Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, trečiadienį Vyriausybėje savivaldybių atstovams pristačiusi švietimo kokybės skirtumus savivaldybėse, šią koncepciją įvardijo kaip vieną iš sprendimų, kad situacija pasikeistų.
„Tai yra galimybė sudaryti mokyklai, vaikų dienos centrams ar daugiafunkciniams centrams – modelių gali būti įvairių, kaip sudaryti sąlygas kokybiškai pasirūpinti mūsų vaikų užimtumu“, – sakė ministrė.
Ji pažymėjo, kad kai kurios mokyklos jau ir dabar sėkmingai siūlo vaikų užimtumą ir po pamokų, tačiau atkreipė dėmesį, kad ne kiekviena šeima gali už tai susimokėti.
Ministrė taip pat sakė, kad tarp numatytų priemonių – didesnis finansavimas mokinių pavėžėjimui.
Atotrūkis skirtingose savivaldybėse yra didžiulis
Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse šiandien aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.
„Matome kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos - ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris.
Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30-50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, - kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.
Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.
Geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.
Kaimo vaikams pasivyti sostinę, reikėtų 2 papildomų metų
Kur kas geresni dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai: 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.
Pasak ministrės, mokykla turi rūpintis padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis – dažnai tik mokykla gali duoti tai, ko nesuteikė šeima. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, prastesnė padėtis yra kaimo vietovėse – čia 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą (mieste – 20 proc.).
Deja, kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.
„Kad pasiektume aukštos švietimo kokybės kiekvienoje mokykloje, reikia visų bendrų pastangų, o labiausiai savivaldybių – mokyklų steigėjų. Svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas, nes šiandien tiek pasiekimų, tiek emocinio klimato, tiek mokyklų aprūpinimo skirtumai regionuose yra per dideli. Šiemet rengdami švietimo būklės apžvalgą, analizuosime ne vien pasiekimus, bet ir pažangą, kurią daro mokyklos. Kiekviena veikia labai skirtingomis sąlygomis“, - sakė J. Petrauskienė.
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse. Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose.
Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.
Sprendimai dėl etatinio mokytojų apmokėjimo vėluoja
Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, savivaldybių ir mokyklų vadovai nuogąstauja, kad vis dar nepatvirtintos reikiamos tvarkos.
„Aš nesuprantu, kaip per visus metus politikai – Švietimo ir mokslo ministerija ir Seimas ar Vyriausybė – nesugebėjo laiku visko susidėlioti. Dabar, kai jau mokslo metai eina į pabaigą ir kiti artėja, mokyklos jau turi dabar, balandžio 25 dieną, žinoti, kokie krūviai bus ir visa kita ir formuoti etatus, bet dar nėra nė vieno teisės akto, kad tai galima įgyvendinti“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus.
Jis pabrėžė, kad mokytojus dėl atleidimo ar darbo sąlygų pasikeitimo būtina informuoti iš anksto.
„Jei taip vėluos, šių metų rugsėjis bus katastrofiškas“, – perspėjo jis.
Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas svarstė, kad etatinio apmokėjimo įvedimą reikia atidėti.
„Vadovų asociacija iš principo pritaria etatinio pedagogų apmokėjimo modelio įvedimui, bet matome, kad dabar čia yra šiek tiek skubota (...). Mes manome, kad jisai galėtų būti įvestas po metų. Kiekvienas mokyklos vadovas susidėliotų strategiją, pamatytų dokumentus baigtinius, nes jų dabar nėra, ir galėtų priimti sprendimus, aptaręs ramiai su bendruomene“, – žurnalistams sakė D. Žvirdauskas.
