar teisininkų tauta. Ar vykstame vadovauti Amerikos, Danijos įmonėms? Mūsų kraujyje to nėra. Po truputį visi pradeda tai suprasti. Kokia nauda, jei nuolat kepsime socialinių mokslų atstovus? Tie patys vadybininkai eis dirbti į prekybos centrą“, – teigia prof. V. Bumelis.
Visuomenė persilaužė
Prof. V. Bumelis įspėja, kad niekas nevyksta greitai. Jei norime būti aukštųjų technologijų šalimi ir rengti šios srities specialistus, reikia kuo greičiau pradėti juos ruošti. Susigriebus 2012-aisiais specialistų turėsime tik 2019 metais. Anot pašnekovo, apie aukštąsias technologijas Lietuvoje jau kalbama beveik penkiolika metų. Tad visuomenė turėjo jau persilaužti ir suprasti, kad Lietuva gali gyventi iš mokslo ir technologijų.
Lietuviškas kąsnis – skaniausias
Mokslininkas mano, kad atsikandę senųjų kapitalistinių šalių kąsnio lietuviai prisimins, jog lietuviškas gal nebuvo pats geriausias – bet skanus ir savas.
„Tegu išbėga, pasimoko tris metus, mums reikia žinių, verslo vadybos specialistų, – kalbėdamas apie emigrantus V. Bumelis prisiminė ir A. Einšteino mintis apie reliatyvumą ir laikinumą. – O jei žmogus nori uždirbti ir neprarasti tapatybės, mokyti vaikus Lietuvoje – jis niekur nevyks. Tačiau reikia jam sukurti palankią terpę. Žinoma, turime sukurti bent penkis kartus didesnį vidaus produktą, užsiimti veikla, kuri neštų didelę pridėtinę vertę. Pavartykite šveicariškų laikrodžių katalogą ir pažiūrėkite, pavyzdžiui, kiek kompanijoje „Rolex“ dirba darbuotojų. Milžinišką pridėtinę vertę sukuria tik 200 žmonių“, – sako prof. V. Bumelis.
Įkvepia sėkmės pavyzdžiai
Skatinti gabius lietuvius likti Lietuvoje labiausiai turėtų sektini tautiečių pavyzdžiai. Naujienos apie sėkmingus sandorius, įmonių pelną, turėtų įkvėpti jaunus žmones darbo vietas kurti Lietuvoje.
„Manau, kad UAB „Sicor Biotech“ po dešimties metų bus didžiausių įmonių dešimtuke. Mūsų įmonėje dirba apie 200 žmonių. Kai kurie su mumis jau 30 metų. Tikiuosi, kad geri pavyzdžiai įkvėps pasirinkti mokslus, susijusius su aukštosiomis technologijomis“, – sako prof. V. Bumelis.
FAKTAI:
• 2006 m. Baltijos šalyse sukurtas „Teva“ padalinys „Teva Baltic“.
• Jis apjungė didžiausią Lietuvos biotechnologijų farmacijos bendrovę „Sicor Biotech“, „Teva“ ir „IVAX“ atstovybes Baltijos šalyse.
• Farmacijos įmonių grupė „Teva“ veikia daugiau nei 60 pasaulio šalių.
• Korporacija „Teva“ priklauso didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų dvidešimtukui, yra didžiausia generinių vaistų gamintoja pasaulyje.
• „Sicor Biotech“ aukštos pridėtinės vertės bendrovėje gaminamų biotechnologinių produktų eksportas sudaro 70 proc. pardavimo.
• 2006 metais „Sicor Biotech“ įgijo didmeninės vaistų prekybos licenciją, suteikiančią teisę tiekti medicinos preparatus Lietuvos gydymo įstaigoms ir pacientams.
-Neringa Medutytė
