Ar lietuvių kalba gali išnykti – štai kas verčia sunerimti

Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė teigė, kad yra sunku spekuliuoti, kokia ateitis laukia lietuvių kalbos, ar ji nuskurs. Nepaisant to, ji pastebi naujus reiškinius, kurie visgi verčia matyti tam tikrą grėsmę, kurią sukelia įvairios programėlės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skubus aliarmas dėl balistinių raketų grėsmės – Kyjive ir dar daugiau nei dešimtyje Ukrainos sričių teritorijų

Šis augalas – tikra vitaminų bomba: ragina auginti namuose

Kūnas nusėtas mėlynėmis ir sudaužyta galva – liejasi gyventojų skundai ir ragina visus saugotis

„Aišku, sunku pasakyti, kuria kryptimi pasuks ta mūsų kalba, bet nuskurdimas yra toks nevienareikšmis reiškinys. Kalboje kai kurie žodžiai miršta, gal jie nelabai reikalingi, bet sukuriame naujų. Ir pastaruoju metu mane stebina kūrybingumas, ypatingai reklamos kūrėjų, kai jie sugalvoja netgi naujus žodžius.

Dėl anglų kalbos tai irgi negaliu sakyti, kad nematau grėsmės. Ir tą grėsmę turbūt kelia ne pati anglų kalba tiesiogiai. Čia aišku tiktai mano asmeninė nuomonė.  

Naujosios technologijos, man atrodo, jos skurdina kalbą. Aš kokį pavyzdį iš gyvenimo galiu pateikti, kad kartais žiūriu kokį nors reportažą ir jame girdžiu tokių frazių, kurių joks lietuvis nepasakytų.

Ir paskui pasigilini, kaip čia atsirado toks žodžio junginys ir bandai sugalvoti, kaip tai skamba anglų kalba ir tada supranti, kad, ko gero, gal buvo išversta su kokia nors programėle.

Ir programėlė versdama parinko visiškai ne tą žodį, kurį vartotų lietuvis, kartais ir visiškai netinkamos reikšmės žodį.

Tai taip naudodamasi tokiomis programėlėmis turbūt kartais skursta kalba, nes tai jau yra vis tiek negyvi pavyzdžiai. Aš nesakau, kad tos programėlės daro daug klaidų, nes kai kurias turbūt dirbtinis intelektas netgi labai taisyklingai rašo.

Ir galbūt, jeigu jis tau rašytų tekstą, gal parašytų ir visai neblogai, bet tos vertimo programėlės tai tikrai manau, kad daro žalą, ne visos pasiteisina“, – dalinosi savo nuomone ji.

Anglicizmo realus pavojus

Valstybinės kalbos inspekcijos specialistė atsakė, ar labai yra pavojingas anglų kalbos integravimasis į lietuvių kalbą ir tai, jog dažnai šnekame angliškai. Anot R. Kanišauskaitės, nauji angliški žodžiai atėjo iš tokių dalykų kaip kulinarijos ar konditerijos.

„Na, dėl kokio žodžio „okay“ (liet. gerai), tai jis yra labiau šnekamosios kalbos žodis ir dėl tokių žodžių aš negalėčiau sakyti, kad viskas su jais yra gerai, kad jie yra vartojami.

Tačiau feisbukas, pavyzdžiui, lietuvių kalboje neturi tokio atitikmens. Tai toks socialinio tinklo pavadinimas tapęs jau bendriniu žodžiu, kad net be kabučių rašom. Ir daugybė yra tokių žodžių, kai ateina naujas dalykas į lietuvių kalbą, jis neturi nei savo pavadinimo, nei tą dalyką naudojame, nei mes žinome, kaip jį pavadinti.

Tai kalbos komisija dabar elgiasi tikrai racionaliai, juos tiesiog adaptuoja, pritaiko prie kalbos. Čia, pirmiausia, didžiulis srautas kitų kalbų žodžių, ir ne tik anglų kalbos žodžių, turbūt atėjo pas mus per gastronomiją, kulinariją, konditeriją, nes tokių terminų tikrai buvo seniai.

Buvo bandymų išversti į lietuvių kalbą netgi tokį žodį kaip lazanija, bet čia ne neoficialiai, pavienių kalbininkų iniciatyvos buvo tokios, bandė siūlyti jį keisti makaronų apkepu.

Na, tai buvo tikrai elgiamasi neracionaliai. Tokių bandymų buvo, sakau, nesėkmingų ir jie jau, savaime suprantama, bus pasmerkti žlugti.

Tokiose srityse šitie žodžiai yra ir reikalingi, nes mes be jų neišsiversime. O jau kai yra lietuviškas žodis, kai į tai braunasi tokie angliški žodžiai kaip „okay“, tai, žinoma, nėra gerai“, – kalbėjo ir pavyzdžių pateikė moteris.

Imigrantų poveikis lietuvių kalbai ateityje

R. Kanišauskaitės teigimu, užsieniečių, atvykusių iš kitų šalių gyventi į Lietuvą, įtaka mūsų kalbos kultūrai kol kas nėra jaučiama, nes dar praėjo mažai laiko. Ji tikisi geriausio, ir kad imigrantų kraustymasis dirbti ir gyventi Lietuvoje nenuskurdins mūsų kalbos ateityje.

„Taip, kad lietuvių kalbos vartojimo neužgožtų kitos kalbos, tai aišku, pirmiausia, rusų kalba būtų, o antroje vietoje tiktai anglų kalba. Na, šiuo metu imam tą situaciją spręsti, keičiant įstatymus, nes atsirado ir įstatymų naujas straipsnis, kad visi dirbantys gyventojų aptarnavimo srityse vartotų valstybinę kalbą. Tai šitas dalykas yra teisiniu keliu reguliuojamas.

Kaip imigrantai mūsų kalbą paveiks [ar paveiktų], reikėtų žiūrėti turbūt į kitų kalbų pavyzdžius, į šalis, kuriose yra daug imigrantų, nes Lietuvoje tik prasideda šitas procesas. Bet kokioje Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, tai jau seniai kalbos yra veikiamos.

Aš tikiuosi, kad labai jos [kitos kalbos] smarkiai nepaveiks, kalba gal labiau sluoksniuosis. Jie pagrindinės bendrinės kalbos smarkiai neturėtų paveikti vis dėlto.

Nemanau, kad televizijos, žiniasklaidos priemonės nepriims prastai kalbą mokančių žmonių. Tai visi tam tikrose srityse dirbs ir turbūt tam tikruose socialiniuose sluoksniuose gal ir gali pasireikšti tas poveikis. Na, sunku sakyti, kol kas procesas tik prasidėjęs“, – komentavo specialistė.