Lietuvos valstybė emigrantės, gyvenančios Norvegijoje, pareikalavo grąžinti jos dukrai mokėtus alimentus, nors mergaitė tebegyvena ir mokosi Lietuvoje.
Vaikų išlaikymo fondas moteriai pateikia kaltinimą: ji neinformavo apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą.
Prisiteisė alimentus
Į „Šiaulių krašto“ redakciją iš Norvegijos paskambinusi buvusi joniškietė Diana pasakojo į svečią šalį nuolat gyventi emigravusi maždaug prieš dvejus su puse metų.
Prieš dešimt metų į šią šalį pradėjo važinėti 2–3 mėnesiams užsidirbti ir vėl grįždavo namo. Paaugle dukra tuo metu rūpindavosi močiutė.
Su vyru išsiskyrusi moteris prisiteisė alimentus dukrai. Juos gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri, savo ruožtu, turėjo išsireikalauti pinigų iš skolininko vyro.
Keletą metų problemų nebuvo. Į dukros vardu atidarytą sąskaitą ėjo pinigai.
Dukra gerai mokosi, moteris džiaugėsi, kad ir paauglystės, kuri daugeliui būna sudėtinga, etapas praeitas ramiai, be sukrėtimų. Mergina – jau paskutinėje klasėje, pilnametė.
Skolinga daugiau kaip 3000 litų
Tačiau neseniai Diana gavo laišką iš Vaikų išlaikymo fondo, kad esanti skolinga daugiau kaip 3000 litų ir privalanti juos grąžinti iki 2013 metų kovo mėnesio.
„Niekada niekam gyvenime nebuvau skolinga. Dirbau, rūpinausi, kad dukrai būtų geriau. O valstybė atsuka man nugarą. Juk nepavogiau tų pinigų. Duktė tebesimoko gimnazijoje Lietuvoje. Ir visą laiką gyveno Lietuvoje, Joniškyje. Galiu tai įrodyti dokumentais. Bet valdininkams nesvarbu, nes aš esu Norvegijoje, “ – piktinosi moteris.
Diana pasakojo, kad problema ankstesniais metais neiškilo, nes ji nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos. Juk vis čia grįždavo.
Tačiau praėjusiais metais ji lankėsi Mokesčių inspekcijoje ir buvo „paprotinta“, kad reiktų išsiregistruoti. Tą ir padarė. Taip moteris, oficialiai nebegyvenanti Lietuvoje, tapo valstybės skolininke už jos dukrai skiriamus pinigus. Nors dukra gyvena Lietuvoje.
Dėl akibrokšto nusvyra rankos
„Skambinau į minėtą alimentus skiriantį fondą ir man paaiškino, jog reikia skaityti, kokius dokumentus pasirašiau. Tai yra, kad dukra turi gyventi su motina. Taip, dokumentus alimentams tvarkiau aš, nes mergaitė buvo nepilnametė, turėjau jai atstovauti. Bet pinigus gauna ji ir išleidžia juos Lietuvoje, – pasakojo Diana. – Norėčiau, kad parašytumėte šią istoriją ir kiti žmonės žinotų, kokioje situacijoje gali atsidurti.“
Norvegijoje įsikūrusi moteris sakė, kad po tokio akibrokšto nusvyra rankos ir apima nusivylimas, nes savo valstybei tampi svetimas.
Dukra, baigusi moyklą, taip pat išvažiuos studijuoti į Norvegiją. Ir jei ateityje teks rinktis, kokią pilietybę turėti – Norvegijos ar Lietuvos – teks gerai pamąstyti.
Nepranešei apie išvykimą – esi kaltas
„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas paaiškinti situaciją.
Fondo direktorė Jūratė Šalaševičienė atsiuntė atsakymą, kuriame teigiama, kad pareiškėju gauti išmoką „laikomas vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje“.
Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą yra vieni iš privalomų dokumentų prašant skirti išmokas iš Fondo.
„Pareiškėja pakeitė savo gyvenamąją vietą – išvyko gyventi į užsienį ir apie tai nepranešė Fondo administracijai, taip pat nepateikė informacijos apie tai, kad jos dukra lieka gyventi su močiute, kuriai nepaskirtas globėjos statusas. (...)
Informuojame, kad, vadovaujantis Įstatymo (Vaikų išlaikymo fondo įstatymas – aut. past.) 12 straipsnio 1 dalimi, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju – išvykimą gyventi svetur – aut. past.), atsiradimą,“ – atsiųstame rašte teigia Fondo direktorė Jūratė Šalaševičienė.
Įsiskolinimai išskaičiuojami arba išieškomi
Rašte informuojama, kad pareiškėjas neteisėtai gautą Fondo išmoką privalo grąžinti.
Grąžinimo procesas vyksta taip: suma išskaičiuojama iš pareiškėjui priklausančių Fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį nustatytos sumos.
Jei Fondo išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta suma dar neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas per teismą.
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, Diana pranešė „Šiaulių kraštui“, kad kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos raštas komisijos buvo priimtas nagrinėti. Jei nesulauks teigiamo sprendimo savo atžvilgiu, moteris ketina kreiptis ir į teismą.
Loreta RIPSKYTĖ
