Pritariu Eugenijai, Monika - pasigendama faktu. Kaip atvaziavot, kur apsigyvenot. Kaip ejot i pokalbius ir ka siulet (kaip pardavet trumpiau tariant save ir uz kokia suma). Ka susirado Jusu draugas. Kaip realiai apsiperkat parduotuveje - ar t.p kaip UK - beveik negalvodama, ar paskaiciuojat uz kokia suma perkate ir t.t. Cia apie maista. Apie saskaitas. ir jauciasi kazkoks neuzbaigtumas - tikrai tik optimistinis pasvaisciojimas. As esu optimiste ir irgi moku optimistiskai svascioti, net kai yra zveriskai sunku. bet siuo atveju - cia eksperimentas ir jame svarbus visi niuansai (chemiskai issireiskus visi reagentai, iskaitant aplinkos veiksnius). Taigis laukiame issamesnio ir aiskesnio straispnio ;)
Beje sekmes bandant surasti sekme namie ;)

JouJou, Jus nesuprantat vieno dalyko - kaip tik ir ne dirbi virsvalandziu ir turi laiko vaikui ir atostogoms su juo! To minimumo tikrai uztenka jaustis oriu zmogumi, ne taip kaip lt su lt minimumu. Ir nerealiems (musu akimis) zaislams ir daiktams. Mes net ryzomes treciam vaikeliui, nors lt apie tai net pasvajoti bijojau. O daiktu maziausia turi daugiau nei abu vyresni kartu sudejus turejo tokiam amziuje - ir tai nera nasta! Ir kaip be butu graudu - neradom to savo salyje :(

TAIP! Auksiniai zodziai!

O cia tai mano megstamiausias pavyzdys. Nuvaziavau, indus ploviau, gyvenau pirkdamas nukainotas prekes Morrisone, vazinejau viesu transportu, namu dalinausi su dar 6 nepazistamais zmonemis (be abejo ir virtuve bei san. mazgu), grizau i Lietuva ir is karto 'zmogum' pasijutau, t.y. kad jau galeciau zmogum vadintis is karto isigijau 3 kambariu buta, automobili is salono (negi autobusu su ne zmonem trintis), paatostogavau, isigijau kompiuteri, televizoriu, kas savaitgali su draugais uliavoju (taigi reik kaip zmogui ir pramogu) ir staiga baigesi tie mano uzsienietiski pinigai. Kalta valstybe ir viskas :)

Skaiciau ir buvau isitikinus, kad visi jauni zmones taip masto, kaip autore. Bent jau mano pazistamu rate ir mano galvoje tai pasauleziura mazdaug taip ir atrodo kaip aprasyta...
Atsidarai komentarus ir vel tas pats bambejimas. Tas pats: o ka mums dave, ka mums siulo, ka mus duos?Zmones mielieji, nesupratot vis dar, kad kol pats nepasiimsi, pats nesusikursi - tol ir neturesi nieko. Bet per toli daznam lietuvaiciui tiek suprast. Siek tiek truksta dar kol atsivers chakros ir pasaulio daugiau kartu pamatys, ir ne tik is uzglushintos sovietu sajungos staiga paleistais protais mastys ir lauks kol 'kazkas duos darbo', kazkas ismokys pasilabint su kaimynu ir kazkas duos didziuli atlyginima uz 10 klasiu issilavinimo reikalaujanti darba net ir ta atlikta su neigiamu poziuriu.
Prasau, gal galit visi sitie like bambekliai emigruot, ka? Plaukit indus, uzpakalius ar gatves, man tikrai neidomu. Jeigu tai yra TAI, kas jums visiems gyvenime suteikia dziaugsmo ir pilnatves, ir del savaites atostogu Tenerifeje galit likusias 358 dienas tunot kokiame kvapniame zuvies fabrike po 12 val, tai sekmes ir laimes Jums (beje jau Lietuvoje tai viespatiedieveneduok virsyti darbo laika, nes parasyta nuo 8 iki 5 ir ner cia ko). O tie, kurie sedi Cityje Londone taip neburnoja. Kazkokia idomi tendencija, kad labiausiai burbuliuoja tie, kurie maziausiai gyvenime pasieke. Matyt tikrai, kad valstybe kalta... :)

nu gal gali stot i filosofini su tuo savo straipsniu

daug kam reiktu tkius rasinelius paskaityti - tiems, kurie abjoja vaziuot ar ne, grizti ar ne

Uz si rasineli is lietuviu kalbos parasyciau devintuka. Siaip bobike nekvaila, mastanti ir turetu si ta pasiekti. Tokie jauni zmones yra Lietuvos pagrindas. Apie emigracija ji dar nedaug nusimano, nes neturi patyrimo, aciu Dievui. Svarbiausianiekada nepasiduoti, kovoti iki paskutines akimirkos ir pasikliauti tik paciu savimi. Tikrai laimesi kazka.

Pagarba uz toki poziuri, nors as pats nei zmonos nei vaiku neturiu, bet suprantu jog tikram vyrui zmona ir vaikas yra svarbiausia ir visi dvasiniai dalykai turi buti antri po elementariu fiziologiniu poreikiu patenkinimo.

As su jumis visiskai sutinku. Nes baiges LT transporto vadybos studijas, turedamas patirti, neradau darbo, o darba per savaite susiradau Nyderlanduose. O kadangi neseniai gryzau persigrupavimui i Lietuva, ir pabandziau cia paieskot darbo tai galiu pasakyt jog tragedija.