Pastaruoju metu Seime ir viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos, ką gi galima vadinti šeima. Ietys kryžiuojamos dėl vienos sąvokos, kurios centre atsiduria Vyras.
Šiandien vieniša moteris su vaiku negali savęs vadinti šeima. Mat trūksta pagrindinio dalyko – vyro. Būtent jis tampa tikrąja šeimos ašimi – nuo jo viskas prasideda ir juo baigiasi. Todėl šią vertybę derėtų ypatingai saugoti, jei ne iš meilės, tai bent dėl statuso.
Šeima dokumentuose
Konstitucijoje bei Civiliniame kodekse šeimos sąvoka neapibrėžta. Pagrindinis šalies dokumentas iškilmingai skelbia, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Gera jaustis kažkieno pagrindu, bet rimčiau pagalvojus – labai jau netvirtas tas pagrindas. Kas, jei vyras sumanys būti kitos moters pagrindu?
Taigi kol vyras gyvena su moterimi santuokoje, jų vaikai auga ŠEIMOJE. Tačiau nutrūkus santuokai, tas, kuris lieka su vaikais (dažniausiai, ne paslaptis – moterys), staiga atsiduria užribyje. Motina, vaikai – ne šeima. Sakysit, kaip pavadinsi – taip nepagadinsi? Turiu nuvilti, nuo pavadinimo labai daug kas priklauso. Išsiskyrusi moteris, likusi su vienu ar daugiau vaikų, netenka ne tik skambaus šeimos pavadinimo. Ir teisiškai ji vertinama visiškai kitaip, nei būdama santuokoje.
Vieniša moteris su vaikais turi nueiti kryžiaus kelius, tvarkydama dokumentus, ko nereikėtų daryti, jei ji turėtų namuose nacionalinę vertybę – vyrą. Jei šeimai parduodant nekilnojamąjį turtą pakanka vienos pažymos, kurioje parašyta, jog tai – šeimos turtas, tai motinai su vaikais reikia kulniuoti net iki teismo, nes ji ir jos vaikai – ne šeima.
Tai tik ledkalnio viršūnė, ne mažiau svarbus ir moralinis tokių motinų su vaikais statusas. Jos paverčiamos silpnąja visuomenės dalimi. Tokios moterys jaučia nuoskaudą dėl to, kad valstybė nelaiko jų ir jų vaikų visaverčiais.
Tad nieko keisto, kad didžiąją dalį 2011 metais iš Lietuvos emigravusiųjų sudaro moterys. Netekėjusios moterys. Viena vertus džiugu dėl jų – jos svetur susikurs pagrindą, svetur augins vaikus, gal net galvos nesuks, kaip valstybė jas vertina. Kita vertus, džiugu ir dėl liekančiųjų Lietuvoje – juk joms lieka daugiau nacionalinių vertybių, taigi ir šansų sukurti šeimą daugiau. Ne tokia jau bloga ta emigracija, kaip ją vaizduoja, ar ne?
Dieve, laimink vyrus.
Turinti nacionalinę vertybę autorė – Danguolė Starkuvienė
