Į tv3.lt redakciją kreipėsi į vieną Vilniaus rajone esančią gimnaziją savo vaiką vedanti moteris. Laiške redakcijai skaitytoja pasakoja susidūrusi su erzinančia patirtimi. Siųsdama namų darbų užduotį mokiniams tikybos mokytoja joje paliko daugybę klaidų.
Namų darbų užduotyje – nei lietuviškų raidžių, nei kablelių
Pasak tv3.lt skaitytojos, ši problema mokykloje išaiškėjo ugdymo procesui persikėlus į namus. Mokantis nuotoliniu būdu užduotis mokiniams mokytojai dažnai pateikia raštu. Tačiau čia kyla ir nesklandumų – dalis mokytojų, pasak moters, užduotis formuluoja netaisyklinga lietuvių kalba, nevartoja diakritinių ženklų, taip pat palieka ir skyrybos klaidų.
„Dažnas atvejis, kai gauname pamokos užduotį, pastebime mokytojos neraštingumą. Sakinyje iš 13 žodžių yra padarytos net 8 klaidos“, – tv3.lt pastebi mama.
Dėmesio į mokytojos paliktas klaidas moteris gal net nebūtų atkreipusi, jei tai netrikdytų jos vaiko. Pasak moters, toks mokytojos elgesys jos vaiką dar labiau demotyvuoja stengtis išmokti rašyti taisyklingai.
„Vaikui ir taip sunkiai sekasi lietuvių kalba, o kai pats vaikas pasako, kad mokytoja nemoka rašyti, pasidaro labai liūdna, jog lietuvių kalbos puoselėjimas yra žemiau grindų“, – laiške redakcijai rašo moteris.
Valotka: tai yra abejingumas gimtajai kalbai
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka neigiamai vertina užduotyse mokytojų paliekamas klaidas ar rašymą be diakritinių ženklų. Specialistas sako, kad ši situacija, ko gero, nėra neraštingumo atvejis, tačiau taip elgtis mokytojams netinkama.
„Tikiuosi, kad ta mokytoja yra raštinga ir daug klaidų nedaro, bet tai, kaip ji rašo be diakritinių ženklų, yra abejingumas gimtajai kalbai. Manau, kad tai yra visiškai nesuderinama su gera mokytojo reputacija. Komunikaciniu požiūriu galima suvokti, kas ten yra parašyta, tačiau kalba yra ne tik komunikacijos priemonė.
Mums lietuvių kalba yra labai svarbi vertybė ir mums ne tas pats, kaip ja yra rašoma. Aišku, galima visaip interpretuoti, pastaraisiais metais skleidžiamos erezijos, kad klaida iš viso neegzistuoja, kad viskas, ką kalbu, yra teisinga ir viskas, ką rašau yra teisinga, bet tai yra radikalizmas“, – tv3.lt komentuoja A. Valotka.
Specialistas sako, kad šios situacijos taip palikti nederėtų. Toks mokytojos elgesys išties skatina ir moksleivius rašyti netaisyklingai, todėl jų tėvams reikėtų imtis veiksmų.
„Manau, kad jie turėtų pasikalbėti su mokytoja, jeigu mokytojos požiūris yra pedagoginis nihilizmas, tada turėtų kreiptis arba į mokyklos vadovus, arba tėvų tarybą. Yra kažkoks organas, kuris turėtų spręsti dėl mokytojos nekompetencijos arba tiesiog neatsakingo požiūrio į savo darbą“, – komentuoja A. Valotka.
Šiuo metu Valstybinė kalbos inspekcija gyventojų nusiskundimų dėl klaidų mokytojų užduotyse sako negavusi.
Mokykla imasi veiksmų
Portalas tv3.lt susisiekė su mokykla, kurios mokytoja namų darbų užduotį parašė netaisyklingai. Mokyklos atstovai teigia, kad mokytoja savo klaidą pripažįsta.
„Patikrinę gautą informaciją, pabendravę su nurodyta laiške mokytoja, pranešame, kad mokytoja pripažįsta savo klaidą, kuri atsirado dėl kompiuterio klaviatūros problemos bei skubotumo“, – tv3.lt rašo mokykla.
Mokykla savo ruožtu planuoja imtis veiksmų. Esą tai bus aptarta su visais įstaigos pedagogais.
„Mokytoja apgailestauja bei patikino, kad užduotis formuluos taisyklingai. Situaciją aptarsime artimiausio mokytojų susirinkimo metu“, – rašoma mokyklos komentare.
Nuotolinis ugdymas vyksta jau daugiau nei metus
Ugdymo procesas su tam tikrais apribojimais vyksta jau daugiau nei metus. Pernai paskelbus karantiną, ugdymo procesas galėjo vykti tik nuotoliniu būdu. Trumpam grįžę į klases, moksleiviai mokytis iš namų vėl turėjo persikelti nuo pernai rudens.
Šalies abiturientams į mokyklas leista grįžti nuo gegužės 3 d., o 5–11 klasių mokiniams nuo gegužės 10-osios.
Vyriausybei leidus grąžinti į mokyklas 5–11 klasių moksleivius, didesnė dalis savivaldybių iki mokslo metų pabaigos nusprendė likti prie nuotolinio jų ugdymo. Lietuvos savivaldybių asociacijos atliktoje apklausoje 26 savivaldybės iš 43 atsakiusiųjų į apklausą tvirtino, kad iki mokslo metų pabaigos moksleivių į klases nebegrąžins visiškai.
Tarp šitaip apsisprendusiųjų yra ir Šiaulių, Klaipėdos savivaldybės, tačiau ir kituose didžiuosiuose miestuose grįžimas numatytas tik keliose mokyklose. 16 savivaldybių nurodė, jog 5–11 klasių moksleiviai į klases grįš dalyje, t.y. bent vienoje iš mokyklų, nors keliose klasėse. Tai, kad visose įstaigose taikys tik kontaktinį arba mišrų mokymą, nurodė viena – Kretingos rajono savivaldybė.
Vyriausybė leido atnaujinti šių klasių ugdymą mokyklose tik su būtina sąlyga – šie moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl Covid-19. Dauguma savivaldybių tvirtina, kad kontaktinio ugdymo nuspręsta neatnaujinti, nes su tuo nesutinka tėvai, didesnė dalis savivaldybių, nurodžiusių, kad sutiko atnaujinti kontaktinį ugdymą, taip pat informavo, kad tai padarys tik kai kuriose mokyklose ir tik keliose klasėse.
