Nors MOSTA atliktoje analizėje nurodoma, kad intensyvios korepetitorių paieškos matomos tarp gerai arba puikiai besimokančių mokinių, lietuvių kalbos korepetitorius Simonas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sako, kad išaugusi individualių mokytojų samdymo kultūra susiformavo dėl tėvų siekio, kad vaikai turėtų šviesią ateitį.
„Korepetitorių populiarumą labiausiai paaiškina tėvų nerimas dėl savo vaikų pažymių ir ateities apskritai. Atrodo, kad tėvai yra labiau susirūpinę už pačius mokinius. Beje, kompensuoti žinių trūkumus ne mokykloje jau tapo savotiška mada. <...> Mano praktikoje puikiai besimokančiųjų yra mažuma. Jei tokie atsakingi ir gabūs mokiniai iš tikrųjų dažniau samdo korepetitorius, tai, manau, todėl, kad siekia kuo puikiau išlaikyti egzaminus arba pasiruošti kitokiai konkurencijai, pavyzdžiui, olimpiadose. Kai turi aukštų tikslų ir reikia varžytis su kitais pirmūnais, gali neužtekti vien darbo mokykloje“, – pastebi jis.
Chemijos ir matematikos korepetitoriavimo paslaugas teikianti vilnietė Evelina sako, kad suteikiama papildoma medžiaga arba galimybė pakartoti tuos pačius dalykus, kurie buvo gvildenami mokykloje, daugelį mokinių žavi, todėl pasirenka korepetitorių paslaugas.
„Manau, kad korepetitorių populiarumą lemia suteikiama galimybė gauti papildomos medžiagos, dar kartą pakartoti mokykloje prabėgtą medžiagą. Korepetitorių paslaugos patrauklesnės nei savarankiškas mokymasis iš knygų, nes daugelis specialistų geba sklandžiai pateikti svarbią informaciją. Tai lemia, kad dauguma dešimtukais besimokančių moksleivių samdo skirtingų sričių specialistus – mokiniams tai yra lengviau nei mokytis namuose papildomai savarankiškai“, – mano vilnietė.
Korepetitorių uždarbį lemia skirtingos priežastys
Lietuvių kalbos korepetitorius pastebi, kad darbo užmokestis priklauso nuo mokomo dalyko srities ir taip pat, ar pats korepetitorius dirba individualiai, ar tiesiogiai per įmonę.
„Uždarbis priklauso nuo mokomo dalyko ir to, ar korepetitorius dirba pats vienas ar per įmonę. Lietuvių kalbos korepetitoriai už pusantros valandos pamoką gali gauti nuo 6 iki 15 eurų. Kalbų mokytojai uždirba panašią sumą, o individualiai mokantys tiksliųjų mokslų korepetitoriai už valandą gauna apie 12 eurų – matematika yra paklausiausias ir brangiausias dalykas.
Be to, užmokestis taip pat priklauso nuo to, kaip patys korepetitoriai įkainoja save arba kaip susitaria su įmone, kuriai teikia paslaugas. Aišku, reikia nepamiršti, kad nuo šių pinigų dar reikia sumokėti mokesčius, jei oficialiai užsiimi individualia veikla, – teigia korepetitorius.
Chemijos ir matematikos srities specialistė Evelina taip pat įvardina skirtingą užmokestį ir priduria, kad jis gali nuolatos kisti.
„Įkainiai labai priklauso nuo paslaugų tipo – ar jos vyksta internetu, ar asmeniškai, ar man reikia kur nors važiuoti toliau tam, kad susitikčiau su moksleiviu. Be to, suma priklauso nuo to, kokio amžiaus yra mokiniai ir kiek daug pagalbos jiems reikia. Artėjant valstybiniams brandoms egzaminams, dvyliktokai yra linkę mokėti daugiau nei, pavyzdžiui, aštuntokai. Kainos svyruoja nuo 7-20 eurų už valandą“, – pastebi pašnekovė.
Didžiausios korepetitorių paieškos – mokslo metų pradžioje
Lietuvių kalbos korepetitorius Simonas pastebi, kad didžiausias korepetitorių poreikis išauga tik prasidėjus mokslo metams, taip pat ši paslauga populiari ir rudenį.
„Intensyviausios korepetitorių paieškos, kiek pastebėjau, vyksta arba mokslo metų pradžioje, arba vasario mėnesį. Rudenį susirūpina tie moksleiviai ar jų tėvai, kurie jau mokslo sezono pradžioje įvertina laukiančius sunkumus ir žino, kad jiems praverstų pagalba“, – pastebi lietuvių kalbos specialistas.
Pašnekovė Evelina priduria, kad vasarą moksleiviai dažniausiai ilsisi, todėl labai retai prašo korepetitorių paslaugų. Specialistė taip pat priduria, kad didelis antplūdis moksleivių būna pastebimas mokslo metais.
„Dauguma moksleivių vasarą nori pailsėti. Dažniau prašymų sulaukiu mokslų metų laikotarpiu ar prieš egzaminus, kai mokiniams rūpi pažymiai ir jie kasdien jaučia spragas, mokydamiesi pamokose“, – kalba Evelina.
Moksleivių spragos gana paprastos
Pasiteiravus, su kokiais lietuvių kalbos sunkumais dažniausiai susiduria moksleiviai, Simonas sako, kad dažnam moksleiviui kylą problemų aiškiai ir be jokių užuolankų išdėstyti savo mintis.
„Kalbant apie rašinius ir teksto suvokimo darbus, didžiausias iššūkis – išmokyti nedaugžodžiauti. Kai reikia pagrįsti savo teiginius, mokiniai neretai nori tiesiog ką nors atpasakoti, todėl nukrypsta nuo temos. <...> Nors šiuolaikiniai mokiniai nebijo rodyti savo nuomonės ir būna kūrybingi, juos reikia mokyti eiti prie esmės. Žinoma, svajokliškai šnekėti tą patį per tą patį nėra savaime blogai – tiesiog mūsų mokyklinės sistemos rašiniai reikalauja konkretumo ir nuoseklumo“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovė Evelina įvardina, kad chemijos ir matematikos srityje moksleiviai dažniausiai išmoksta spręsti uždavinius atmintinai, tačiau, pasikeitus klausimo formuluotei, galiausiai pamiršta visas išmoktas žinias.
„Didžiausia problema būna iki galo nesuprastas matematikos ar chemijos uždavinių veikimo principas“, – pastebi Evelina.
MOSTA vykdyto tyrimo metu nustatyta, kad 40 proc. baigiamųjų klasių moksleivių per paskutinius mokslo metus mokėsi papildomai, pasitelkdami korepetitorių pagalbą. Vilniuje skirtingų mokslo sričių specialistus samdėsi kas antras (47 proc.) sostinės dvyliktokas.
