Šalyje kasmet mažėjant gyventojų, tai neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikai – kol kas ne per daugiausia, tačiau ateityje galime turėti rimtų bėdų.
Jau keletą metų bene labiausiai šalies gyventojų gretas retina emigracija. Žmonės, ieškodami geresnių sąlygų, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, o ne vienas nusprendžia nebegrįžti. Dalis žmonių, nors ir pasilieka Lietuvoje, tačiau skalsesnio duonos kąsnio ieško didesniuose miestuose.
Teigiamų pusių nedaug
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje gyventojų mažėja jau ne pirmus metus. Šių metų pradžioje mieste gyveno 98 612 gyventojų, o prieš metus – 100 027. Tiesa, miesto Savivaldybė pateikia kiek kitokius duomenis. Jos turimais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, spalio 1-ąją mieste gyvenamąją vietą buvo deklaravę 103 959 asmenys. Dar 3 500 žmonių buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Panevėžio miesto savivaldybės.
Bet kokiu atveju, gyventojų mažėjimas atsiliepia tiek šalies, tiek paties miesto verslui. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, kad emigracija – neigiamas reiškinys. Tiesa, joje galima įžvelgti ir pozityvių dalykų, tačiau neigiami nusveria.
„Žmonės išvažiuoja ir nebekuria šalies bendrojo vidaus produkto: ekonomika nukenčia vien dėl to“, – kalba ji.
Išvykę žmonės savo šalyje jau neperka prekių ir paslaugų. Tad tam tikra prasme, pasak vyriausiosios analitikės, fiziškai dingsta tam tikra ekonomikos dalis. Tačiau teigiamas dalykas tas, kad emigravę lietuviai keletą pastarųjų metų per metus perlaidomis atsiųsdavo apie 4 milijardus litų. Tai ženkli suma, bet... „Tai nekompensuoja rankų ir protų nutekėjimo“, – primena V. Tauraitė.
Kartu kyla klausimas, kiek tokios pinigų perlaidos gali tęstis, jei žmonės nusprendžia nebegrįžti į Lietuvą. Tuomet materialiniai ryšiai pradeda trūkinėti.
Tiesa, vyksta ir tam tikra reemigracija. Kol kas tai nėra didelio masto reiškinys, tačiau laukiamas ir sveikintinas. Tuo labiau kad, pasak vyriausiosios analitikės, atsivežama patirties. Ji gali būti ir minimali. Pavyzdžiui, anglų kalbos žinios, tačiau ir tai reikalinga.
Važiuoja dėl uždarbio
Emigracija, be kitų neigiamų pasekmių, sukelia ir dar vieną nepageidaujamą reiškinį – darbo jėgos trūkumą. Pasak V. Tauraitės, šalyje nedarbo lygis dar gana aukštas, darbo rinkoje yra skylių, jas užkamšyti sunku. Jos manymu, daugiausia žmones emigruoti skatina ekonominės priežastys, tai yra noras užsitikrinti geresnį gyvenimą. Minimalų atlyginimą ar mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys žino, kad užsienyje jie uždirbs daugiau. Tokių lietuvių, kurie emigruoja dėl saviraiškos ir panašių priežasčių, yra mažai.
Imigracija, tai yra kitų šalių gyventojų atvykimas į Lietuvą, kol kas nėra aktyvi. V. Tauraitės manymu, tai galbūt kažkiek pristabdo ir neigiamas visuomenės požiūris. Vis dėlto atsivežama darbuotojų, ir daugiausia iš Rytų šalių – kaimynių ar net tolimosios Kinijos. Tačiau atvykstama iš tokių šalių, kuriose gaunamos pajamos yra mažesnės nei Lietuvoje. Be to, jiems dėl leidimų ir vizų sunkiau atvažiuoti gyventi su visa šeima.
Tad vyriausioji analitikė spėja, kad jų uždirbti pinigai išteka iš mūsų šalies į jų gimtąsias. Kartu tai daugiau būna praktiškųjų profesijų atstovai – virėjai, pramonės darbuotojai ir pan. Vienas kitas atvejis, kai atvyksta dirbti kompanijos vadovas.
Verslas kažkiek jaučia
„Panevėžio bičiulio“ įmonės vadovas Jonas Gvazdauskas sako šiek tiek jaučiantis, kad mieste mažėja gyventojų. Šiemet, palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonės apyvarta šiek tiek sumažėjo.
Įtakos turi ir gyventojų perkamoji galia, skolos už šildymą, tačiau per tą laiką didelių pokyčių nebuvo. Tad verslininkas mano, kad apyvartos mažėjimas šiek tiek susijęs ir su mažėjančiu gyventojų skaičiumi mieste.
„Dalis tiesos tame yra“, – neabejoja verslininkas.
Ieškant naujų darbuotojų, pasak J. Gvazdausko, taip pat šiek tiek jaučiasi, kad žmonių nėra. Kartais ir nekvalifikuotiems darbams sunkoka rasti tinkamą, norintį dirbti darbuotoją.
Įmonės „Panevėžio Lytagra“ vadovas Audrius Kliučininkas sako, kad kol kas tiesioginis gyventojų mažėjimo poveikis nelabai juntamas. „Situacija nėra tragiška“, – sako jis.
Šiandien, prireikus darbuotojų, randa. Verslininkas spėjo, kad tam įtakos gal turi faktas, kad mieste darbų pasiūla nėra tokia didelė. Ir pačios įmonės darbuotojai išvyksta gyventi kitur. Dauguma išeinančiųjų išvažiuoja – arba į didesnį miestą, arba į užsienį. Šiemet trys buvę darbuotojai išvyko į užsienį – Angliją ir Vokietiją, o du į didesnius miestus – Klaipėdą ir Vilnių.
pa„Rotacija tikrai vyksta. Imlesnis žmogus, turintis aukštesnį išsilavinimą, vyksta arba į didesnį miestą, arba į užsienį“, – sako verslininkas.
Daiva SAVICKIENĖ
