Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities.
Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių.
Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai. Per konferenciją pateikta dar viena įdomi statistinė detalė. Pasirodo, kad Lietuvos gyventojai maistui vidutiniškai išleidžia net 40 proc. mėnesio pajamų, o Anglijoje – vos apie 12 proc. Ką jau kalbėti apie šildymo sąskaitas...
Smulkieji kuria darbo vietas (papildyta 12:15)
Kauno regiono smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius pridūrė, kad yra tokių šalių, kur ribojamas stambiųjų verslų dominavimas. „Daug kur verslas susiduria su tam tikrais apribojimais, bet tai nėra blogas dalykas. O taip elgiamasi tik tam, kad išliktų daug smulkių verslininkų, kurie nenašiai dirba, tačiau sukuria darbo vietas. Todėl valstybė vietoj pašalpų mokėjimo, turi dirbančią visuomenę.“
Taip pat prie pasiūlymų pateiktas siūlymas skatinti universitetus ir kolegijas derinti jų veiklą su ūkio poreikiais ir bendradarbiauti su verslu ruošiant ir perkvalifikuojant darbuotojus. „Negalima palikti specialistų rengimo savaiminiam procesui, teigiant, kad rinka viską išspręs, nes dabar esant atvirai rinkai ES šalyse, kur atlyginimai aukštesni, įvairių Lietuvai reikalingų specialybių darbuotojai emigruoja, o valstybė netenka į jų išsilavinimą investuotų lėšų“, - pabrėžė A. Mackevičius.
Taip pat siūlyta įvesti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę. O tai reiškia, kad už padarytą žalą valstybė galėtų išsiieškoti materialinės žalos atlyginimą. Ir pabaigai pridurta, kad reikia skatinti ir teikti pagalbą rizikos kapitalo fondams, padedantiems naujam verslui, moksliniams išradimams plėtotis bei naujiems ekonomikos sektoriams kurtis. Rizikos kapitalo fondai yra padarę didžiulį teigiamą postūmį mažų, tokių kaip Izraelis, šalių ekonomikai konkuruojant globaliame pasaulyje.
Anot Seimo nario Gintaro Songailos, neefektyvus viešojo sektoriaus ir neskaidrus teisėtvarkos darbas irgi yra priežastys, skatinančios emigraciją ir stabdančios verslo Lietuvoje plėtrą: „Įsibėgėjusi emigracija mažina kvalifikuotos darbo jėgos išteklius, skatina vietinį kapitalą investuoti kitose valstybėse bei užkerta kelią Lietuvos ekonomikos augimui ir pragyvenimo lygio kilimui.“
Nori visko iš karto (papildyta 11:05)
Lietuvos pramonininkų garbės prezidentas Rimvydas Jasinavičius siūlė šalinti skurdėjimo ir emigracijos priežastis, o ne pasekmes: „Gali verkti, kad sunku, bet dėl to bus tik sunkiau. Pagrindinis žmogaus turtas yra gyvenimas, o siekis – nuolat gerinti gyvenimo kokybę. Dėl sukuriamų darbo vietų pokyčių per Nepriklausomybės laikotarpį reikia paminėti susiklosčiusią tragišką situaciją. Darbo vietų per nepriklausomybės 20-metį sumažėjo milijonu. Tad kaip galima kalbėti apie gyvenimo kokybę?“
Anot jo, sprendimas Lietuvoje sudaryti galimybę spausdinti pinigus toli gražu nebūtų išeitis: „Tik taip nėra. Nuo įstojimo į ES Lietuva gavo 3,5 karto daugiau pinigų nei turėjo pati. Tačiau realaus produkto buvo sukurta vos 27 proc.“
R. Jasinavičius metė akmenuką ir į aukštųjų mokyklų daržą. Lietuvos pramonininkų garbės prezidentas pridūrė, kad baigę aukštąją jaunuoliai tampa ne darbuotojais, o „darbgaviais“: „Jaunas žmogus nori visko iš karto. Į gyvenimą su diplomais išleidžiama gerokai daugiau žmonių, nei yra sukurta darbo vietų. O tada jau prasideda įvairios socialinės problemos“, – pasakojo R. Jasinavičius.
Pasiūlymų gausa (papildyta 10:05)
Anot emigracijos, nedarbo ir kitas visuomenei aktualias problemas gvildenančių specialistų, vienas iš pasiūlymų gerinti situaciją būtų minimalaus atlyginimo susiejimas su vidutiniu praėjusių metų atlyginimu. „Tai atgaivintų vidinį vartojimą, skatintų ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir mažintų jau minėtą socialinę atskirtį. Visi supranta, kad pragyvenimo išlaidos maistui, šilumai, paslaugoms ir vartojimo prekėms yra per didelės, palyginti su gaunamomis pajamomis. O taip yra todėl, kad ištisi sektoriai – nuo energetinių, prekybos iki bankinių – yra monopolizuoti, o natūralios monopolijos dažniausiai tinkamai nekontroliuojamos“, – pabrėžė G. Songaila. Todėl net neabejojama, kad monopolių „naikinimas“ padėtų valstybei ir patiems žmonėms tvirčiau atsistoti ant kojų.
Taip pat Seime siūlyta supaprastinti mokesčius ir jų administravimą. Įdomu tai, kad mokesčiai Lietuvoje, remiantis Pasaulinės ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, nėra dideli, tačiau itin sudėtingi. Pagal mokesčių sudėtingumą Lietuva užima 126 vietą tarp 139 šalių. Lygiai taip pat siūloma supaprastinti verslo reglamentavimą. Pagal administracinio reguliavimo naštą Lietuva, PEF duomenimis, yra 115 tarp 139 pasaulio šalių.
Ir trečias rodiklis, kurį pateikė PEF, yra valstybės lėšų švaistymas. Nors kaip toks rodiklis apskaičiuojamas konkrečiai nebuvo paaiškinta, tačiau Lietuva užima net 117 vietą tarp tų pačių 139 valstybių.
Trūksta darbo jėgos
Lietuvos darbo biržos (LDB) išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė pasakojo, kad šių metų pradžioje bedarbių buvo apie 237 tūkstančiai. „Tačiau kovo antroje pusėje šis skaičius pasiekė piką – 246 tūkst. bedarbių. Vėliau situacija pradėjo gerėti, ir gegužės mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo iki 18 tūkst. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių skaičius yra Panevėžyje“, – pasakojo D. Liugienė.
Anot LDB atstovės, žvelgiant į bendrą situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu daugiau be darbo yra vyrų nei moterų. „Situacija yra apylygė, tačiau bendrai paėmus bedarbių vyrų yra daugiau. Bedarbius galima skirstyti į tris kategorijas. Pirmiausia, tai nekvalifikuoti, jokio išsilavinimo neturintys žmonės. Taip pat yra vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai. Tokiems priskiriami asmenys, kurie darbo nesusiranda daugiau kaip 12 mėnesių. Ir trečioji kategorija bedarbių – jauni (iki 25 metų) asmenys“, – sakė D. Liugienė.
Specialistė užsiminė, kad ne visi socialinę pašalpą gaunantys asmenys nori susirasti darbą: „Todėl nuo šių metų birželio 1-osios bus atidžiau tikrinama žmonių motyvacija. Tiems, kurie neparodys iniciatyvos, grės būti išbrauktiems iš socialines pašalpas gaunančių asmenų sąrašo.“
Papildysime...
