emigracija

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Grandiozinį grupės „Sel“ dvidešimtmečio turą planuojantis Egidijus Dragūnas jau netrukus specialioje spaudos konferencijoje žada pranešti rudenį Lietuvoje ir už jos ribų vyksiančių koncertų datas. Tačiau gali būti, kad renginiuose sudalyvaus toli gražu ne visi norintys. „Pasakysiu atvirai: išgyvenu didžiulį košmarą, spaudimą, esu reketuojamas.

Iš Lietuvos jau išvyko ne vienas šimtas tūkstančių žmonių, sakoma, kad ir ketinančių palikti tėvynę piliečių nemažėja. Vieni skalambija pavojaus varpais, o kiti ramina, kad tai tiesiog natūralus vyksmas šiuolaikiniame kosmopolitiniame pasaulyje. Na o mes siūlome jums pažvelgti į emigraciją per automobilinę prizmę. Nes tokie vietos pasikeitimai pasikeitimai kartais labai stipriai koreguoja ir automobilinius lietuvių įpročius.

„Iš laisvų šalių niekas neemigruoja. (...) Tiesa tokia, kad mūsų premjeras Lietuvą pastatė šalia nelaimingiausių šalių. Nenustebkime, jeigu ši vyriausybė kitai perduos daug mažiau valstybės turto negu pati gavo“, – sakė Lietuvos Socialdemokratų sąjungos vicepirmininkas Dainius Paukštė.

Jau metus laiko galiojantis laisvas darbo jėgos judėjimas piliečiams iš aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių į Vokietija priviliojo santykinai mažai imigrantų. Pernai į šalį dirbti atvyko 79 tūkst. žmonių iš tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija, Niurnberge pranešė Vokietijos darbo agentūros darbo rinkos ir profesinio tyrimo institutas (IAB), kuriuo remiasi agentūra AFP. Tai yra 43 000 imigrantų daugiau ei 2010-aisiais.

Tarptautinę darbo dieną Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pažymės surengdami tradicinę eiseną, kuri šiemet bus skirta emigracijai. Eitynių dalyviai, pražygiuosiantys nuo Seimo iki Vyriausybės, savo atributika atspindės emigrantus – tuos žmones, kurie, nebegalėdami išgyventi Lietuvoje, masiškai emigravo į kitas šalis.

Per metus iš Lietuvos išvežama daugiau nei tūkstantis moterų, kurios verčiamos dirbti prostitutėmis. Vyrai parduodami priverstiniam darbui, o vaikai – vagystėms. BTV laida „Auksarankiai“ šeštadienį aiškinsis, kokiais mastais Lietuvoje įsigalėjusi prekyba žmonėmis. Svajonės apie greitai ir lengvai uždirbamus pinigus išsipildo retai. Tačiau Lietuvoje vis dar apstu merginų, patikinčių, kad gerai apmokamas darbas užsienyje, nereikalaujantis jokių sugebėjimų yra jų bilietas į geresnį pasaulį.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

Monika Katkutė tęsia istoriją apie savo sprendimą baigti karjerą Londone ir grįžti dirbti bei gyventi į Lietuvą. Šioje dalyje ji dalijasi įspūdžiais po pirmų dviejų mėnesių, praleistų gimtinėje. Pirma dalis Antra dalis Geresnio laiko už saulėtą pavasarį nėra ir būti negali. Ypač kalbant apie Vilnių. Miestas tarsi „prasideda“ iš naujo, sukruta, ir šypsenų, ir žmonių, ir triukšmo daugiau. Vilnius turi tokią savybę – čia net didžiausias triukšmas yra ramus, laikinas ir netrikdantis.

Emigracija yra senas kaip pasaulis reiškinys. Žmonės emigruoja iš miestų į kaimus, iš nederlingų žemių į derlingesnes. Gal nereikia skubėti skambinti pavojaus varpais? Gyvename globaliame pasaulyje ir emigracija neišvengiama, bet, kaip ir visur, yra tam tikra logika, kuri pasako, kada šis reiškinys yra normalus, o kada – jau pavojingas. Lietuva jau atsidūrė tokioje situacijoje, kai būtina imtis priemonių stabdyti emigraciją.

Per ateinančius 10 metų darbingų žmonių Latvijoje gali sumažėti maždaug 10 proc., Lietuvoje ir Estijoje – apie 8 proc. Taip prognozuojama trečiadienį paskelbtoje naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB analitikų, gyventojų skaičiaus mažėjimas (dėl mažo gimstamumo ir emigracijos) ir gyventojų senėjimas turės neigiamo poveikio pensijų sistemos stabilumui ir darbo rinkai.

Žinoma juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago savo ir šeimos ateitį sieja ne su Vilniumi ar Klaipėda, o su Niujorku. – Neseniai viename interviu sakėte, kad išgyvenate kūrybos pakilimą ir kad pastarasis kūrybinis metas jums buvo itin sėkmingas. Kas jums yra sėkmė? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Karčiauskaitės-Lago.

Studentavimas, kaip dauguma vyresnio amžiaus žmonių pasakytų, yra vienas iš geriausių, gražiausių, įdomiausių gyvenimo periodų. Bet ar tikrai šis metas, jaunam ir neįsitvirtinusiam žmogui, yra toks gražus ir lengvas? Tikriausiai ne, bent jau mūsų gimtinėje studentas nėra lepinamas. Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje, kurios pavadinimą skanduoja laikraščiai, televizijos laidos, radijas ir pašnekesiai autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio.

„Iš principo mums reikia keisti mąstymą, savo vidų. Visi nori vartoti, ir niekas negalvoja apie ateitį, niekas negalvoja, kad galima apsiriboti minimumu. Reikia tobulinti savo vidų. Per materializmą, godumą nematome tikrųjų vertybių. Kol bus taip, nieko žmogus nesugalvos. Taip, mes prie katastrofos slenksčio. Jeigu nebus gauta finansavimo. O jo nebus. Belieka tikėtis stebuklo. Bet jų nebūna. Tai reikia gyventi kukliau. Pradėti taupyti. Ir pradėti reikia nuo Seimo. Ten vis sales remontuoja.

Emigracijos lyderiai Europoje Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, 2010-aisiais – 83,2 tūkst., o tai yra maždaug 300 žmonių kasdien. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pabaigoje bendras gyventojų skaičius jau nebesieks net 3 milijonų, nes šalį šiemet paliks dar 40 tūkst. tautiečių.

Ar teko kada traukiny, o dar baisiau, lėktuve sėdėti greta pusantro šimto kilogramų sveriančio žmogaus? Man teko, ir jaučiausi tarsi į kampą įspraustas triušelis, nors toli gražu nepriklausau pačių mažiausiųjų ir skriaudžiamiausiųjų klasei. Bet prieš tą vis platesnės erdvės ir vis daugiau teisių reikalaujančią “svorio kategoriją" aš iškart pakeliu rankas. Nes jie vargšai. Kaip alkoholikai ar narkomanai.

Šalyje yra daugiau kaip trys tūkstančiai vaikų, apie kurios neturima jokių duomenų. Nors jie įtraukti į Gyventojų registrą, mokyklų nelanko, nežinoma apie jų išvykimą. Todėl norima įpareigoti tėvus deklaruoti vaikų išvykimą iš šalies arba su kuo ir kur jie pasilieka, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Dar metų pradžioje šalies mokyklų suoluose trūko daugiau kaip 13 tūkst. vaikų, kurių amžius – nuo 7 iki 16 metų.

Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje. Apie tai dabar nuolat rašo laikraščiai, kalbama televizijos ir radijo laidose, diskutuojama autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio. Sunku būtų rasti žmogų, kuris sunkią akimirką niekada nesvarstė: dar bandyti kapstytis ekonominės krizės nualintoje gimtinėje, ar skaudama širdimi atsisveikinti su šeima, draugais ir ieškoti vietos po saule svetur.Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo beveik 60 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst.

Š.m. gegužės pradžioje Klaipėdos „Žvejų rūmuose“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys daugiausiai žiūrovų ir kritikų dėmesio sulaukusį naują spektaklį - Oskaro Koršunovo režisuotą „Išvarymą“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. „Išvarymas“, kurio premjera įvyko 2011 m. gruodžio pabaigoje, tapo išskirtiniu teatro įvykiu.

Baltijos tautos turi bendrą negerą emigracijos rodiklį, sako Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone. Praėjusią savaitę Europos Parlamento nario Justo Paleckio biure surengtoje diskusijoje apie emigraciją ji skaičiavo, kad per pastarąjį dešimtmetį Latvijoje gyventojų sumažėjo 13 proc. Lietuvoje atitinkamai šis skaičius siekė 16-17 proc, Estijoje emigracijos tempai  buvo kur kas lėtesni. „Estijoje gyventojų skaičius per 2011 metus sumažėjo 0,2 proc.

Migrantė Violeta, dalyvavusi diskusijoje „Emigracija, Lietuva ir Europos Sąjunga“, drąsiai teigė, kad kiekvienam lietuviui, siekiančiam atrasti savo tapatybę ir išsilaisvinti iš įvairių baimių, būtina migruoti. Tačiau mergina pabrėžė, kad migruoti ir emigruoti yra netapatūs dalykai. „Esu viena iš migruojančių protų, nelaikau savęs emigrante, sakyčiau, kad esu migrantė ir pasakysiu dėl kokių priežasčių.

Vilniuje gyvenantis Švedijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ochmanas, dalydamasis švediškąja migracijos patirtimi apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją, teigė, kad Švedija ilgą laiką turėjo visiškai skirtingą migracijos patirtį nei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. „Tai yra pirmi metai Švedijoje per šimtmetį, kuomet daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja.

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu. „Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau.

Migracijos srautai pasaulyje sudaro 3 proc., Lietuvos rodiklis šią normą viršija penkis-šešis kartus, sako Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. „3 proc. yra normalus judėjimas, tačiau, kada emigracija viršija 3 proc., bet kuri valstybė privalo susirūpinti. Lietuva pagal šiuos skaičius siekia 16–17 proc., t.y. mes 5–6 kartus viršijame srautus.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Pyterbare (Peterborough) gyvenusi Vitalija Baliutavičienė, kuri dingo pakeliui į darbą ir kurios palaikai vėliau buvo aptikti Lenkijoje, buvo pasmaugta, nustatė ekspertai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Peterborough Evening Telegraph“. Skelbiama, kad lietuvės kūnas jau buvo rastas prieš penkis mėnesius iki to, kai buvo oficialiai nustatyta jos tapatybė.Paskutinį kartą vieną sūnų auginusi V. Baliutavičienė buvo matyta gyvą praėjusių metų rugpjūtį.

Pastaruoju metu Seime ir viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos, ką gi galima vadinti šeima. Ietys kryžiuojamos dėl vienos sąvokos, kurios centre atsiduria Vyras. Šiandien vieniša moteris su vaiku negali savęs vadinti šeima. Mat trūksta pagrindinio dalyko – vyro. Būtent jis tampa tikrąja šeimos ašimi – nuo jo viskas prasideda ir juo baigiasi. Todėl šią vertybę derėtų ypatingai saugoti, jei ne iš meilės, tai bent dėl statuso.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Penktadienį paskelbti naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugėja asmenų, kurie atvyksta į Lietuvą ir mažėja tų, kurie šalį palieka. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. Palyginti su 2010 metais, asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.

Pernai iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst. Pagrindinės iškeliaujančių lietuvių kryptys – Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Vokietija ir Ispanija. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.

„Tina be paliovos pila purvą ant manęs. Ir patikėkite – tai dar ne pabaiga. Iš jos aš tikiuosi dar baisesnių dalykų“, – jau rytoj TV3 laidoje „Be komentarų“ prisipažins žinomas dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino, jau porą metų dėl turto kovojantis su savo buvusia mylimąja. Dainininkas įsitikinęs – Tina vykdo gerai apgalvotą šmeižto kampaniją, nukreiptą prieš jį.

Įdarbinimo specialistai teigia, kad dabartinė situacija, kai nedarbas Lietuvoje auga, o darbdaviai neranda reikalingų specialistų, yra ekonominės krizės pasekmė. Tam tikrą poveikį turėjo ir didelė emigracija bei tarptautinių bendrovių filialų atsidarymas mūsų šalyje. „Prasidėjus ekonominei krizei, kaip ir išpūstas nekilnojamojo turto burbulas, sprogo ir darbo rinkos burbulas.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to LXXXVII „Teks­tų skai­ty­muo­se“ da­ly­va­vęs Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas poe­tas Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis sa­ko, kad ato­trū­kis tarp val­džios ir žmo­gaus, tarp val­džios ir kul­tū­ros di­dė­ja. Į kul­tū­rą per­ke­lia­mi pi­ni­gi­niai, pre­ky­bi­niai, vers­lo san­ty­kiai, o val­džio­je be­veik ne­bė­ra hu­ma­ni­ta­rų.

Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Seime pristatoma vizija „Lietuva 2030“ yra tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Kol valdantieji seka pasakas apie tai, kad Lietuva bus „sėkmės šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“, šalyje ir toliau auga nedarbas, o žmonės neišbrenda iš skurdo. Tik pagrūmojus Europos Komisijai, kad Lietuvoje nedirba kas trečias jaunas žmogus, paskubomis buvo sudaryta darbo grupė šiaip problemai spręsti. Tarsi prieš tai buvusius tris metus to nereikėjo daryti.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, pa...

Pareigūnai palieka tarnybą dešimtimis – už gaunamą atlyginimą ne tik negali išlaikyti šeimos, bet ir paprasčiausiai pragyventi nuo algos iki algos. 1600 litų. Tiek per mėnesį uždirba policijos pareigūnas. „Pamėginkite išgyventi už tokius pinigus, kai reikia išlaikyti šeimą ir sumokėti visus mokesčius“, – nuogąstavo Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Prieš 15 metų į Angliją išvykusi ir gerą darbą Londone gavusi kaunietė Dalia Gėliūnaitė šiandien vėl Lietuvoje. Kas parvijo meilės emigrantę į gimtąjį miestą? Kodėl moteris sako: „Geriau dirbsiu kasininke Lietuvoje, nei bankininke Londone“? Praėjusių metų spalį D.Gėliūnaitė namo sugrįžo nebe trumpų atostogų, o visam laikui. Moteris jaučiasi lyg sėkmės kūdikis – mat anglas darbdavys sutiko, kad drabužių iškarpas ji braižytų ne biure Londone, o savo namuose Kaune.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Vilnietė gydytoja Neringa Maleckienė prieš 8 metus į Norvegiją išlydėjo dukrterį Egidiją. Oslo universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriuje slaugytoja dirbanti lietuvė kadaise tėvynėje ketino studijuoti filosofiją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili. „Ką turiu? Trijų kambarių butą neprestižiniame rajone, pirktą sovietiniais laikais, už kurį be galo brangiai moku.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Panevėžiečiai neretai važiuoja ieškoti laimės į užsienį, bet Jurgita Rosas ir jos venesuelietis vyras Karlosas  pasielgė atvirkščiai. Keliolika metų Vokietijoje pragyvenusi pora grįžo į Lietuvą krizės išvakarėse, o neseniai Panevėžyje atidarė savo barą, tikėdami, kad juodviejų meilė Lotynų Amerikos muzikai gali tapti pragyvenimo šaltiniu.

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę.

Iš Tauragės kilusi Rima Girniuvienė (Girnius) jau dvidešimti metai gyvena JAV, yra lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadovė.

Viename daugybės Londono Sičio biurų pluša kompanijos „Today Translations“ darbuotojai. Šį netradicinį vertimų biurą, kuriam šiandien dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio vertėjų iš 102 pasaulio šalių, prieš vienuolika metų įsteigė tuomet vos studijas pabaigusi lietuvė Jurga Žilinskienė. Moteris iš Lietuvos išvyko studijuoti – o netrukus viename prestižinių Londono universitetų įgytas teisės ir ekonomikos žinias ji pritaikė kurdama savo įmonę.