Šiaulių apygardos teisme artimiausiu metu bus pradėta nagrinėti civilinė byla, primenanti Garliavos istorijos peripetijas. Mažamete mergaite nepasidalija brolis ir sesuo.
Vienas teismas nusprendė, jog naujagimę dukrą it gegutė broliui palikusi moteris – vertesnė auginti atžalą. Iš dėdės rankų nespėjus išplėšti mergaitės, kitas teismas ankstesnį teismo sprendimą panaikino. Šiuo metu dėdę tėvu laikančios mergaitės likimas neaiškus – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nusprendė, jog byla turi būti nagrinėjama iš naujo.
Pagimdžiusi išvyko kurti gero gyvenimo
Daiva, būdama 34-erių, susilaukė dukters. Santykiai su kūdikio tėvu nenusisekė, vyras nė nepanoro suteikti tėvystės gimusiai mažylei. Bedarbė moteris paliko savo naujagimę dukterį aštuoneriais metais vyresniam broliui Zigmui bei jo gyvenimo draugei ir išvyko į Vokietiją. Praėjus beveik penkeriems metams, kai moteris susikūrė gerovę, įkūrė verslą, sumanė dukrą pasiimti iš brolio ir parsivežti į Vokietiją. Iki tol mergaitė savo gimdyvę matydavo vos keletą kartų per metus, kai ši sugrįždavo atostogų į Lietuvą.
Dukterėčią kaip savo dukrą auginęs Zigmas jos taikiai grąžinti nepanoro. Brolio ir sesers kova dėl tuo metu dar penkerių metų buvusios mergaitės persikėlė į teismus.
Ieškinyje dėl dukros grąžinimo pirmos instancijos teismui Daiva savo išvykimą ir naujagimės palikimą motyvavo tuo metu esą buvusia sunkia turtine padėtimi.
Teismas: dėdė ne artimasis
Vaiko teisių specialistai teisme pasisakė, jog tikslinga grąžinti dukterį motinai, tik tam esą mergaitę dar reikia parengti.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Zigmas savo dukterėčiai nėra artimasis, o tik šoninės linijos giminaitis, „Artimosios giminystės neturintiems asmenims įstatymuose nesuteikta teisės ginčytis su tėvais dėl vaiko, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jie nėra paskirti teisėtais vaiko atstovai“, – pasisakė pirmosios instancijos teismas.
Teismas atsižvelgė į tai, jog motina turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą, išlaikė savo dukrą gyvendama užsienyje – siųsdavo jai pinigų bei dovanų į Lietuvą. Teismas Zigmą ir jo gyvenimo draugę įpareigojo mažametę perduoti jos motinai. Teismas konstatavo, kad mergaitė dėdės šeimoje gyveno neteisėtai, nes jis nebuvo oficialus vaiko globėjas.
Motiną vadino seserimi
Mergaitės dėdė šį sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui ir prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią, nustatyti dukterėčios nuolatinę globą ir globėju paskirti jį bei priteisti iš sesers alimentus jos dukrelei išlaikyti.
„Nuo gimimo auginau mergaitę, nes motina atsisakė prižiūrėti ir auginti vaiką. Iš karto, tik vaikui gimus, jos motina išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, nuo to laiko dukterį lankydavo tik keletą kartų per metus, iki ieškinio pateikimo teismui vengė atlikti savo, kaip motinos, pareigą prižiūrėti, auginti vaiką, domėtis jo gyvenimu, neprieštaravo, kad mergaitė savo tėvais laikytų mus, o ieškovę (motiną, – aut. past.) vadintų seserimi“, – teismui pateiktame priešieškinyje teigė Zigmas. Jo nuomone, sesers reikalavimas grąžinti jai dukterį po šešerių metų, kai mergaitė ją užauginusioje dėdės šeimoje jaučiasi visavertis ir laimingas vaikas, yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštarauja vaiko interesams.
Mergaitę kaip savo dukrą auginusios Zigmo gyvenimo draugės nuomone, mergaitė nori gyventi jos ir Zigmo šeimoje, nes mano, kad jie yra jos tėvas ir motina.
Nori augti dėdės šeimoje
„Būtent mūsų šeimoje formavosi vaiko asmenybė; dėl to gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas jai būtų stiprus psichologinis išgyvenimas“, – pasisakė Zigmo gyvenimo draugė. Jos nuomone, mergaitės perdavimas motinai į užsienio valstybę prieštarautų vaiko interesams.
Atsižvelgdamas į tai Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad, 2009-ųjų pradžioje vaiko biologinei motinai pareikalavus grąžinti dukterį, mergaitės buvimas dėdės šeimoje pripažintinas neteisėtu, nes šis nebuvo įteisintas teismo sprendimu.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusią situaciją –mergaitę ir jos dėdės šeimą sieja dvasinis bei emocinis ryšys, o vaiko ir jo motinos nesieja tokie glaudūs ir artimi santykiai. Pati mergaitė išsakė norą būti kartu su dėdės šeima.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad motina ne tik septynerius metus mažai bendravo su dukterimi, nedalyvavo ją auklėjant, bet ir pažeidė mažamečio vaiko konstitucinę teisę į globą – išvykdama gyventi ir dirbti į Vokietiją, nepasirūpino jo globa.
Iš motinos priteisė alimentus
Nors vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pripažino, jog motina pasirengusi savarankiškai auginti savo vaiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad ieškovė, dukteriai gimus, nebuvo pasirengusi motinystei, neturėjo lėšų vaikui išlaikyti, nepateisina pareigos rūpintis vaiku nevykdymo.
„Dukters grąžinimas biologinei motinai pažeistų vaiko teisę augti saugioje ir sveikoje aplinkoje“, – pasisakė Šiaulių apygardos teismas.
Šiaulių apygardos teismas laikinai apribojo motinos valdžią dukrai, globėju paskyrė jos dėdę bei priteisė jam alimentus – 800 litų kas mėnesį. Motinai su dukra leista bendrauti tik kartą per savaitę. Ir tai ne vienoms – dalyvaujant vaiko teisių specialistams. Tuo atveju, kai psichologė pripažintų, jog mama su dukra gali likti vienos, numatyta galimybė neriboti bendravimo ir leisti su savo atžala susitikti ir savaitgaliais.
Civilinei bylai atsidūrus Lietuvos Aukščiausiajame teisme Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas – pripažinta, jog minėtas teismo sprendimas neatitiko vaiko interesų. Bylą artimiausiu metu dar kartą turėtų pradėti nagrinėti Šiaulių apygardos teismas.
Asta VOLKOVAITĖ
