Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai.
Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių
Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr. specialistės, „Nesimokančių ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos“ 2011 metų duomenimis, Tauragės rajono mokyklas buvo nustoję lankyti 343 mokiniai.
– Paprašius seniūnijų pertikrinti sąrašus paaiškėjo, kad 332 vaikai išvyko su tėvais į užsienį ir mokslus tęsia tenai. Likusieji – tie, kurie išvyko į užsienį dar nepradėję lankyti mokyklos, – emigracijos mastus nusakė R.Patašienė.
O Danguolė Petkienė, Švietimo skyriaus specialistė, teigė nuo vasaros sulaukianti užsienyje gyvenančių tėvų ar tauragiškių močiučių skambučių. Teiraujamasi, ar jų angliškai kalbantys anūkai galėtų grįžę tęsti mokslus Tauragės mokyklose.
Buvo sunku susikalbėti
Šiemet į Tauragės „Aušros“ pagrindinę mokyklą sugrįžo Erika, kartu su ja – brolis Žygimantas. Berniukas nuo pernai pradėjo lankyti pirmąją klasę. Mokyklai jis buvo ruošiamas ispanų mokytojų ir ugdomas pagal Ispanijos švietimo sistemą. Kaip sako jo mokytoja Rasa Raudonienė, didžiausias iššūkis vaikui atėjus į mokyklą buvo suprasti ir būti suprastam.
– Jis Ispanijoje su šeimos nariais kalbėdavosi lietuviškai, tačiau kai kuriuos dalykus berniukui būdavo sunku suprasti dėl skurdaus žodyno. Keblumų kildavo ir su garsų tarimu, rašymu. Berniukas vietoj y rašo i, nes Ispanijoje šis garsas tariamas trumpai, jam sunkiai suprantami dvibalsiai uo ir ie, keistai skamba š ir ž garsai. Jo kalba skamba minkštai, o lietuvių kalboje gausu ir kietai tariamų garsų. Iš pradžių prie kitokios tvarkos pratęs berniukas į pamokas pamiršdavo atsinešti reikiamų priemonių, palikinėdavo pratybų sąsiuvinius, – pasakojo R.Raudonienė.
Tačiau mokytoją stebina tai, kad, nepaisant daromų klaidų, berniukas sklandžiai skaito, mat to buvo mokomas Ispanijoje, o mokymosi pasiekimų skirtumas tarp jo ir bendraamžių berniukui pavyko išlyginti beveik per mėnesį. Dabar vaikui sekasi gerai.
Turėtų lankyti 4-ąją klasę
Kiek sudėtingiau jo sesei Erikai – ji Tauragėje lankė pirmąją klasę, o Ispanijoje mokėsi septynerius metus. Pagal amžių ji turėtų lankyti aštuntą klasę, tačiau įvertinus jos žinias leista lankyti tik šeštą klasę.
– Jai sunku suvokti žodžių linksnius ir teisingai parinkti žodžių galūnes, ne visiškai suprantami klasėje skaitomi grožiniai tekstai, nesuprantami žodžių palyginimai ir frazeologizmai. Dažniausiai ji kaip girdi, taip ir rašo, – mergaitės mokymosi sunkumus nusakė Dalia Macijauskienė, auklėtoja ir lietuvių kalbos mokytoja.
Anot jos, nors mergaitė mokosi kantriai, jai trūksta motyvacijos ir noro. Pažymiai – ne patys geriausi, o Ispanijoje Erika pasakojo rinkdavusi aštuntukus. Ir, anot mergaitės, šios šalies mokykloje ji turėjusi šiemet lankyti 9-ąją klasę (ten vaikai mokyklą lanko nuo 6 metų), o, pasak Erikos auklėtojos, tam, kad mergaitė galėtų nuosekliai, be sunkumų mokytis lietuviškoje mokykloje, jai reikėtų mokytis 4 klasėje. Sudėtingiausia Erikai – lietuvių kalba. Ir prie kitų dalykų tenka pratintis, visos matematikos, biologijos sąvokos – naujos. Erika sako visada norėjusi grįžti į Lietuvą, mat čia likusios jos draugės, tačiau dabar, patyrusi sunkumų, ilgisi Ispanijos. Prisirišimą prie saulėtosios šalies išduoda frazė: „Pas mus, Ispanijoje“.
– „Aušros“ mokykloje man labiausiai patinka tai, kad iš moksliukų niekas nesityčioja. O pas mus, kai perėjau mokytis į institutą (jame įgyjamas pagrindinis išsilavinimas – aut.past.), man nepatiko, kad norėdama pritapti prie bendraamžių turėjau bėgioti kartu iš pamokų. Mokyklos pirmojo aukšto langai – su grotomis, aplink mokyklą – tvora. Bet man ten buvo daug lengviau mokytis. Čia man sunku, – lėtai, tačiau sklandžiai reikšdama mintis, kalbėjo mergaitė.
Pasak jos, iki mokyklos baigimo jai buvo likę ketveri metai.
Paklausta, kas ją verčia stengtis mokytis, Erika atsako klausanti mamos ir močiutės patarimo: „Jei nenori mūsų likimų, turi mokytis“.
Viskas priklauso nuo pinigų
Būtent rasti paskatą mokytis, anot Inos Kalvanienės, Žalgirių gimnazijos psichologės, emigrantams vaikams yra sunkiausia.
– Bet koks pokytis žmogaus gyvenime yra stresas, todėl vaikai, jau spėję ragauti emigrantų dalios su visais jos prieskoniais – prisitaikymu, nusileidimu, nostalgija, svetimumo jausmu, diskriminacija, – sugrįžę į Lietuvą patiria dvigubą stresą. Nauja pradžia, naujos galimybės – visa tai emocijų šaltiniai. Tokie vaikai dažniausiai susiduria su psichologinėmis problemomis, jie ilgisi ir nerimauja dėl tėvų, nepasitiki savimi, jaučiasi vieniši. Tokie vaikai turi ne tokį stiprų atsakomybės jausmą, yra santūrūs ir uždari. Psichologiškai jie mažiau atsparūs, pažeidžiamesni, nervingesni, jiems trūksta savikontrolės, saugumo, dėmesio, – vaikų patiriamus sunkumus vardijo psichologė.
Noro mokytis trūkumą lemia ir nežinomybė dėl ateities. Nežinia, kokios šalies mokykloje po keleto mėnesių Erikai gali tekti mokytis. Mergaitės mama Asta buvo priversta vykti į kitą šalį dėl to, kad Ispanijoje buvo keblu rasti darbą, o sezoniniai darbai laikini. Anot moters, „pusę metų dirbi, pusę – ne“. Vyrui mirus šeimos išlaikymas, kaip ir vaikų ateities kūrimas, užgulė jos vienos pečius. Kol kas vaikų dabartis ir ateitis priklauso nuo mamos uždarbio. Asta Norvegijoje dirba tik keletą mėnesių, jos neapleidžia mintis grįžti su šeima į Ispaniją, kur jos dukra baigtų mokslus. Lietuvoje Asta teigia perspektyvų nematanti.
Mokosi ir Airijoje, ir Lietuvoje
Kitų emigrantų, nerandančių darbo ar norinčių, kad vaikai įgytų išsilavinimą Lietuvoje, keliai veda namo. „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje mokosi pradinukas, kuris su tėvais gyvena Airijoje. Kaip pasakojo Irena Valiukienė, mokyklos direktorės pavaduotoja, vaikas su savo tauragiške mokytoja Ligita Skurdeliene bendrauja internetu, naudojantis programa „Skype“, jam skiriamos užduotys, jis konsultuojamas. O atsiskaito grįžęs Lietuvon. Berniukas mokosi ir airiškoje mokykloje. Paklausta, kam vaikui dvi mokyklos, direktorės pavaduotoja sakė, kad vaiko tėvai nori, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms šeima galėtų bet kada grįžti į Lietuvą ir vaikas tęstų mokslus toliau.
Gerins sąlygas grįžtantiems emigrantams
Apie vaikų galimybę be didesnių sunkumų mokytis išvykus į užsienį pagalvojo Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Albina Senkuvienė. Anot jos, mokytojų kolektyvas rodo iniciatyvą mokykloje sukurti tarptautinio bakalaureato klasę, kurioje pamokos vyktų anglų kalba. Tokią klasę baigusių gimnazistų diplomas būtų pripažįstamas ir užsienio universitetuose, o iš užsienio grįžusieji šioje klasėje galės tęsti kitoje šalyje pradėtus mokslus, nepatirdami sunkumų dėl lietuvių kalbos. Artimiausiu metu vyks mokytojų tobulinimasis, tarptautinio bakalaureato klasė bus atidaryta nuo 2013 mokslo metų, tačiau joje kol kas mokysis tik vienuoliktokai.
Emigrantų sugrįžtuvėms ruošiasi ir Švietimo skyrius. Pasak D.Petkienės, Švietimo skyriaus vyr.specialistės, iki šiol iš užsienio grįžtantys emigrantų vaikai būdavo nukreipiami lankyti Jovarų pagrindinę mokyklą. Šiemet rajono taryba turėtų svarstyti sprendimą tokiems mokiniams numatyti vieną kurią Tauragės mokyklą arba, pagal poreikį, skirti atitinkamą krūvį darbo valandų mokytojams tose mokyklose, kuriose mokslus pradeda ar tęsia mažieji sugrįžėliai.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
