Tautinių mažumų darželiuose bei paruošiamosiose pradinių mokyklų grupėse lietuvių kalbos žinias kremta beveik 10 tūkstančių vaikų. Ir tam per savaitę skiriamos 4 valandos. Visgi laikytis šios programos privalo tik priešmokyklinės ugdymo įstaigos, tuo metu darželiuose mažyliams nuo vienų iki šešerių lietuvių kalbos pamokos neprivalomos, nebent to pageidauja tėvai.
Tad Vyriausybė siūlo, kad valstybinės kalbos pamokėlės būtų privalomos visose tautinių mažumų ugdymo įstaigose ir ne mažiau nei penkias valandas per savaitę. Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas tikina, kad tokį sprendimą lėmė vyresnių vaikų pedagogų ir tėvų skundai, esą atėjus į mokyklą jiems pritrūksta bazinių lietuvių kalbos žinių.
„Tyrimai rodo, kad, vaikams atėjus iš tautinių mažumų mokyklų arba šeimų, jiems reikalingas ilgesnis periodas adaptuotis ir suprasti ugdomąją medžiagą, reikalingos atitinkamos valandos. Nors penkios valandos yra gal ir neženklus pokytis, bet manome, kad įtakos turės“, – sako kancleris Tomas Daukantas.
Šiuo metu šalyje veikia 94-ios tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos. Štai Vilniuje esančio lopšelio-darželio „Kūlverstukas“, kuriame ugdymas vyksta rusų kalba, direktorė Žana Cepur sako, jog tiek personalas, tiek tėveliai džiaugsis didesniu lietuvių kalbos pamokų skaičiumi. Tiesa, šiuo metu su valstybinės kalbos pradžiamoksliu vaikus supažindinti tenka pačioms rusakalbėms auklėtojoms, ne visada išmanančioms taisyklingą kirčiavimą ar gramatiką.
„Tenka patiems. Žinoma, stengiamės, bet nelabai pavyksta, nes norime, kad ateitų lietuvių kalbos mokytoja, kuri gražiau kažką vaikams dėstytų“, – teigia darželio direktorė Žana Cepur.
Pasak darželių vadovų, prisikviesti lietuvių kalbos mokytoją valandiniam darbui yra sudėtinga. Mat nors pamoka ir vyksta vos valandą per dieną, pedagogui užtrunka ir atvykti iki darželio, ir pasiruošti pamokėlei.
„Turime problemą ir keturioms valandoms surasti auklėtoją lietuvių kalbos. Gal jei atlyginimas kažkoks didesnis būtų, gerai, bet kol kas labai sudėtinga rasti auklėtoją“, – sako Ž. Cepur.
Švietimo ministerijos kancleris teigia, kad lietuvių kalbai mokyti dažniau darželiuose kitąmet norima skirti per 200 tūkstančių eurų. Esą tada galbūt rasti specialistų bus lengviau.
„Nebus, kad tai naujiena, nes bus suderinta ir su tautinių mažumų bendruomenėmis ir atstovais. Taip pat bus organizuojami kvalifikacijos tobulinimai mokytojams ir pagal galimybę ieškoma, jei mokyklos norės, pritraukti ir kitų mokytojų“, – teigia T. Daukantas.
Vyriausybės sprendimą dar turi palaiminti Seimas. O čia dirbantis parlamentaras Jaroslav Narkevič sako, kad reiktų ir kitų švietimo pakeitimų kitataučiams vaikams. Esą pirmiau reikia peržiūrėti visą lietuvių kalbos programą tautinių mažumų mokyklose ir gimnazijose. Kai valstybinės kalbos krūvis buvo padidintas ir egzaminas jos visiems moksleiviams suvienodintas, kenčia kiti rusų, lenkų vaikų pažymiai.
„Suvienodinimas lietuvių kalbos mokymosi privedė prie to, kad vaikas daugiau laiko skiria lietuvių kalbai ir sąskaita kitų dalykų – tai rezultatai atspindi. O lietuvių kalbos egzamino rezultatai po suvienodinimo yra 3–4 blogesni“, – sako seimo narys Jaroslav Narkevič.
Jei Seimas pritars, tautinių mažumų darželiuose daugiau privalomos valstybinės kalbos pamokų turėtų būti nuo rugsėjo.
