lietuvių kalba

Lietuvių kalbos redaktoriaus profesija praeities ir dabarties sandūroje: reikalinga it duona, ar likusi „paraštėse“? Kodėl kai kurios įmonės, įstaigos bei organizacijos atsisako kalbos redaktorių paslaugų, o leidyklos jų ieško „užsimušdamos“? Kaip siužeto herojė – kalbos redaktorė Rūta Krasnovaitė –„gydo sergančius“ lietuvių kalbos žodžius ir kodėl ji negali susikalbėti su mokslininkais? Atsakymai – video siužete.

Lenkijoje yra miestelis, kuriame dažniau išgirsi kalbant lietuviškai nei lenkiškai: net užsukus į parduotuvę ir pardavėjos, ir čia apsilankę pirkėjai tarpusavyje kalba... dzūkiškai! Punske sutikti lietuviai juokauja, jei pamatysite čia lenkų tautybės žmogų, tai ko gero, jis čia „atsirado“ per klaidą. Tokios gilios čia lietuvių tautiškumo ir lietuvių kalbos šaknys, kad jokie istorijos vingiai jų nepajėgūs išrauti.

Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo diskusijų apie tai, ar lietuviai dainininkai turėtų dainuoti vien lietuviškai, ar realizuoti save anglų kalba, taip didindami šansus, jog sulauks pripažinimo tarptautinėje muzikos arenoje. Ypač aršios diskusijos užverda, kai Lietuva renka „Eurovizijos“ dainų konkursui atstovausiančią dainą: vieni teigia, jog privalome atstovauti šalį su tarptautiška, angliška daina, o kiti palaiko atlikėjų bandymus pavergti Europą lietuvių kalbos žavesiu.

Nors remiantis istoriniais šaltiniais teatras lietuvių kalba pradėtas kurti tik XIX amžiaus pabaigoje, šiandien sunkiai įmanoma įsivaizduoti kitokia kalba kuriamus ir pristatomus šalies valstybinių teatrų spektaklius.  Šiandien pasigirsta nemažai diskusijų, ar teatras ir spektakliuose vartojama kalba turi priartėti prie žiūrovo, ar išlaikyti tam tikrą atstumą ir tęsti švietimo misiją, nepataikauti auditorijai, tad ir kalbėti normine lietuvių kalba.

Lietuvių kalba ir literatūra – neatsiejama mūsų tautos istorijos ir tapatybės dalis. Savaitgalio kelionėms kviečiame aplankyti įvairias Lietuvos vietas, kurios padeda geriau suprasti lietuvių kalbos išskirtinumą ir literatūros raidą per istorinius ir kultūrinius kontekstus.  Šiame sąraše rasite devynias unikalias vietas visoje Lietuvoje ir už jos ribų, kurios ne tik atskleidžia lietuvių kalbos ypatumus, bet ir kviečia pasinerti į literatūrinį šalies pasaulį.

Dainos jau nuo mažų dienų turi įtakos mūsų augančiai kartai: tai tarsi lietuvių kalbos pradžiamokslis, formuojantis santykį su kalba. O mums, suaugusiesiems, praplečiantis akiratį ir leidžiantis keliauti per gyvenimą ne tik linksmai, bet ir prasmingai.

Ko gero, visi sutiksite, jei nepuoselėsime lietuvių kalbos, nežinia, ar netolimoje ateityje vienas kitą suprasime. Jei anksčiau susirūpinimą keldavo elementarios klaidos, dabar gi akis bado ne tik jos: daugybė skolinių, užsienietiškų žodžių, pakeičiančių lietuviškų žodžių atitikmenis ar net keiksmažodžių. Kaip išsaugoti lietuvišką žodį, kalbos autentiškumą? Mūsų rekomendacija: skaityti daugiau literatūros, lankytis kultūriniuose renginiuose: kad ir spektakliuose.

Ne paslaptis, kad lietuvių kalba dažnai įvardijama, kaip viena sunkiausių kalbų, kurią galima pasirinkti mokytis. Vis dėlto, yra žmonių, kurie ryžtingai imasi šio iššūkio ir atkakliai mokosi lietuvių kalbos. Viena iš jų – Sidra Tarika (Tariq), prieš ketverius metus į Lietuvą studijuoti atvykusi iš Pakistano.  Jauna moteris dalijasi savo patirtimi bei motyvacijos šaltiniais, kurie kiekvieną dieną ją įkvepia gilintis į lietuvių kalbos paslaptis.

Į vieną Lietuvos kavinę norėjusi užeiti jauna moteris pasipiktino, kai išgirdo, kad lietuviškai neaptarnauja. Kavinėje išgirdo prašymą kalbėti rusiškai arba angliškai. Tokių atvejų yra buvę ir anksčiau. Lietuviai piktinasi, kad dėl kalbos barjero sunku susikalbėti su Lietuvoje dirbančiais ir paslaugas teikiančiais užsieniečiais, todėl dažnai kyla įvairių nesusipratimų.

Šį pavasarį Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, jog lietuvių kalbos prestižo didinimui per ateinančius penkerius metus ketinama skirti 1,3 mln. eurų. Tai numatyta komisijos parengtoje ir patvirtintoje Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programoje 2025–2030 metams.

Apie lietuvių kalbą nuomonę turi bene kiekvienas: vieni siekia ją išlaikyti, kiti jos gėdijasi, manydami, kad nemoka pakankamai gerai, o dar kiti siūlo į kalbą žiūrėti paprasčiau – ne ją saugoti, o leisti jai keistis kartu su visuomenės pokyčiais. Nepaisant skirtingų nuomonių, svarbu nepamiršti unikalių lietuvių kalbos bruožų, kurie ją daro ypatingą. Juk tai viena iš seniausių vis dar vartojamų indoeuropiečių kalbų, išlaikiusi daug senovinių formų, kurias kitos kalbos jau seniai prarado.

Pasaulio lietuvių bendruomenės grubiais skaičiavimais po visą pasaulį gali būti išsibarstę tiek pat lietuvių, kiek šiandien gyvena dabartinėje Lietuvoje – 2,7–3 mln. tautiečių. Didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų įsikūrusi JAV, čia paskutiniais duomenimis gyvena apie 650 tūkst. lietuvių, kurie atvyko į šią šalį skirtingų bangų metu.

Šiandien dažnai pasigirsta nuomonių, jog Lietuvos jaunimo raštingumas mažėja, vaikai ir jaunimas nesidomi grožine literatūra, neskaito knygų. Paskutiniais PISA tyrimo duomenimis Lietuva tarp EBPO šalių pagal penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatus užima 32 poziciją ir yra aukštesni už 49 šalis, tad sunerimti lyg ir nėra ko. Kita vertus visuotinai sutariama, jog skaitymas ugdo kūrybiškumą, turtinta žodyną, padeda geriau suprasti kito asmens jausmus ir emocijas.

Lituanistinės mokyklos, išsibarstę po visą pasaulį, dažnai tampa ne tik vieta, kur išeivių vaikai gali mokytis lietuvių kalbos, bet ir stipria bendruomene, atveriančia vaikams pasaulį į lietuvybę. Tai patvirtina ir trijų lituanistinių etnokultūros ir dramos mokyklų „Bitė“ įkūrėja Virginija Stukaitė.  „Čia susikūrusi labai graži ir stipri tėvų bendruomenė, visi vieni kitus pažįsta, vyksta glaudus bendravimas tarp mokytojų ir tėvų, o iš to laimi vaikai.

Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys imigrantai nuo 2026 metų pradžios turės su klientais kalbėti tik lietuviškai bent jau minimaliu lygiu. Taip beveik vienbalsiai nusprendė Seimas. Įstatymas palies ir visus pavėžėjimo paslaugas teikiančius vairuotojus. Nuo 2026 metų įsėdę į taksi automobilį galėsite reikalauti, kad jį vairuojantis užsienietis su jumis kalbėtų tik lietuviškai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvių kalba – viena iš archajiškiausių visame pasaulyje ir archajiškiausia indoeuropiečių kalbų grupėje, kuri gyvuoja jau net 5000 metų ir patenka į seniausių pasaulio kalbų penkioliktuką. Tai labiausiai vartojama Baltų kalba. Reikia tikėtis, kad dar tiek metų  gyvuos, nors pastangų ją suniokioti  buvo ir yra (kaip nebūtų gaila) labai daug.  Dar visai nesenai, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, buvo dedamos didelės pastangos, kad visi pamirštų gimtąją lietuvių kalbą.

Šiandien egzistuoja daug nuomonių apie gimtąją lietuvių kalbą, jos vartojimo taisykles, kalbos institucijų darbą, jo reikalingumą. Kol vieni siekia lietuvių kalbą padaryti liberalesne, spartinti naujažodžių patvirtinimo procesą, kiti deda visas pastangas, kad išvengtume anglicizmų ir viešojoje kalboje visuomenė vartotų vien lietuviškus terminus ir posakius. Tarp diskusijų ir ginčų dažnai pasimeta svarbiausi faktai apie lietuvių kalbą, kuriuos pravartu žinoti kiekvienam.

Žurnalistai, televizijos ar radijo laidų vedėjai yra viešieji kalbėtojai, iš kurių visuomenė tikisi girdėti švarią bendrinę lietuvių kalbą. Vis dėlto viešoji kalba keičiasi, joje stipriai mažėja oficialumo, daugėja įvairovės, o laidų vedėjai siekia su savo auditorija bendrauti suprantama, artima ir priimtina kalba.

Tai, kad mūsų lietuvių kalba yra labai sena, žinom visi. Joks save gerbiantis pasaulio kalbininkas ar indoeuropiečių prokalbės (hipotetinės – spėjamos – kalbos) tyrinėtojas be lietuvių kalbos neišsiverčia ir noriai jos mokosi.

Teisingumo ministrė Seimo narė Ewelina Dobrowolska siūlo netaikyti reikalavimo aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba laikinai mugėse prekes parduodantiems asmenims. Ji siūlo numatyti tokią išimtį Valstybinės kalbos įstatyme. Jei Seimas pritartų įregistruotam E. Dobrowolskos pasiūlymui, planuojamas įteisinti reikalavimas aptarnauti klientus lietuvių kalba nebūtų taikomas tiems fiziniams asmenims, kurie prekes Lietuvoje parduoda laikinai ir tokia veikla nesiverčia nuolat.

Atsiradus naujiems pasiūlymams, Seimo seniūnų sueiga kitai savaitei nutarė nukelti ketvirtadienį planuotą Valstybinės kalbos įstatymo pataisų dėl reikalavimo aptarnauti klientus lietuvių kalba priėmimą. Pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, naujų pasiūlymų projektui ketina teikti jo autorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir kiti parlamentarai.

Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). „Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia, žmonėms svarbiausi yra finansinis stabilumas ir darbas. Tačiau matome kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos. Kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ieškant darbo kalbos barjerą įvardija 62 proc. ukrainiečių.

Trečiadienį (birželio 5 d.) abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Įžvalgomis apie šių metų valstybinio egzamino temas dalijasi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Zita Bartkevičienė iš Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos. „Iš pirmo žvilgsnio, perskaičius ir samprotavimo, ir literatūrines temas, susidaro, sakyčiau, lengvumo įspūdis. Susidaro įspūdis, kad yra apie ką rašyti, juolab kad yra rekomenduojami autoriai.

Prasideda valstybinių brandos egzaminų maratonas. Pirmasis rimtas išbandymas – Lietuvių kalba ir literatūra. Vilniaus moksleiviai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir atskleidė, kokio rezultato tikisi. Iš egzaminų centro Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pirmoji išėjo abiturientė Kamilė. Jai egzamino laiko užteko, tačiau temos nepasirodė lengvos. „Temos buvo gana sunkios, tačiau radome vieną nuostabią, tai  viskas buvo gana lengvai ir paprastai“, – sako mergina.

Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė.  Kaip pranešė organizatoriai, diktanto nugalėtojais suaugusiųjų kategorijoje tapo Nikodemas Krapavickas, Birutė Makauskienė, Rūta Poškutė. Raštingiausia 2024 metų mokine tapo Medeina Kuprytė, padariusi tik vieną klaidą. Raštingiausia užsienio lietuve pripažinta ir apdovanota Renata Skardžiūtė-Kereselidze.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvyko daug užsieniečių, kurie kalba rusiškai. Įsidarbinę jie su klientais bendrauja ne lietuvių kalba. Tačiau dėl to dalis tautiečių yra diskriminuojami, nes rusiškai nemoka. Taigi užsieniečius reikia priversti gyventojus aptarnauti ir paslaugas teikti tik lietuvių kalba. Antradienį atitinkamas įstatymo pataisas registravo grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių partijų frakcijų.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigia, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos prestižą, tad per penkerius metus tam ji ketina išleisti 1,3 mln. eurų. Tai numatyta komisijos parengtoje ir patvirtintoje Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programoje 2025–2030 metams. „Lietuvių kalbos funkcionavimui didelę reikšmę turi du dalykai: teisinė jos padėtis (statusas valstybėje) ir jos prestižas.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia planuojanti skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai. „Spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus. Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.

Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, 3 metus nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d. „Karas Ukrainoje vyksta jau dvejus metus. Kaip tik galime, padedame ukrainiečiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams. Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žada tartis su visuomene, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Lopšelio-darželio „Žiburėlis“ darbuotoja, pavadinusi lietuvių kalbą šunų kalba, sukėlė pasipiktinimo, sureagavo ir visuomenė, ir darželio administracija. Eseistas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas mano, kad reikėtų suteikti pedagogei šansą atsiprašyti lietuvių tautos. „Aš gyvenu Lietuvoje visą gyvenimą, lankiau rusišką mokyklą ir vaikai nuėjo į rusišką.

Lietuvių kalbą „šunų kalba“ pavadinusi Vilniuje veikiančio darželio „Žiburėlis“ pedagogė abipusiu sutarimu palieka darbą, pirmadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. „Socialiniuose tinkluose išplitęs darželio „Žiburėlis“ pedagogės komentaras visiškai nepriimtinas ir nepateisinamas. Šiandien lopšelio-darželio pedagogų taryboje buvo aptartas mokytojos elgesys.

Kaune atidengta dar viena skulptūra – ji skirta lietuviškai raidei „ė“. i lietuvių abėcėlės raidė ypatinga, nes iš 32-iejų raidžių vienintelės „ė“ atitikmens nėra jokioje kitoje pasaulio kalboje. „Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios laikiną leidimą gyventi pratęsti norintiems užsieniečiams nustatytų lietuvių kalbos reikalavimą. Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis siūlo nustatyti, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Kalbininkams ir daliai gyventojų kliūva verslų pavadinimai ir užrašai ne lietuvių kalba. Vieni mano, kad tai – didelė grėsmė, dėl kurios gali išnykti ne tik kalba, bet ir valstybė. Kiti teigia, kad lietuviai turi teisę suprasti, kas parašyta, tad prie kiekvieno užsienietiško užrašo turi būti lietuviškas vertimas. O verslininkų nuomone, turėtų būti laisvė, nes įmonės geriausiai žino, ko reikia klientams.

Nuo kitos savaitės lietuvių kalbos Vilniuje pradės mokytis per 620 žmonių – dauguma jų ukrainiečiai ir maža dalis baltarusių. „Ten nepilni 10 procentų yra kitos mažumos, pagrinde baltarusiai. Daugiau negu 90 procentų yra ukrainiečiai“, – BNS pirmadienį sakė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius. Kaip nurodė Tautinių bendrijų namai, bus sudaryta 30 grupių, 20 iš jų finansuoja Jungtinių Valstijų (JAV) ambasada Lietuvoje.

Tautinių bendrijų namuose pirmadienį vyks karo pabėgėliams iš Ukrainos skirtų lietuvių kalbos kursų pristatymo renginys. Kaip pranešė organizacija, renginyje dalyvaus JAV ambasados Lietuvoje atstovai, Tautinių bendrijų namų, Tautinių mažumų departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, taip pat lietuvių kalbos mokytojai ir kursų dalyviai.

Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutinka bei kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Kaip BNS šią savaitę informavo savivaldybė, administracija gegužę gavo inspekcijos nurodymą, kuriuo informuojama, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra užrašai lietuvių bei lenkų kalbomis.

Pirmadienį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjo brandos egzaminų sesija. Kaip ir kasmet, pasiūlytos keturios temos: dvi samprotaujamojo rašinio ir dvi literatūrinio. Tiesa, temos nedžiugino ne tik abiturientų – socialiniame tinkle pažerta kritikos strėlių apie laike užstrigusią švietimo sistemą.

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros. Viename iš egzaminų centrų, Vilniaus Antakalnio gimnazijoje kalbinti abiturientai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais ir papasakojo, ką žada veikti baigę mokyklą. Paaiškėjo, kokios šių metų egzamino temos: Samprotavimo rašinio temos: Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Rekomenduojami autoriai: Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas.

Sujudimas prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito melagingos egzamino temos. Egzaminų rengėjai Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kreipėsi į policiją. „Buvo paskelbta melaginga informacija. Mes patikrinom – tikrai egzaminų užduotys yra saugios, niekas jų nenutekino“, – patvirtino NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. Egzaminų rengėjai dėl šio nusižengimo kreipėsi į policiją.

Pirmadienį privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasideda brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių. Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Beveik prieš metus ištrūkusi iš Mariupolio, bene labiausiai nuo rusų kariuomenės invazijos nukentėjusio Ukrainos miesto, ir su sūnumi atvykusi į Vilnių, Nataliia Berezina iškart pradėjo dairytis darbo. Kadangi tėvynėje dirbo prekybos tinkle, įsikūrusi Vilniuje pirmiausia į juos ėjo ieškoti darbo, rašoma „Integrity PR“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai.