emigracija

13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės su didelėmis pajamomis, aukštuoju išsilavinimu, einantys aukštesnes pareigas. Dauguma (84 proc.) lietuvių teigė neketiną išvykti. Beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Išeiviai reikalauja dvigubos pilietybės įteisinimo. Ją įteisinti reikalauja ne šiaip sau, o kaip įmanoma skubiau. Priešingu atveju nutrūks emociniai ryšių likučiai, siejantys emigrantus su Lietuva. Su Tėvyne. Su Tauta. Visa tai įtvirtino Vilniuje rugpjūčio pradžioje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIV Seimas, priėmęs atitinkamą rezoliuciją. Juk dvigubos pilietybės klausimas beviltiškai įstrigęs nuo 2006 metų lapkričio 13 dienos dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Visai neseniai Evelina Anusauskaitė savo draugus bei Lietuvą nustebino ypatingomis gyvenimo permainomis.  Jaunoji dainininkė atskleidė, jog yra susižadėjusi ir visiems pristatė savo mylimąjį, amerikietį Adamą Youngą, su kuriuo jau planuoja vestuves.  Tačiau sužadėtinių galvose – ne tik bendras gyvenimas, medaus mėnuo, bet ir nauji projektai.

Šveicarija vilioja solidžiais atlyginimais, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali į juos pretenduoti. Daug patirties turintys specialistai suplūsta iš įvairių šalių, todėl norintiems prasimušti tenka įveikti didžiulę konkurenciją – pabrėžė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovė ir laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ vyriausioji redaktorė Virginija Siderkevičiūtė. – Koks yra tipiškas į Šveicariją atvykstančio lietuvio portretas? – Balsas.lt pasiteiravo V. Siderkevičiūtės.

Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai? Lietuviškame kontekste emigrantas dažnai vaizduojamas kaip gana jaunas, bet karčiai gyvenimu tėvynėje nusivylęs žmogus, turimą aukštojo mokslo diplomą pasiryžęs iškeisti į indų plovėjo prijuostę.

Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai? Lietuviškame kontekste emigrantas dažnai vaizduojamas kaip gana jaunas, bet karčiai gyvenimu tėvynėje nusivylęs žmogus, turimą aukštojo mokslo diplomą pasiryžęs iškeisti į indų plovėjo prijuostę.

„Kur žmonės?" Tokie buvo pirmieji iš Londono po beveik ketverių metų grįžusios pakruojietės žodžiai, rašo „Šiaulių kraštas“. Audra Jackuvienė - viena iš tų, kurie savo ateities su Lietuva nebesieja. Pakruojietė Audra Jackuvienė perėjo Pakruojį neatsistebėdama, kad jis tuščias. Prieš beveik ketverius metus pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms ji atsisakė darbo ir išvažiavo į Londoną. Sako, nuo to karto nejuto ilgesio nei Pakruojui, nei Lietuvai.

Jo­lan­ta ir To­mas, gy­ve­nan­tys Ai­ri­jo­je, sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se su­mai­nys auk­so žie­dus. Ves­tu­ves gim­ti­nė­je jie va­di­na iš­si­pil­džiu­sia sva­jo­ne. Pas­lau­gų vers­lo at­sto­vai skai­čiuo­ja, kad va­sa­rą už­sie­nio lie­tu­viai su­da­ro apie 70–80 pro­cen­tų jų klien­tų. Ves­tu­vės – tik gim­ti­nė­je Jo­lan­ta aš­tuo­ne­rius me­tus dir­ba Ai­ri­jo­je, prieš tai tre­jus me­tus – Is­pa­ni­jo­je. To­mas Ai­ri­jo­je – ant­ri me­tai, anks­čiau gy­ve­no Ang­li­jo­je.

Statistikos departamentas pažadėjo Vilniuje posėdžiavusiam Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seimui per kelerius artimiausius metus suskaičiuoti po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Derinant pilietybės įstatymą, Lietuvos tikslas buvo sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tačiau viena yra surašyti popieriuje, kita – įgyvendinti viską praktiškai. Pasirodo, kad vykdomasis mechanizmas pradėjo šlubuoti nuo pat pradžių, todėl vietoj poslinkių į priekį iki šiol trypčiojama vietoje. O neigiamą požiūrį į dvigubą pilietybę pasaulio lietuviai apibendrino klausimu: „Gal mūsų nori atsikratyti?“ Nori atsikratyti.

Prieš kelerius metus iš Lietuvos išvykusi rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė teigia, kad emigrantai yra dviejų kategorijų: vieni į svetimas šalis važiuoja dirbti ir užsidirbti, kiti – tik todėl, kad „reikia išvažiuoti“. Emigrantų motyvai skiriasi „Prieš 4-5 metus, maždaug tuo metu, kai ir aš išvažiavau, maniau, kad žinome, kodėl žmonės išvyksta iš Lietuvos. Man tada atrodė, kad yra dvi pagrindinės priežastys – ekonominė ir tam tikra prasme visuomeninė.

Lietuvoje viešinti medicinos mokslų daktarė Zina Karuchnishvili papasakojo apie šių dienų gyvenimo Gruzijoje realybę. Balsas.lt pašnekovė pabrėžė, kad lietuviai itin aktyviai domisi Gruzija, tačiau ne kaip turistai, o kaip įvairių verslo sričių atstovai. - Kokia šiuo metu situacija Gruzijoje? – Balsas.lt paklausė Z. Karuchnishvili. - Sakyti, kad Gruzijoje gyvenimas klesti tikrai negalima, tačiau plika akimi matosi pastangos. Svarbiausia, kad viskas yra daroma žmonių labui.

Trečiadienio popietę Seimo rūmuose Vilniuje posėdžiaujančio XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariai diskutavo apie lietuvių emigracijos tendencijas bei emigracijos įtaką Lietuvos valstybės raidai. Statistika: laikas, kai Lietuvoje gyvens mažiau negu 3 mln.

Pasaulio lietuviai trečiadienį Seime tęsė vakar pradėtas diskusijas apie emigrantų dabartį ir ateitį. Nors dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo abstrakčiai, tačiau buvo prieita prie išvados, kad emigracijos problemos, nieko nedarant, ateityje gali būti sunkiai išsprendžiamos. Nepraranda lietuviškumo JAV gyvenanti Regina Narušienė pabrėžė, kad Lietuvos bendruomenę sudaro tiek lietuviai, tiek emigrantai: „Visi, kurių venose teka lietuviškas kraujas – lietuviai.

Kalbėdama pirmajame antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė mananti, kad padidėjusi emigracija – laikinas reiškinys, ir ekonomikai sustiprėjus dalis žmonių grįš į Lietuvą. Tuo metu PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad viskas priklauso nuo Lietuvos.

Rugpjūčio 7 dieną Seimo rūmuose pradėjo posėdžiauti XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Nors rytą kaip iš kibiro pylęs lietus sutrukdė jo dalyviams pakelti PLB vėliavą, susirinkusieji salėje pradėdami pirmąjį posėdį darniai sugiedojo Lietuvos himną. Po trumpos maldos ir tylos minutės, skirtos pagerbti anapilin išėjusius bendruomenės narius, PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė pristatė Seimo atstovus iš keliasdešimt Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos žemynų.

5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos šalys. Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus žmonės, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie JAV gy­ve­nan­čią Heat­her Ale­xan­der, ieš­kan­čią pro­tė­vių Alek­sand­ra­vi­čių ir Ši­mai­čių šei­mų ("Ame­ri­kie­tė ieš­ko Ši­mai­čių ir Alek­sand­ra­vi­čių“, 2012-07-03). Po pub­li­ka­ci­jos at­si­lie­pė Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tys bro­lis ir se­suo Ma­ri­jus Za­bel­ni­ko­vas ir Li­li­ja No­vi­ko­va: Heat­her jiems yra tre­čios kar­tos duk­te­rė­čia. Lai­min­ga ame­ri­kie­tė rugp­jū­tį at­vyks į Šiau­lius.

„Vaikiška meilė“ – taip pasakojimą apie save pradeda 23-ejų Egidijus Trakimas, kurį likimas šiuo metu yra nubloškęs į Angliją, nors anksčiau jam jau teko padirbėti Švedijoje ir Ispanijoje. Balsas.lt domisi, kokiomis sąlygomis Egidijui teko gyventi tiek karščiu alsuojančioje Ispanijoje, tiek lietingais orais garsėjančioje Anglijoje. Rado bendrą sprendimą Ispanijoje Egidijus atsidūrė gana keistomis aplinkybėmis, kurias daugelis žmonių įvardytų laimingu sutapimu.

Atrasti save galima bet kur. Robertui Mickevičiui, prieš penkerius metus įsikūrusiam Reikjavike, Islandija su savo ugnikalniais ir geizeriais tapo ne tik antraisiais namais, bet ir padėjo atskleisti fotografo talentui. Vis dėlto net ir didžiausia egzotika nenuslopino gimtojo miesto traukos. Lėmė atsitiktinumas Į Islandiją jie atvyko trise: Robertas, jo žmona Raimonda ir sūnus Robertas Danielius, kuriam dabar 10 metų.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Maždaug keturis mėnesius trukusios tylos į šalies hip-hop'o muzikos sceną grįžta RMS vyrukai. Reperiai tęsia darbus ten, kur baigė ir naujasis jų kūrinys vėl gerokai skiriasi nuo iki šiol publikuotų dainų. Iš pradžių garsiai pareiškę apie kritišką savo požiūrį į viską ir visus vėliau RMS vaikinai pademonstravo ir romantiškąja savo pusę, o naujausiame jų kūrinyje „(ne) Mano Tėvynė“ aiškiai juntamos patriotiškos nuotaikos.

Norvegijos spauda prieš kelias dienas ištrimitavo, kad didžiausią grėsmę jų visuomenės saugumui kelia nuo sunkmečio į Norvegiją bėgantys ir į gaujas besiburiantys lietuviai. Keista. Lietuvių bendruomenės Bergene vadovas Kęstutis Kaupas „Vakaro žinioms“ teigė, jog nusikaltėlių etiketės vietos lietuvių bendruomenei klijuojamos nepagrįstai. „Kartais susidaro įspūdis, kad mes patys užsiimam saviplaka. Valstybingumo dieną Bergene iškėlėme 400 kv. metrų trispalvę.

Mokslininkai – ne paukščiai, bet migruoti iš Lietuvos linkę vis dažniau. Ar protų migracija (pastaruoju metu vadinama evakuacija) leidžia sparčiau atrasti tinkamas erdves ir galimybes auginti mokslo pažangą ne tik savo šalyje? Ką kalba praktika: ar mokslo žmogus priklauso savo valstybei, ar jis turi teisę į laisvą pasirinkimą ir galimybes? Virš dešimties metų Jungtinėse Valstijose praleidęs mokslininkas Daumantas Matulis nepabūgo grįžti į stereotipais apipintą Lietuvos mokslo erdvę ir šiandien...

Trečią dieną vykstančiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime diskutuota apie verslą ir jaunimo galimybes jame, emigraciją, ir jaunus žmones politikoje. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai sako pageidaujantys daugiau teisių formuojant gimtosios valstybės politiką. Tautiečiai, gyvenantys už Lietuvos ribų, sako išvykę iš Tėvynės dėl įvairių priežasčių: vieni – laikinai mokytis, kiti – tiesiog užsidirbti, treti – įgauti daugiau profesinės patirties.

Per va­sa­ros ato­sto­gas gi­mi­nes Lie­tu­vo­je ap­lan­ko už­sie­ny­je su šei­mo­mis gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai. Be­ne la­biau­siai čia se­ne­liai lau­kia anū­kų. Tik ne­re­tai ma­žy­liai jau kal­ba su ak­cen­tu, lie­tu­viš­ką kal­bą pa­pil­do ang­liš­kais žo­džiais.

Lietuvos žiniasklaidoje jau kurį laiką vienas po kito pilasi straipsniai apie emigracijos blogybes, paliktus vaikus, nelaimingas pastarųjų vaikystes ir emigracijos priežastis, kurios pasirodo esą ir ne visai ekonominės ar socialinės. Lyg būtų pagaliau nusiėmę rožinius akinius ir tik dabar pamatę, kad žmonių pilni lėktuvai į vakarus ir ne tik vakarus skrenda dėl geresnio duonos kąsnio ar pavargę būti nuvertinami kaip galvijų banda.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Nors pastaruoju metu šalyje pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos, yra tų, kas šį faktą priskiria bedarbių emigrantų srautams į Vakarų valstybes. Kita vertus, šis skaičius nemažai priklauso ir nuo sėkmingo Darbo biržos bendradarbiavimo su darbdaviais. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjos Janinos Šiaulienės, šiuo metu aptarnaujama 70,5 proc. realiai veikiančios darbdavių rinkos.

Kiekvieną kartą pamačius įvairiuose Jungtinės Karalystės mamų forumuose ar tiesiog kalbantis su pažįstamais ir išgirdus planus nuvažiuoti į Lietuvą pasiimti vienkartinę išmoką vaikui ar vaikams, kildavo abejonės. Ar visa tai teisėta? Ar tikrai neapgaudinėjame bent vienos iš dviejų valstybių? Juolab, kad nemaža dalis yra deklaravusių išvykimą iš Lietuvos, o grįžus į svečius pas artimuosius, bėgama vėl deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje vien dėl išmokų.

Šiaulių apygardos teisme artimiausiu metu bus pradėta nagrinėti civilinė byla, primenanti Garliavos istorijos peripetijas. Mažamete mergaite nepasidalija brolis ir sesuo. Vienas teismas nusprendė, jog naujagimę dukrą it gegutė broliui palikusi moteris – vertesnė auginti atžalą. Iš dėdės rankų nespėjus išplėšti mergaitės, kitas teismas ankstesnį teismo sprendimą panaikino.

Kiek kartų teko atsidurti tokioje situacijoje, kai už sienos esančiame kaimynų bute girdisi triukšmas, keiksmažodžiai ir vaiko ašaros? Dar svarbesnis klausimas, kaip tokiu atveju pasielgėte: pranešėte policijai, kreipėtės į vaiko teises ginančius asmenis ar tiesiog pagarsinote namuose skambančią muziką? Sprukti nuo problemų, kurios yra šalia mūsų arba aplink mus – gana įprastas reiškinys Lietuvoje.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Vai­kai, ku­rių tė­vai emig­ra­vę, jau tu­ri ko­di­nį pa­va­di­ni­mą – gy­vų tė­vų naš­lai­čiai. Aug­da­mi su se­ne­liais ar vy­res­niais bro­liais, se­se­ri­mis, jie daž­niau­siai bū­na kaip vi­si. Tik kar­tais no­ri dau­giau dė­me­sio, at­jau­tos, daž­niau par­ne­ša pra­stus pa­žy­mius, skau­džiau iš­gy­ve­na paaug­lys­tę. Re­čiau at­krei­pia­me dė­me­sį į tai, ką iš­gy­ve­na vai­kus pa­li­kę tė­vai.

Kaune nebeliko profesionalių siuvėjų – tuo įsitikino drabužius taisančių siuvyklų tinklą įsteigusi Ina Brastavičienė. Verslininkė jau antrą mėnesį savo įmonei ieško, bet negali surasti nė vieno darbuotojo, rašo „Kauno diena“. „Galiu įdarbinti žmones – nuolat informuoju apie tai skelbimuose, prašau Darbo biržos pagalbos, tačiau visos darbo vietos – tuščios. Tai kažkas klaikaus ir nesuvokiamo“, – stebėjosi I. Brastavičienė.

Sekmadienį lietuvių namuose „Headley Park Hotel“ Jungtinėje Karalystėje buvo atšvęstos Sekminės. Hampšyre esančioje sodyboje, pietinėje šalies dalyje, kasmet rengiamas nemokamas renginys šiemet sutraukė net kelis tūkstančius lietuvių iš visos Jungtinės Karalystės. Atvykusiuosius linksmino dainininkai Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Vudis, pasirodymus surengė Londone veikiančios lietuvių mokyklėlės auklėtiniai bei įvairūs tautinių šokių ansambliai.

Lietuvos svetainių puslapių peržiūrų, sugeneruotų užsienyje, dalis yra didžiausia Baltijos šalyse – ji sudaro 11 proc. Didžioji dalis – 31 proc. – sugeneruota Jungtinėje Karalystėje, rodo tyrimo bendrovės „Gemius“ duomenys. Didžiausią lietuviškų puslapių peržiūrų iš užsienio dalį sugeneruoja Didžiosios Britanijos (31 proc.) ir Skandinavijos šalių (19 proc.) interneto vartotojai. Taip pat didelė dalis sugeneruota Jungtinėse Valstijose (8 proc.) ir Airijoje (7 proc.

Iš ekskursijos Lenkijoje grįžtantiems Utenos moksleiviams teko naktį praleisti užrakintoje automobilių aikštelėje, kurioje net tualeto nebuvo. Aptvare juos įkalino nejautrūs Lenkijos pareigūnai. Maža to, jie nutarė lietuvius dar ir apiplėšti – už 30 litų skolą versdami susimokėti 17 tūkst. litų – ir būtinai grynaisiais. „Mes nė nesiginčijome. Pripažinome, kad padarėme pažeidimą.

Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą. Ketvirtadalis, arba 26 proc.

Kaune, prie Prisikėlimo bažnyčios, perlaidotas 1941-ųjų laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičiaus-Brazaitis. Anot laidotuvėse dalyvavusio kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus, velionis yra pasiaukojimo aukštesniems tikslams simbolis, praneša LTV „Panorama“. 1974-aisiais Jungtinėse Valstijose miręs Juozas Ambrazevičius-Brazaitis amžinojo poilsio atgulė Kaune.

Per praėjusį mėnesį Lietuva sumažėjo dar bemaž dviem tūkstančiais žmonių, o apklausos rodo, kad emigruoti nusiteikę beveik 60 proc. jaunimo iki 29 metų ir beveik 40 proc.

NVO Avilyje atidaroma projekto „Pasilik Lietuvoje“ paroda, skirta jaunimo emigracijos problemai. Siuntiniai artimiesiems, draugų ilgesys, vienatvė, sunkus ir varginantis darbas – tai tik kelios iš daugelio jaunimo užfiksuotų emigrantų kasdienybės akimirkų fotografijose ir grafinio dizaino darbuose. „Ši paroda yra tarsi manifestas prieš aklą ir beprasmę jaunimo emigraciją, kai yra emigruojama tik dėl mados pasiduodant visuomenėje sklandantiems gandams, kad Lietuvoje nėra perspektyvų.

Visai neseniai gavau žinią su prierašu „ribotam naudojimui" ir kadangi nesu pasirašiusi įsipareigojimo neviešinti vadinamųjų valstybės paslapčių, tai gautą žinią pranešu visiems - joje teigiama, kad Lietuvoje jau net nebe trys, o du milijonai gyventojų. Tiesa tai ar ne, spėliokit patys. Man įdomiau tai, kad populiariausia emigracijos kryptis išlieka JK.

Pasaulinė ekonomikos krizė privertė Stokholme veikiančią bendrovę „H1 Communication“ ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Tokį šansą bendrovei suteikė už 760 kilometrų įsikūręs Talinas, rašo „Bloomberg“. Šiuo metu 10 proc. įmonės darbuotojų yra estai, kurių darbo užmokesčio sąnaudos penkiais kartais mažesnės nei švedų. Įmonė vadovas Mattias Loovas ateityje ketina plėsti veiklą Baltijos valstybėse, nes regiono darbuotojai puikiai atlieka skambučių centro ir techninės pagalbos funkcijas.

Nedarbas Graikijoje pasiekė naują rekordą. Vasarį darbo neturėjo iš viso 1,1 mln. graikų, ketvirtadienį pranešė Graikijos statistikos departamentas. Tai yra 42 proc. daugiau nei dar prieš metus. Reguliarių pajamų neturi kas penktas graikas, tarp jaunimo - netgi kas antras. Nedarbo procentas padidėjo nuo 21,3 proc. sausį iki 21,7 proc. vasarį.