lietuvių kalba

Sujudimas prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą: savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito melagingos egzamino temos. Egzaminų rengėjai Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kreipėsi į policiją. „Buvo paskelbta melaginga informacija. Mes patikrinom – tikrai egzaminų užduotys yra saugios, niekas jų nenutekino“, – patvirtino NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. Egzaminų rengėjai dėl šio nusižengimo kreipėsi į policiją.

Pirmadienį privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasideda brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių. Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Beveik prieš metus ištrūkusi iš Mariupolio, bene labiausiai nuo rusų kariuomenės invazijos nukentėjusio Ukrainos miesto, ir su sūnumi atvykusi į Vilnių, Nataliia Berezina iškart pradėjo dairytis darbo. Kadangi tėvynėje dirbo prekybos tinkle, įsikūrusi Vilniuje pirmiausia į juos ėjo ieškoti darbo, rašoma „Integrity PR“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį Seime rengiama diskusija apie užsieniečiams sudaromas galimybes išmokti lietuvių kalbą. „Turime bendruomenes žmonių, kurie yra ne Lietuvos piliečiai, nelietuviakalbiai, atvykę čia dėl karo ir kitų priežasčių. (...) Norime surinkti visą informaciją ir pažiūrėti, ką galime dar kartu padaryti ir kaip pagerinti šitą paslaugą, duoti įrankį tiems žmonėms lengviau integruotis, nebūti atskirtais“, – BNS sakė diskusijos iniciatorė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako ketvirtadienį susitikime su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu Audrius Valotka paraginęs jį dar kartą įvertinti iniciatyvą tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias. Ministras su A. Valotka susitiko po to, kai inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, jog ji nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.  Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams. Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose.

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

Privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu trečiadienį abiturientai pradėjo brandos egzaminų sesiją. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 175 centruose laiko 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų. „Egzaminas nėra pasibaigęs, jis vyks iki 13 valandos.

Nors Gian Lucos Demarco lietuvių kalba ir neidealiai taisyklinga, tačiau vis tiek yra puiki, bet kai kurios klaidos ne vienam sukelia juoką. TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ apsilankęs virtuvės šefas pasakojo, kad kol kas šeimoje jis lietuviškai kalbai blogiausiai, tačiau tai jis bandė ištaisyti labai neįprastu būdu.

Baigiant rengti 11–12 klasės literatūrinio ugdymo programos projekto dalį, programos atnaujintojai siūlo mažinti kūrinių kiekį ir leisti mokytojams patiems juos rinktis, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŽA). „Mokytojai jau seniai kalba apie tai, kad dabar galiojančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos turinio prasme yra perkrautos.

Bylą dėl galimo kyšininkavimo laikant lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus tiriantis prokuroras prašo patikrinti 28 užsieniečių lietuvių kalbos žinias.

Rugpjūčio pabaigoje Raseiniuose apgyvendinti iš Afganistano evakuoti vertėjai, talkinę lietuvių kariams, vis dar stengiasi priprasti prie naujos šalies ir kultūros, tačiau veiksmas čia virte verda – dar negavę prieglobsčio Lietuvoje jie ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vieni stengiasi pradėti nuo lietuvių kalbos pagrindų, pavyzdžiui, abėcėlės ar raidžių tarimo, o kiti dega noru gilintis į kitas kalbos subtilybes, pasakoja viena iš juos mokančių savanorių Jurga Bulotienė.

Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.  Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.

Ugdymui persikėlus į nuotolį, atsivėrė problema – raštu užduodami namų darbus kai kurie mokytojai uždaviniuose palieka daugybę klaidų. Su šia situacija susidūrė ir tv3.lt skaitytojai. Atsidarius mokytojos vaikui atsiųstą užduotį teko nustebti – ji parašyta be diakritinių ženklų, yra ir skyrybos klaidų. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija sako, kad toks mokytojų elgesys visiškai nedera su gera pedagogų reputacija, o mokykla dėl šios situacijos jau ėmėsi veiksmų.

Kurioziška situacija – Valstybinė kalbos inspekcija nusitaikė į Vilniuje įsikūrusios grožio studijos pavadinimą. Kalbos sergėtojams užkliuvo žargoniškas pavadinimas ,,Špaklius“, todėl jį siūlo keisti vartotinu žodžiu ,,Glaistas“. Maža to, kalbos sargai tikina, kad šis užrašas yra nelegalus, todėl pareikalavo jį nukabinti. Grožio studijos įkūrėjos Monika ir Polina nė nesapnavo, kad sulauks Valstybinės kalbos inspekcijos kirčio.

Netoli KalvarIjos daugiau nei pusšimtis lietuviškų šaknų turintys vaikai tobulino lietuvių kalbos žinias. Į kitas šalis išvežti ar svetur jau gimę vaikai laiką leido specializuotoje stovykloje. Ji rengiama, kad lietuviai nepamirštų savo gimtosios kalbos. Stovyklautojai atskleidžia, kodėl nori kalbėti lietuviškai, kad laisvai susišnekėtų su seneliais. Didelis būrys vaikų, o tarp jų ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trypia suvalkietišką senovišką šokį.

Ar žinojote, kad Vilniaus rajone, norint vadovauti seniūnijai, reikia puikiai mokėti lenkų kalbą? Ir tai yra ne šiaip kandidato užimti postą privalumas, mat rajone gausu lenkakalbių, pasirodo, tai yra būtina sąlyga norint tapti seniūnu. Išaiškėjus tokiems reikalavimams, kilo šaršalas: konservatoriai ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įžvelgia akivaizdžią lietuvių diskriminaciją ir ragina keisti konkursų sąlygas.

Bibliotekininkių persekiojimas – būtent taip kai kurie kalbininkai įvardija Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą dešimtmečius tarp knygų dirbančias moteris siųsti laikyti lietuvių kalbos brandos egzamino, mokėti baudas, arba prieš pat pensiją netekti darbo.

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Visą gyvenimą Japonijoje augęs ir gyvenęs Kotaro Hisada prieš kelerius metus pasiryžo savarankiškai išmokti kalbėti ir rašyti lietuviškai. Šiandien Osakoje, Japonijos vakaruose, gyvenantis japonas puikiai kalba lietuvių kalba ir tik turėdamas laiko aplanko mūsų kraštus. Lietuvių kalba japonui atrodė tokia ypatinga, kad šis pasiryžo visų kalbos subtilybių: „Tai viena seniausių kalbų pasaulyje ir skiriasi nuo daugumos kalbų savo savitumu.

Valstybinė kalbos inspekcija sunerimo dėl paslaugų sektoriuje dirbančių užsieniečių, o ypač pavežėjų. Esą būtina taisyti ketvirtį amžiaus veikiantį Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą ir tuos žmones, kurie nori dirbti šalyje pavežėjais, priversti šnekėti valstybine kalba, taip, kaip verčiami taksistai. Esą angliškai ar rusiškai nemokantys lietuviai ar jų vaikai yra nepatenkinti, kad savoje šalyje besinaudojantys paslaugomis, negali susišnekėti su darbuotojais.

Leisti ar neleisti tėvams vaikus vadinti ir dokumentuose rašyti Naomi, Anna su dviguba n ar Leyla? Tokia diskusija jau pasiekė net ministerijos lygmenį. Pasirodo, Civilinės metrikacijos skyriai su tėvų prašymais registruoti įmantrius ir mūsų kalbos gramatikos neatitinkančius vardus susiduria kiekvieną savaitę. O jeigu tėvai gauna neigiamą atsaką, kreipiasi į teismus ir, beje, praktiškai visada juos laimi.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartotinas polinksniu einantis vietininkas „bėgyje“ laiko tarpui reikšti.

Jungtinėse Valstijose gyvenantiems lietuviams mokslai prasidėjo jau rugpjūtį, o nuo šiol dar viena mokykla laukia ir šeštadieniais. Savaite vėliau nei Lietuvoje prasidėjo daugelio šeštadieninių lituanistinių mokyklų sezonas. Apie tai, kodėl vaikai nori būti penketukininkais, iš Lietuvos atėjusią gėlių madą ir kas traukia mokinius šeštadieniais mokytis. Į pamokas Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje šeštadieninėje mokykloje jau kviečia skambutis.

Korepetitoriavimo populiarumas Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas – tai liudija Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nurodomi duomenys. Kiek uždirba individualias mokymo paslaugas teikiantys specialistai ir ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų neperkant papildomų mokymo paslaugų, paaiškina lietuvių kalbos, chemijos ir matematikos korepetitoriai.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Aaronas White‘as priėmė naujausią „Žalgiris TV“ laidų rubrikos #ZalgirisChallenge iššūkį. Šįkart E.Ulanovui teko pamokyti amerikietį kelių lietuviškų frazių.

Vyriausybė nusprendė, kad lietuvių kalbos tautinių mažumų priešmokyklinės ir ikimokyklinės ugdymo įstaigose turi būti daugiau. Ministrai netgi siūlo konkretų valandų skaičių, kiek per savaitę kitataučių mažyliai turėtų mokytis taisyklingos valstybinės kalbos.

Kai reikia ką nors išversti iš kalbos, kurios nemokate, naudojatės „Google vertėjo“ paslaugomis? Metas keisti įpročius. Patikimos lietuviško vertėjo internete paslaugos, pritaikytos įvairioms operacinėms sistemoms, sulietuvintos technologijos bei daugybė kitų naudingų dalykų virtualioje erdvėje jūsų laukia nemokamai. Išbandykite lietuvišką vertėją internete Jei vis dar neišmokote anglų ar prancūzų kalbos, bet kartais reikia išsiversti vieną kitą sakinį, neskubėkite į „Google vertėjo“ svetainę.

Šeštadienį vyks visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Jį laikys per 30 tūkst. abiturientų, nurodo Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Didžioji dalis kandidatų rinkosi laikyti valstybinį (18,6 tūkst.) egzaminą, likę (beveik 12 tūkst.) laikys mokyklinį egzaminą. Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių.

Birželio 2 d. vyks lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį privalomą brandos egzaminą šiemet laikys daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Mokiniai laikys pasirinktą mokyklinį arba egzaminą. Nacionalinis egzaminų centras išplatino svarbią informaciją abiturientams prieš artėjantį egzaminą.  Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių.

 Premjeras Saulius Skvernelis žada užtikrinti, kad Visagino gyventojai ir toliau galėtų nemokamai lankyti lietuvių kalbos kursus. „Yra noras padaryti vėl programą, jei reikia, dėl valstybinės kalbos nemokamo mokymo, kad žmonės čia galėtų jaustis visaverčiais piliečiais, galėtų žinotų, kas vyksta šalyje, gautų pagrindinius informacinius kanalus. Galiausiai kalbant apie jų kvalifikaciją, išsilavinimą, kad jį galėtų įgyti, – penktadienį viešėdamas Visagine sakė S. Skvernelis.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą šiemet išlaikė 89,04 proc., matematikos – 94,36 proc. laikiusiųjų, pirmadienį paskelbė Nacionalinis egzaminų centras. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet išlaikė labai panaši dalis laikiusiųjų kaip ir pernai. Šiemet egzaminą išlaikė 89,5 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 80,74 proc.

Pabėgėlių integracija yra viena opiausių dabartinių Europos politinių ir kultūrinių problemų. Ir nors Europos Sąjunga deda pastangas, kad ji būtų sprendžiama kuo efektyviau: finansuojamos įvairios iniciatyvos, projektai bei programos, skatinančios migrantų įsitraukimą Europos gyvenimą, visgi migrantai susiduria su didelėmis problemomis įsiliejant į visuomenę.

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti.

„2009-ųjų sausio pirmoji savaitė, pirmadienis, - Daiva Žuvaitienė puikiai pamena pirmą apsilankymą Marijampolės sporto klube „Tauras“. – Įžengiau pro duris su drauge, kuri norėjo padailinti savo kūno linijas.

Lietuviškai kalba ar net dainuoja studentai iš viso pasaulio. Klaipėdoje vasaros akademijoje mūsų gimtosios kalbos mokosi ir verslininkai, ir pabėgėliai iš Ukrainos. Išgirdus šį chorą retas įtartų, kad lietuviškas dainas traukia būrys užsieniečių: Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai susirinko į paskutinę pamoką. Visą mėnesį 40 svečių iš 14-os pasaulio šalių mokėsi lietuviškai kalbėti ir rašyti.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą išlaikė 90,7 proc. kandidatų, aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 1,3 procentai mokinių, penktadienį paskelbė Nacionalinis egzaminų centras. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikė 11,2 tūkst. jaunuolių. Penktadienį taip pat skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinio brandos egzamino rezultatai. Šį egzaminą laikė 35 mokiniai ir visi jį išlaikė.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Kaip ir visuomet, abiturientai skundžiasi, jog egzaminas buvo per sunkus, o kiti mokiniai iš anksto žinojo užduotis. „Šiandien sugrįžusi namo po lietuvių kalbos ir literatūros VBE bei pasijungus savo „Facebook“ paskyrą likau priblokšta. Vakar vakare visiškai reikšmės, iš pirmos pažiūros, neturintis ir spėlionę primenantis įrašas šiandien užgniaužė kvapą.

Pirmadienį vyko visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Tiesa, kaip ir bet kuri kitas egzaminas, taip ir šis, išprovokavo nepasitenkinimo ir skundų laviną. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.  „Jei susimaišiau ir vietoj XIX parašiau XVIII amžių, bus labai blogai?“ - klausė abiturientas.

Pirmadienį vyks visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą registravosi laikyti 19 419 kandidatų, mokyklinį – 13 173 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras. Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui bus pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Didžiausią iššūkį lietuvių kalbai kelia prarandami „sąvokiniai raumenys“, „Žinių radijui“ teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, penktadienį Seime organizavusi konferenciją „Ar robotai kalbės lietuviškai?“. „Mums vis sunkiau kurti gerą sąvokų sistemą ir įauginti ją į mūsų pasaulėvaizdį.

Nuo šių mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikys pagal koreguotą programą - temas formuluos patys. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mokiniai su mokytoju temas susidarys patys iš Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos ugdymo turinio. Iki šiol viešojo kalbėjimo temas įskaitai sudarydavęs Nacionalinis egzaminų centras pateiks tik temų pavyzdžius, kurie bus perduoti mokykloms iki sausio 15 dienos.