Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą.
Ketvirtadalis, arba 26 proc., būsimų inžinerijos specialistų norėtų dirbti Lietuvoje vietinėje įmonėje, kai dauguma, arba 65 proc., teigė ketinantys likti mūsų šalyje ir karjeros siekti tarptautinėje kompanijoje. Tik 9 proc. apklaustųjų, pabaigę studijas, norėtų dirbti užsienyje.
„Šalyje netylant kalboms apie tai, kad vos baigę mokyklą jauni žmonės emigruoja dėl geresnių uždarbio ir karjeros galimybių, apklausos rezultatai teikia optimizmo. Ekonominė aplinka labiausiai lemia bendrovių atvirumą jauniems ir patirties neturintiems jaunuoliams. Per keletą pastarųjų metų mūsų bendrovėje įsidarbino daugiau kaip 30 ką tik studijas baigusių jaunų inžinierių. Nelikome nusivylę, nes siekiame pritraukti gabiausią ir talentingiausią jaunimą“, – teigė kompanijos „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Inžinerinės krypties studentų teigimu, labiausiai pasilikti dirbti Lietuvoje juos skatintų karjeros ir finansinės galimybės. Taip teigė atitinkamai 34 ir 32 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis, t. y. 24 proc., įvardino kitas jiems svarbias sąlygas, pavyzdžiui, Lietuvos ekonominio ir išsivystymo lygio kėlimą, draugišką kolektyvą, darbuotojų vertinimą kompanijos viduje ir kt.
Būsimieji inžinieriai savo svajonių darbą visų pirma įsivaizduoja kaip vietą, kurioje užtikrinamas patrauklus uždarbis ir socialinės garantijos. Taip teigė 90 proc. apklaustųjų. Be to, studentai kaip svarbiausius aspektus išskyrė karjeros galimybes (79 proc.), šiuolaikiškas darbo sąlygas (69 proc.), galimybę realizuoti savo gebėjimus ir įgūdžius (69 proc.) bei vykdyti įdomius projektus ir atlikti įvairias užduotis (61 proc.). Beveik pusės (44 proc.) apklaustųjų nuomone, labai svarbios darbe yra ir motyvacijos skatinimo programos.
Vertindami savo ateities darbo užmokesčio galimybes, daugiau nei pusė, arba 52 proc., būsimųjų inžinierių teigė, kad, pradėję profesinę karjerą, „į rankas“ norėtų gauti nuo 1 iki 2 tūkst. litų atlyginimą. 37 proc. apklaustųjų mano, kad jo dydis pirmaisiais darbo metais turėtų svyruoti nuo 2 iki 3 tūkst. Lt. Po 5 proc. apklaustų inžinierinės pakraipos studentų teigė, kad jų alga karjeros pradžioje turėtų siekti atitinkamai nuo 3 iki 4 tūkst. Lt arba daugiau.
Po penkerių darbo metų būsimi studentai tikisi aukštesnio darbo užmokesčio: 38 proc. apklaustųjų nuo 3 iki 4 tūkst. Lt, kuomet beveik pusė arba 46 proc. – daugiau nei 4 tūkst. Lt. Tik 15 proc. įvardijo atlyginimą nuo 2 iki 3 tūkst. Lt.
Pasak „Sweco Lietuva“ vadovo, absolventų, pretenduojančių įsidarbinti įmonėje, lūkesčiai dažniausiai įsitenka į 1,5 – 2,5 tūkst. Lt. „ant popieriaus“ ribas, tačiau jų praktinis pasirengimas dirbti inžinerinėje kompanijoje yra vidutinis ar net prastesnis.
„Jauniems, ką tik universiteto diplomą įgijusiems žmonėms labiausiai trūksta sistemiško požiūrio, projektavimo darbų struktūros ir etapiškumo suvokimo. Be to, dauguma neturi pakankamai gilių profesinių žinių ir anglų kalbos įgūdžių, todėl pati bendrovė investuoja į tokios kompetencijos ugdymą. Tuo tarpu atlyginimų lūkesčiai įprastai būna aukštesni nei reali profesinė kompetencija. Žinoma, pasitaiko ir malonių išimčių“, – patirtimi dalijosi A. Abromavičius.
Minėta apklausa atlikta 2012 m. kovo mėnesį. Joje dalyvavo 311 VGTU inžinerinės krypties bakalauro ir magistro studijų programų studentų.
