„Iš principo mums reikia keisti mąstymą, savo vidų. Visi nori vartoti, ir niekas negalvoja apie ateitį, niekas negalvoja, kad galima apsiriboti minimumu. Reikia tobulinti savo vidų. Per materializmą, godumą nematome tikrųjų vertybių. Kol bus taip, nieko žmogus nesugalvos. Taip, mes prie katastrofos slenksčio. Jeigu nebus gauta finansavimo. O jo nebus. Belieka tikėtis stebuklo. Bet jų nebūna. Tai reikia gyventi kukliau. Pradėti taupyti. Ir pradėti reikia nuo Seimo. Ten vis sales remontuoja. Tai ten apšvietimas jiems prastas, tai jau nugyventa. Išeina milijonai. Mūsų bėda, kad ubagais būdami norime rodytis lordais“, – sako kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius. RESPUBLIKA
Naujojo Seimo rinkimų išvakarėse turėtų pasikeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Potencialūs kandidatai į šias pareigas kol kas neskelbiami. Dabartinė parlamento vadovė Irena Degutienė jau kurį laiką svarsto, kas turėtų pakeisti ilgametį VRK pirmininką Zenoną Vaigauską. Seimo pirmininkė leido suprasti, kad greičiausiai neteiks jo kandidatūros dar vienai vadovavimo VRK kadencijai. Pats Z.Vaigauskas nekomentuoja savo galimybių išlikti VRK vadovu. „Viskas ne nuo manęs priklauso“, – Z.Vaigauskas sakė kol kas nekalbėjęs su Seimo vadove šiuo klausimu. KAUNO DIENA
Lietuviai Airijoje susikūrė savo Lietuvą: kvartalai, parduotuvės, kirpyklos, siuvyklos, net teatras bei gydymo įstaigos lietuviškos. Naujai atvykusiam emigrantui čia neprireikia net anglų kalbos. Štai Airijos gyventojų surašymas parodė, kad tarp visų kitataučių lietuviai anglų kalbą moka prasčiausiai, nors ten yra treti pagal imigrantų populiaciją. Beveik 37 tūkst. lietuvių gyvena Airijoje – tokius skaičius atskleidė oficialaus Airijos gyventojų surašymo duomenys, paskelbti šių metų pradžioje. Airijos statistikos biuro duomenimis, per ketverius metus (nuo 2006 metais vykusio gyventojų surašymo) lietuvių Airijoje padaugėjo 48,9 proc. „ Mes susikūrėme čia savo Lietuvą“, – sako aštuntus metus Airijoje gyvenanti Lietuvių bendruomenės Majo grafystės skyriaus pirmininkė Daina Petrauskienė. Anot jos, naujai į Airiją atvykęs lietuvis kultūrinio šoko tikrai nepatirtų. Net verslą pradedantys emigrantai orientuojasi į lietuvių bendruomenę. RESPUBLIKA
Britų istorikas Richardas Butterwickas tvirtina, esą įtampos tarp lietuvių ir lenkų šaknys glūdi XIX amžiuje. Tačiau jis neabejoja ir tuo, kad abi tautos galėtų paieškoti teigiamų bendros praeities aspektų ir pagerinti pastaruoju metu pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Apie istorinį paveldą, tautų gimimą, jų panašumus ir skirtumus bei įsiliepsnojusius konfliktus – „Lietuvos žinių“ interviu su Richardu Butterwicku. „Įtampos priežastys, mano nuomone, glūdi XIX amžiuje, kai iškilo sąmoningos ir modernios lietuvių, lenkų ir baltarusių tautos su naujais politiniais lyderiais priešakyje. Lenkijos inkorporavimą į Rytus šios tautos patriarchai, tokie kaip Romanas Dmowskis, laikė didžiule istorine klaida. O lietuvybės architektai, tokie kaip Jonas Basanavičius, istorine klaida laikė lietuvių ir lenkų suartėjimą po Vytauto Didžiojo valdymo, kai valstybės reikalai ėmė sparčiai blogėti.taigi lietuvybė radosi ne tik kaip opozicija lenkiškumui, bet ir istoriniam lietuviškam-lenkiškam identitetui“, – sako britų istorikas Butterwickas. LIETUVOS ŽINIOS
Politikai kaip ir kasmet prieš rinkimus sujudo dirbti – pasipylė dešimtys neįgyvendinamų arba paprasčiausiai kvailų pasiūlymų, tačiau kiekvienas politikas įsitikinęs, kad jo siūlymas svarbiausias. Tačiau akyliau stebintys politinius procesus visuomenininkai pastebi, kad menkaverčiai siūlymai užgožia didžiąsias valstybės problemas, kurių politikai nė nebando spręsti. Ypač daug pastaruoju metu atsirado referendumų iniciatyvų. Pavyzdžiui, Vidmantas Žiemelis įregistravo referendumo iniciatyvą dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Įdomiausia, kad jo siūlomas referendumas būtų tik patariamasis, tad Vyriausybė galėtų vis tiek nusispjauti į tautos nuomonę. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadas Arvydas Anušauskas pasiūlė įteisinti privačių detektyvų veiklą reglamentuojantį įstatymą – anot jo, jei Seimas pritars, šiuo įstatymu bus apribota teisė sekti žmogų bet kam. Tiesa, A.Anušauskas kažkodėl nesiūlo atsisakyti esminių direktyvų, kurios įpareigoja nuolat stebėti visų Lietuvos piliečių veiksmus internete, sekti, kam šie skambina ir rašo žinutes. VAKARO ŽINIOS
Operos solistė Irena Milkevičiūtė dar kartą patvirtino esanti tikra primadona – savo jubiliejiniam koncertui ji pasirinko solidžią programą ir suteikė melomanams daugybę neišdildomų įspūdžių. Puiki muzika, kalnai gėlių, susižavėjimo šūksniai sausakimšoje salėje – tokia atmosfera tvyrojo šeštadienį sostinės Kongresų rūmuose per dainininkės I.Milkevičiūtės koncertą. Savo 65-ąjį gimtadienį solistė šventė scenoje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Gintaro Rinkevičiaus. Jubiliejiniame koncerte skambėjo arijos, duetai ir scenos iš operos aukso fondo, kuriuos I.Milkevičiūtė atliko su dukterimi dainininke Asmik Grigorian ir tenoru Vaidu Vyšniausku. Dainininkė nelinkusi daryti nuolaidų – net mažiausiam vaidmeniui atiduoda visą savo talentą, nes įsitikinusi: „Kai gyveni muzikoje, mažų vaidmenų nebūna.“ „Paprastai primadonos tokiuose koncertuose pasilengvina užduotį, o I.Milkevičiūtė pasirinko išties efektingą programą. Pagarba jai“, – koncerto įspūdį apibendrino muzikologė Jūratė Katinaitė. LIETUVOS RYTAS
Vakar Šiauliuose prie Žaliūkių malūno vaikai šventė Atvelykį. Šventinio Velykų laikotarpio užbaigtuvės dar vadinamos vaikų Velykėlėmis. Tą dieną vėl dažomi ir ridenami kiaušiniai, tačiau visas dėmesys skiriamas mažiesiems. Etnografė Sigita Milvidienė priminė, kad Velykas žmonės seniau švęsdavo ne dvi dienas, o visą savaitę. „Vaikų Velykėlėms žmonės dažniausiai jau nebemargindavo kiaušinių vašku, nebeskutinėjo. Nudažydavo viena spalva. Žinojo, kad jie visi bus sudaužyti. Per Velykas kiaušinius ridena ir senas, ir jaunas, o per Atvelykį visi žaidimai – vaikams“, – pasakoja S. Milvidienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Net neprasikaltęs žmogus gali būti įmurkdytas į purvą ir kapanotis, kol jam mesti įtarimai subliūkš. Tuo įsitikino į teisėsaugos girnas patekęs dabar jau buvęs Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius Ramūnas Kalendra. Keturias aukštąsias mokyklas baigęs ir beveik porą dešimtmečių valstybės tarnyboje vien skatintas už gerą darbą R.Kalendra užpernai buvo priverstas palikti tarnybą. Iš gausybės rago jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų ir tarnybinių patikrinimų išėjo šnipštas. Teisingumas triumfavo. Bet žmogus visam likusiam gyvenimui liko paženklintas. Ar tai teisingumas?
„Kadangi man pačiam teko būti vieno tokių skandalų dalyviu, manau, kad panašūs skandalai sukeliami siekiant jais užgožti rimtas valstybės problemas. Mano atveju skandalas buvo sukeltas tam, kad, mane pašalinus iš pareigų, teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui niekas nekliudytų atlikti galimai neteisėtas veikas: statyti privačius kalėjimus, į privačias rankas perduoti nuteistųjų maitinimą ar įvesti elektroninį monitoringą laisvėje esantiems nuteistiesiems stebėti“, – sakė Ramūnas Kalendra. – „Ministras kalbėjo, kad apyrankę nešiojančio žmogaus priežiūra per parą kainuos vos keliolika litų, tačiau galiu drąsiai jį pavadinti melagiu, nes iš tiesų ši suma yra keleriopai didesnė. Vienos apyrankės priežiūra realiai kainuotų apie 200 litų parai, o vieno lygtinai nuteisto asmens priežiūra, įskaitant pareigūnų atlyginimus, šiuo metu atsieina apie 4,5 lito. Uždėkite apyrankes bent pusei laisvėje esančių nuteistųjų, kurių yra apie 9 tūkst., ir paaiškės, kad jų priežiūrai reikia netoli milijono litų per parą.“ RESPUBLIKA
11 milijonų litų. Tokią sumą prokurorai siekia priteisti iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, kuris praturtėjo parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus pajūryje. Daugiau kaip 210 mln. litų turtą prieš kelerius metus deklaravęs ir turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys V.Šimaitis pirmuosius milijonus susikrovė iš machinacijų pajūrio žeme. Palangos apylinkės prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama iš 39 metų V.Šimaičio valstybės naudai priteisti per 11 milijonų litų. Tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus pirmininko pavaduotojas uždirbo prieš 7 metus parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus Palangoje. Tai, kad V.Šimaitis užvaldė žemės sklypus, į kuriuos Kėdainių rajone gyvenančio 52 metų Eugenijaus Jonaičio tėvams nuosavybės teisė buvo atkurta neteisėtai, išaiškino Apeliacinis teismas. Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje. LIETUVOS RYTAS
