Jolanta ir Tomas, gyvenantys Airijoje, savaitgalį Šiauliuose sumainys aukso žiedus. Vestuves gimtinėje jie vadina išsipildžiusia svajone. Paslaugų verslo atstovai skaičiuoja, kad vasarą užsienio lietuviai sudaro apie 70–80 procentų jų klientų.
Vestuvės – tik gimtinėje
Jolanta aštuonerius metus dirba Airijoje, prieš tai trejus metus – Ispanijoje. Tomas Airijoje – antri metai, anksčiau gyveno Anglijoje. Susipažino per atostogas gimtinėje – Šiauliuose.
Dabar Jolanta ir Tomas keliasi kuo anksčiau, gulasi kuo vėliau, kad pasidžiaugtų: „Taip gražu! Namai yra namai.“
Todėl vestuvių šventę pora įsivaizdavo tik Lietuvoje.
„Čia gyvenome, čia augome. Čia tokia graži gamta ir orai“, – sako Jolanta. „Čia – mūsų maistas, mūsų papročiai, – priduria Tomas. – Į Airiją visų svečių nesusikviesi. Kiti net Lietuvoje neateina į šventę, nes neturi pinigų, o ką jau kalbėti apie skrydžius.“
Pasak jaunavedžių, Lietuvoje jau nebėra pigu, kaip būdavo anksčiau. Maistas Airijoje yra pigesnis.
Trokštamą vestuvių suknelę jaunoji įsigijo Londone, Šiauliuose užsisakė pobūvio puošimo paslaugas.
Jolanta nuo mažens lankydavo Šv. Jurgio bažnyčią ir įsivaizduodavo save su balta suknele. Dabar atėjo metas svajones išpildyti.
Vestuvėse Jolanta ir Tomas trokšta susitikti su vaikystės draugais, kuriuos sunku surinkti krūvon. Į tuoktuves atvyks bičiuliai lietuviai iš Danijos, Švedijos, Airijos, Anglijos, Rusijos.
Užsienyje išsibarstę jų draugai šventes planuoja iš anksto – kad visi galėtų parvykti tuo pačiu metu. Jolanta skaičiuoja: viešnagės Šiauliuose savaitgaliai bus užimti grįžusių draugų vaikų krikštynomis.
Susitinka ir be progos
Kelmės rajone esančios kaimo turizmo sodybos „Miego klinika“ savininkė Lina Augytė teigia, kad net 70 procentų paslaugų užsakovų vasarą – iš užsienio grįžtantys lietuviai.
Šį savaitgalį sodyboje bus švenčiamos Londone gyvenančių lietuvių vestuvės.
„Iš užsienio grįžtantys lietuviai susieina ir be progos – nebūtinai laukia savaitgalio, tinka pirmadienis ar antradienis“, – sako L. Augytė.
Pasak verslininkės, emigrantai renkasi Lietuvą, nes nori pasimatyti su giminaičiais, pristatyti jiems antrąją pusę, nes dažniausiai jaunieji vieni kitų giminių nepažįsta.
Pinigais nesišvaisto
Užsienio lietuviai šventes gimtinėje planuoja iš anksto, rezervuoja vietas, perveda pinigus.
Pasak Linos, naujų tradicijų iš užsienio lietuviai nesiveža, laikosi savų: „Seneliai, tėveliai dažniausiai būna lietuviai, vaikai ir anūkai stengiasi ir dėl jų. Šventės Lietuvoje būna lietuviškos.“
L. Augytė sako, kad grįžę lietuviai nesišvaisto pinigais. Ankstesniais metais išlaidaudavo daugiau.
„Ko gero, sunkiai uždirbdami, pajuto pinigo vertę“, – svarsto kaimo turizmo sodybos savininkė.
Verslininkė įsidėmėjo pavienes itin prabangias iš užsienio parvažiavusių lietuvių šventes. Prieš kelerius metus prašmatniose vestuvėse triūsė vestuvių planuotojai, dekoratoriai, vien jaunavedžių tortas kainavo 5 tūkstančius litų.
Emigracija keičia charakterį
L. Augytė sako, kad populiarūs ir giminių, draugų susitikimai, nes lietuviai išsiblaškę po visą pasaulį. Sodybos savininkams tenka girdėti: „Mes – iš Amerikos, o mes – iš Olandijos.“
Viena giminė, grįžusi iš įvairių pasaulio kampelių, Kelmės rajone susitinka kiekvienų metų liepą.
Dažniausiai grįžtantieji gyvena Didžiosios Britanijos sostinėje Londone. Šventes švenčia ir JAV, Vokietijos, Islandijos lietuviai.
L. Augytė mano, kad emigracija keičia lietuvių charakterį. Išeiviai pradeda vertinti gimines, šeimą, draugus. Sustiprėja šeimos vertybės, traukia namai.
Nori tuoktis savo parapijoje
Kairių (Šiaulių rajonas) ir Kurų (Radviliškio rajonas) parapijų klebonas Saulius Matulis patvirtina: užsienio lietuviai ir tuoktis, ir vaikus krikštyti nori Lietuvoje, nors užsienyje dirba kunigų iš Lietuvos.
„Čia – sava parapija, giminės, artimieji – sava žemė šaukia“, – sako klebonas.
Santuokos laiką jaunavedžiai iš užsienio stengiasi suderinti iš anksto, su klebonu tariasi jau prieš metus. Dėl krikštynų – paprasčiau, jos suplanuojamos prieš dvi tris savaites.
Dažniausiai į kleboną kreipiasi Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje gyvenantys lietuviai, mažiau tautiečių iš Švedijos, Norvegijos.
Pasak S. Matulio, atvažiuoja tuoktis ir mišrių porų. Svarbiausia, kad pora pasižada vaikus auginti katalikiškai.
Klebonas patyrė, kad vyras dažniausiai linksta į žmonos pusę: jei žmona – lietuvė, priesaiką vyras perskaito lietuviškai. Jei yra giminių užsieniečių, apeigos vyksta dviem kalbomis, yra paruošti vertimai.
Ir svečiai grįžę iš užsienio
Šiaulietis fotografas Saulius Jankauskas jau registruoja kitų metų užsienio lietuvių vestuvių užsakymus.
Jo skaičiavimu, šiemet užsakovai – 80 procentų užsienyje gyvenantys lietuviai, daugiausia iš Airijos, Anglijos.
Praėjusį savaitgalį Saulius fotografavo vestuvėse, kuriose tik 20 procentų svečių buvo vietos gyventojai, kiti – sugrįžę iš užsienio.
Specialių pageidavimų emigrantai vestuvininkai nekelia, fotosesijoms renkasi įprastas vietas: Pakruojo dvarą, Užvenčio malūną, pajūrį.
Fotografas įsitikino: grįžę lietuviai būna išsiilgę lietuviško maisto, lietuviškų dainų, tradicijų, daug bendrauja.
Nori pasigražinti
Šiaulių grožio ir soliariumų studijos „Divalis“ direktorė Asta Petrauskienė sako, kad grįžtančiųjų iš užsienio antplūdis jau ne pirmus metus jaučiamas nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio – kartu su vestuvių ir krikštynų metu.
Užsakomos įvairiausios paslaugos: jei yra proga, šukuosena ir makiažas. Kasdienai pageidaujama dažyti plaukus, daryti manikiūrą, pedikiūrą, kad nereikėtų šiomis procedūromis rūpintis išvykus.
Pasak A. Petrauskienės, klientai į Lietuvą sugrįžta dėl pigesnių kainų, be to, dalis jų yra pastovūs ir nori, kad jų plaukais rūpintųsi tas pats kirpėjas, prie kurio yra prisirišę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
