Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų. Antra pagal populiarumą kryptis vis dar yra Airija – į ją pernai vyko kas dešimtas emigruojantis lietuvis. Dar po 7 proc. gyventojų rinkosi Norvegiją ir Vokietiją. Pastarojoje emigrantų iš Lietuvos sparčiai daugėja nuo tada, kai 2011 m. pradžioje panaikinti darbo apribojimai.
Jau kuris laikas matyti tendencija, kad Airija, tapusi įstojusios į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos emigrantų „sostine“, dėl prastos ekonominės būklės kasmet sulaukia vis mažiau atvykėlių. Pastaruoju metu panašiai situacija klostosi ir JK. Čia nuo 2011 m. paskutinio ketvirčio besitęsiantis nuosmukis ir nestabili padėtis šalyje privertė verslininkus taupyti ir mažinti investicijas, o tai dar labiau blogina šalies ekonomiką.
Bedarbiai verslininkai
Pasak Lietuvos verslininkus vienijančios organizacijos Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje (JKRJK) prezidentės Olgos Jachimovič, Anglijoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, labiausiai nukentėjo statybų sektorius. „Eurostat“ duomenimis, čia birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybų sumažėjo 15,5 proc. ir tai buvo antras prasčiausias rezultatas ES.
Sumažėję statybų mastai tiesiogiai paveikė ir dalį lietuvių, mat statybos – vienas populiariausių emigrantų darbų JK.
O. Jachimovič pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs nuosmukis statybininkų dar nepalietė kiek turėtų – gelbėjo pasiruošimas olimpinėms žaidynėms. O dabar, joms pasibaigus, statybų labiau sumažės.
„Statybų sektorius nukentėjo daugiausiai, jis palietė ir kitas grandis: žmonės negali nusipirkti pigesnių namų, tada nuomojasi butus ir dėl to kyla nuomos kainos... Įvyko tarsi grandininė reakcija“, – kalbėjo O. Jachimovič.
JKRJK prezidentė pasakojo, kad ne visi darbus Didžiojoje Britanijoje praradę žmonės grįžta namo arba renkasi išvykti į kitas šalis – kai kurie jų, jei tik turi idėjų, imasi nuosavo verslo.
„Anglijoje valstybė skatina smulkųjį verslą ir rūpinasi, kad neturintys darbo steigtų smulkias įmones. Ta parama nebūtinai yra finansinė, dažnai ji būna informacinė ir to žmonėms visiškai pakanka, – aiškino moteris. – Anglijoje daugėja ir tokių bendrovių, kurios jau kuria verslą Lietuvoje ir bando plėstis JK.“ Pašnekovė pridūrė, kad patys populiariausi nauji steigiami verslai JK šiuo metu yra susiję su elektronine prekyba – steigiant tokias įmones neprivalu turėti biurą, sąnaudos mažesnės.
Lietuviai modernėja
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas Kęstas Pikūnas, pats kadaise steigęs verslą JK, taip pat pasakojo, kad jaunimas čia dažniausiai kuria tokius verslus, kuriems steigti nereikalingas didelis įstatinis kapitalas – vienas tokių verslų yra reklamos agentūros, kurias steigia atitinkamą specialybę baigę studentai. Esą nemažai lietuvių Anglijoje imasi steigti logistikos ar elektroninės prekybos bendroves.
„Bet tokie verslai ne visuomet yra ilgalaikiai, nes konkurencija, ypač tokioje šalyje kaip Anglija, yra gana didelė, – pridūrė K. Pikūnas – Plėtojant verslą Anglijoje turi praeiti bent keleri metai, kol susiformuoja klientų skaičius, o jaunimas tikisi viską gauti iš karto.“
K. Pikūno nuomone, Anglija pastaruoju metu tampa mažiau patraukli ne tik mažiau kvalifikuotiems darbininkams – vadinamiesiems juodadarbiams, kurie neradę darbų šią šalį palieka iš dalies paveikti ir sugriežtinto pašalpų skirstymo reguliavimo, bet padidinus aukštojo mokslo kainas mažiau ten traukia ir studentų.
„Laikui bėgant žmonės atsikanda Anglijos, atsiranda galimybių važiuoti kitur. Dabar – į Norvegiją. Lietuviai po truputį vystosi ir modernėja, jau nebėra taip, kad žmonės moka tik anglų kalbą ir apimti bandos jausmo važiuoja tik į Angliją“, – aiškino pašnekovas.
Statybininkai – į Norvegiją
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dar prieš sunkmetį dauguma emigrantų vykdavo į šalis, kuriose ekonominis augimas buvo sukeltas NT burbulo, – į Airiją, Ispaniją ir JK, o dabar pastebima tendencija, kad emigruoja ir patys kai kurių šių valstybių gyventojai.
„Iš Didžiosios Britanijos dideliais mastais emigruoja ir patys britai, nes dėl nuosmukio darbą susirasti jiems yra žymiai sunkiau nei prieš krizę. Be to, nemažai darbo vietų užima Britanijos imigrantai. Dauguma britų važiuoja į Australiją, Kanadą ar Europą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, Didžioji Britanija dar kurį laiką turėtų likti pagrindinis Lietuvos emigrantų traukos centras, tačiau, ypač smunkant statybų sektoriui, lietuviai ir toliau bus linkę ieškoti kitų šalių ir trauks į Skandinavijos valstybes ar Vokietiją. Esą daugėja ir tokių, kurie išvyksta ir gerokai tolėliau, pavyzdžiui, į Singapūrą – ten baltaodžiai vertinami, o jei dar moka kalbą, nesunkiai randa darbo.
„Kuo toliau, tuo labiau daugėja ir daugės atvejų, kai žmonės į atskirus regionus emigruos pagal savo specialybes, mokamas kalbas ir ateities lūkesčius“, – pridūrė jis.
Pašnekovas taip pat pasakojo, kad keičiasi ir į Airiją išvykstantys lietuviai. Iki šiol gausiais būriais ten traukusių statybininkų ar kitų aukštojo išsilavinimo neturinčių darbininkų gali nereikėti dar dešimtmetį, nes ekonominio pakilimo laikais buvo pristatyta gerokai daugiau nei reikia. Tačiau dabar į Airiją dažniau vykti rengiasi aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai.
„Airija yra atvira ekonomika, turinti išvystytą informacinių technologijų sektorių. Jau dabar nemažai išsilavinusių lietuvių įsidarbino Airijos „Google“ padalinyje. Ateityje Airiją matyčiau kaip informacinių technologijų specialistų traukos centrą, – sakė Ž. Mauricas. – O mažesnę kvalifikaciją turintys darbininkai vyks į Norvegiją – ten statybų sektorius plečiasi – ir Vokietiją, kurioje neišvengiamai reikės pamainos senstančiai visuomenei.“
Faktai: Emigracija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją
2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos piliečių
Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 1 829 – iš Airijos, 1 158 – iš Norvegijos, 706 – iš Ispanijos, 629 – iš Vokietijos, 464 – iš JAV
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (31(93), rugpjūčio 27-rugsėjo 2 d.), rubrikoje „Savaitės tema“.
Paulius GRINKEVIČIUS
