emigracija

Ervinas Arnaszusas yra vienas iš tų gyvenimo džiaugsmo kupinų žmonių, kurie beveik visą laiką šypsosi ir sutikę tave kur nors gatvėje pirmieji ištiesia ranką pasisveikinti. Taip pat jis vadovaujasi maksimalistams būdingu principu „kad tik nepasirodytų per mažai“ ir yra galingiausio pasaulyje kontroliuojamam šoniniam slydimui pritaikyto „Mustang“ bolido savininkas.

Šiais laikais prestižinių markių automobilių salonai net Amerikoje – išrinktųjų pasaulis, kuriame sukasi dideli pinigai. Gal todėl lietuviška pavardė Holivudo grietinėlei sukėlė nuostabą: kaip Vygantas Pilipavičius iš Kauno tapo VIP klientus aptarnaujančiu pardavėju? Pirmųjų Lietuvos reketininkų ataką nuo neatmenamų laikų kriminaliniu kontingentu garsėjančiame Kauno Vilijampolės rajone išgyvenęs ir dėl jos su Lietuva atsisveikinęs V. Pilipavičius, 1990-ųjų balandį pirmąsyk nusileidęs už Atlanto,...

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad emigracijos mastai kelia susirūpinimą, tačiau siekiant ją stabdyti ir susigrąžinti tautiečius į Lietuvą, reikia ne tik atlyginimus kelti ir darbo vietas kurti, bet ir pasiekti, kad žmonės, svarstantys galimybę grįžti, žinotų, ko gali tikėtis. „Mes manome, kad pavyks padėtį pagerinti. Aš kalbu apie skurdo lygį Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

„Mūsų valstybės pašalpų ir algų mokėjimo sistemą reikia griauti nuo pamatų ir kurti naują. Nes dirbti net už didesnę algą nei minimali – nuostolinga“, – sako tris vaikus auginanti, bedarbį vyrą turinti Jurga, Šiaulių universitete siekianti ekonomikos magistro diplomo. Šeimos socialinės pašalpos ir gaunamos lengvatos siekia beveik du tūkstančius litų. Jei moteris dirbdama gautų 1,5 tūkst. Lt algą, pašalpų ir lengvatų nebetektų ir penkių asmenų šeimai pragyventi liktų apie 600 Lt.

Žemdirbių kooperacija – perspektyvus būdas išlikti ir užsidirbti. Didesniam lengviau derėtis dėl geresnės supirkimo kainos ir dėl vietos stambiuose prekybos centruose. Ūkininkai įžvelgia ir kitą naudą: bendruomeniškumas gali apsaugoti lietuvius nuo emigracijos. Laikas keitė poreikį Žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ įsikūrė 1994 metų gegužę ir buvo vienas pirmųjų kooperatyvų Šiaulių rajone.

Dainius Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Šimtas dienų, kai valdančioji koalicija yra valdžioje, baigiasi. Taigi ramybės metas naujai valdžiai baigėsi irgi. Klausimas, ar galima išlikti ramiam, kai iš Lietuvos išvyksta vis daugiau žmonių, lieka atviras ir toliau. Mūsų šalis netenka perspektyvių, kvalifikuotų bei rizikuoti nebijančių jaunų žmonių.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Užuot svarstę, kaip rengiant savaites ar mėnesius trunkančius koncertinius turus užsienyje surasti naujų klausytojų, šalies atlikėjai koncertuoja ten, kur įsikūrę daugiausiai lietuvių. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina DELFI.lt muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas. Atlikėjas Andrius Mamontovas tikina, kad koncertuoti mūsų tautiečiams emigracijoje vis tiek naudinga, o dainuoti užsieniečiams lietuviškai – nemenkas iššūkis.

Neseniai apie grupės atgimimą prabilę ŽAS vyrai jau turi konkretų savo darbo rezultatą. Praėjusią savaitę Linas Karalius, Marijus Berenis, Gidonas Šapiro ir Linas Zareckas po ilgo laiko vėl nusifilmavo patriotiniame vaizdo klipe „Ne kažką“. Naujajam ŽAS hitui tekstą parašė Linas Karalius ir Marijus Berenis. Tačiau žodžiai – ne atsitiktiniai. Naujajame savo kūrinyje „žasai“ apdainuoja šių dienų Lietuvos rykštę – emigraciją.

Iš atostogų saulėtame Egipte sugrįžę dainininkai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė susimąstė...apie emigraciją. Ar dainininkai iš tiesų paliks Lietuvą? Kur ir kodėl jie žada išvykti? Ir apskritai, kodėl atlikėjų galvose gimė mintys, skatinančios palikti gimtinę? BTV „Žvaigždutėms“ Žvaguliai prisipažino, kad šiuo metu Lietuvoje kūrėjų ir atlikėjų situacija tiesiog tragiškai bloga: mokesčiai milžiniški, o niūrią atmosferą dar labiau sustiprina baisūs Lietuvos orai.

LRT televizijos laida „Emigrantai“ Slaugytojas Daivą ir Liną iš Lietuvos į Norvegiją išginė per maži atlyginimai. Prieš tai Lietuvos ligoninėse dirbusios moterys tikina, kad gimtinėje joms oriai pragyventi nepavyko, todėl vienintelė likusi išeitis – emigracija. Jos sako, kad nors darbas ir sunkus, tačiau artimiausiu metu grįžti neketina. Abi moterys šiuo metu dirba antrame pagal dydį Norvegijos mieste Bergene, kurio gyventojų skaičius panašus į Kauno – maždaug 300 tūkst.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Ar butai brangs? Pasak „Nordea Bank“ ekonomisto Žygimanto Maurico, norint atsakyti į šį klausimą, reikia atsisukti į istoriją, kuri rodo, kad NT kainos visuomet yra daugiau mažiau stabilios. Didesni kainų šuoliai pasijunta šoktelėjus ekonomikos rodikliams – kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo didesnės butų kainos.

Sausio 19-ąją, šeštadienį, Anglijoje, Visbecho miestelyje, pasak vieno internetinio portalo pranešimo, buvo išprievartauta ir nužudyta šilutiškės Zofijos dukra Virginija. Lietuvio Dainoto Doblio nužudyta moteris buvo rasta viešbučio kambaryje. Apie nelaimę pirmoji pranešė viešbučio savininkė Visbecho bendruomenės „Facebook‘o“ puslapyje. Virginija į Angliją išvažiavo dirbti prieš septynerius metus. Kaip ir dauguma atvykusių lietuvių, moteris ten triūsė fabrike.

Pusantrų metų – tiek laiko tarsi į vandenį buvo dingusi įspūdingo balso dainininkė Vilija Matačiūnaitė (26). Specialiame interviu žurnalui „Mieste“ atlikėja atskleidė, ką veikia Londone, papasakojo apie iširusią rimtą draugystę ir atskleidė artimiausius savo planus. – Vilija, buvai prapuolusi iš pramogų pasaulio ir niekas apie Tave nežinojo. Buvo mąstančių, jog emigravai arba ištekėjai už romo ir dingai į Balkanų šalis.

Į ką panaši darosi mūsų tauta? Kai kas sako, kad jau trečią dešimtmetį klaidžiojame tarsi žydai dykumoje, ieškodami savo vietos pasaulyje. Manau, per stipriai pasakyta. Nesame žydai, nes neturime savo Mozės – tarpininko, bendraujančio su Aukščiausiuoju. Mes vis labiau sugyvename vadovaudamiesi bandos dėsniu. Netekę Justino Marcinkevičiaus likome lyg tauta be autoriteto, be aiškaus dvasinio vedlio. Dabar mes – beveik trys milijonai aršių krepšinio specialistų ir trenerių.

Žurnalo „Moters savaitė“ konkurso nugalėtojos Rimos Vaniarchinos gyvenimo istorija, parašyta jos pačios. Perėjusi ugnį Liepsna supleškino puoselėtus planus, bet nesunaikino tikėjimo savimi. Nebijau, kad mane, pasakojančią savo istoriją, kas nors atpažins, neketinu slėptis, tai mano maža išpažintis. Didžiausių mano nelaimių priežastimi tapo ugnis. Nelaimės pasekmės išmokė jautriai išgyventi laimės akimirkas ir mėgautis gyvenimu.

 Tarp svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų 2013 metais - būdų, kaip sustabdyti Lietuvos žmonių emigraciją, paieškos. Po pirmadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atskleidė gavęs nedžiuginančias mokslininkų prognozes, kad nesustabdžius emigracijos jau po septynerių metų Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių bus beveik ketvirtadaliu mažiau negu dabar.

Tūkstančiams lietuvių ir kitų Rytų Europos gyventojų ieškant laimės Didžiojoje Britanijoje, patys britai, ypač labiau išsilavinę, vis dažniau palieka savo tėvynę. Per dešimt metų iš šalies išvažiavo du milijonai darbingo amžiaus britų, priversdami darbdavius pasikliauti imigrantų darbu. Remiantis oficialia statistika, per 10 metų – nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų – Jungtinę Karalystę visam laikui paliko 3,6 mln. gyventojų.

Pašalpa plius visuomenei naudingas darbas – tokia praktika Šiauliuose sukėlė audringą reakciją. Pašalpų gavėjai klausia: „Jeigu yra darbo, kodėl nesteigiamos darbo vietos?“ Ką tik universitetą baigusi mergina už socialinę pašalpą nusiųsta plauti indų į privatų darželį. Ji abejoja tokio darbo teisėtumu. „Kraunu daiktus, geriau Anglijoje plausiu indus“, – sako šiaulietė.

Vakar Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Andrius Palionis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl dvišalio bendradarbiavimo su Norvegijos Karalyste ir Danijos Karalyste vaiko teisių apsaugos srityje. Ministrų prašoma informuoti, kokia yra dabartinė dvišalio susitarimo su Norvegijos Karalyste projekto stadija ir kada planuojama jį pasirašyti.

 Į Jungtinę Karalystę atvykę ir apsigyvenę imigrantai iš Lietuvos šioje šalyje gyvena net gi visai neblogai – nedirbo nė dienos, bet užtenka lėšų atostogoms užsienio šalyse ir netgi dizainerių sukurtiems drabužiams, rašo britų geltonoji spauda. Lietuvos pilietė 33 metų Natalija Belova dėkoja Didžiosios Britanijos valdžiai už jai paskirtas socialines pašalpas – 14,5 tūkstančius svarų per metus ir tuo pačiu už suteiktą gerą gyvenimą.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

Vieniša mama iš Lietuvos gyvena prabangiai Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojų sąskaita per mėnesį gaudama daugiau nei 1 tūkst. svarų sterlingų pašalpų. Pinigus ji leidžia dizainerių drabužiams ir atostogoms, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. 33 metų Natalija Belova sakė buvusi tiesiog šokiruota, kai sužinojo, kiek ji Didžiojoje Britanijoje gali gauti pašalpų po to, kai prieš ketverius metus atvyko į šalį ir vėliau pastojo. Per savaitę ji gauna 279 svarus sterlingų įvairių pašalpų.

Gražaičių kaime (Joniškio rajonas) laikrodžiai veikia, bet laikas – įstrigęs pusnyse ir tuščiuose trobesiuose. Iš šio nuošalaus kaimo niekas neemigruoja, nes pagal amžių beveik nėra kam. Vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu ženklas – autoparduotuvė. Pavasario jiems teks ilgai laukti, prognozuoja retai apsirinkantis vietos „sinoptikas“. Sodybą pamėgo genys Į Žagarės seniūnijos Gražaičių kaimą stumiamės keliu pro Stungius, nes važiuoti užpustytu trumpesniu ruožu per sodus vairuotojas nesiryžta.

Jei norime, kad žmonės nustotų bėgti iš Lietuvos, turime ne tik didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bet ir keisti darbo apmokėjimo filosofiją. Tokius „vaistus" nuo emigracijos ir nenoro dirbti siūlo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis. O kam man dirbti? Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: nedarbo lygis aukštas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų.

Vakar sukako lygiai ketveri metai nuo liūdnai pagarsėjusio sausio 16-osios mitingo prie Seimo, pasibaigusio riaušėmis. Tūkstančiai žmonių norėjo pareikšti protestą prieš daugelį nuskurdinusią „naktinę mokesčių reformą“, kurią sugalvojo buvusi valdžia, tačiau jai tai įspūdžio nepadarė, o sutelktos saugumo pajėgos sutalžė ir ašarinėmis dujomis pavaišino ne tik kelis chuliganus, bet ir taikius protestuotojus.

Grynoji emigracija (santykis tarp emigrantų ir imigrantų) Lietuvoje artėja link žemiausio lygio per dešimt metų. „Jei tendencijos išsilaikys ir šiemet, tai grynoji emigracija bus žemiausiame lygyje per 10 metų ir sieks tik apie 15 tūkst. žmonių per metus.

Apie bauginamus emigracijos mastus kalbama labiau iš inercijos, nes ji jau akivaizdžiai mažėja. Tokią nuomonę trečiadienį pristatydamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas pareiškė ,,Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, daug Lietuvos gyventojų jau grįžta, todėl grynoji emigracija, vertinant ir išvykstančių, ir sugrįžtančių srautus, artėja prie mažiausio lygio nuo 2003 metų. ,,Atsirado daugiau sezoninių migrantų.

  Iš Lietuvos emigruoja daugiausia jauni žmonės, kurie nebijo rizikuoti ir ieškoti darbo kitose šalyse, mano Premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausybės vadovo nuomone, buvusi valdžia turėjo sukurti aiškią veiksmų programą, kuri būtų padėjusi visuomenei išgyventi sunkmetį. „Jeigu žiūrėtume, kokie gyventojai išvyko, tai išvyko, galima sakyti drąsiai, aiškiai, kad jauni žmonės, darbingi žmonės, nebijantys rizikuoti.

 Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžioji dalis –apie 22 tūkstančiai - dėl emigracijos. Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims. Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą.

 Lietuvoje 2013 m. pradžioje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų – tai 28,4 tūkst. (0,9 proc.) mažiau nei prieš metus, 2012 m. pradžioje, teigiama statistikos departamento pranešime. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje, palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo. Jis mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 proc. bendro sumažėjo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst.

Vieni sako, kad Lietuvos darbo rinka šiuo metu yra perpildyta, kiti tvirtai laikosi priešingos nuomonės. Užimti atsilaisvinusią arba naujai sukurtą darbo poziciją pretenduoja daug žmonių, tačiau darbdaviams rasti tinkamą kandidatą – tampa tikru galvos skausmu. Emigracija ir motyvacija Įmonių, patiriančių sunkumų tiek išlaikyti esamus darbuotojus, tiek surasti naujų, buvo paprašyta įvardyti kylančių sunkumų priežastis. „Daugiausia įmonių atstovų (41 proc.

 Iš Šiaulių per praėjusius metus emigravo daugiau nei 2 tūkstančiai miestiečių. Emigrantų, palyginti su 2011 metais, sumažėjo tūkstančiu. Bet svetur toliau traukia jauni žmonės – dėl mokslų ar didesnio uždarbio. Antplūdžio nebėra Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame vakar tik pradėjus priiminėti gyventojus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo būriavosi apie penkiolika miestiečių. Bet tik viena mergina sakė atėjusi deklaruoti išvykimo į užsienį.

Aleksandras Lukašenka išleido įsaką, kuriuo siekiama sustabdyti Baltarusijos piliečių emigraciją į kitas valstybes, ypač Rusiją, kurios atlyginimai daug didesni. Minsko profsąjungos atstovas Aleksandras Jaroščiukas tokius valdžios veiksmus vadina viduramžiškais, praneša Tageszeitung. Leidinys pažymi, kad tikslių duomenų, kiek baltarusių paliko šalį, nėra. Tačiau pagal vietos profsąjungų duomenis, iš dešimtmilijoninės Baltarusijos kiekvienais metais išvyksta apie 150 tūkst. žmonių.

 Nauji Metai skatina susimąstyti - kada gyvensim geriau? Kažkas paskaičiavo, kad 2013 metais Britanijoje gimusiųjų gyvenimas jiems užaugus bus blogesnis nei tų, kurie gims Taivane, Čilėje ar kitose trečiuoju pasauliu tebelaikomose šalyse. Taigi, ar vis dar verta emigruoti į Britaniją? Per pastarajį pusmetį sutikti ar telefonu arba elektroniniu paštu pabendrauti teko su bemaž dviem dešimtimis į Londoną neseniai atvykusių lietuvių. Anksčiau tokių sutikdavau gerokai rečiau.

Nekantriai Vilniaus oro uoste trypčiojanti 21-erių Justina Balsas.lt prisipažino, kad tiesiog labai laukia iš Dublino parskrendančios sesers Vaivos. Mergina pasakojo, kad jos šešeriais metais vyresnė sesuo Airijos sostinėje gyvena ir dirba jau 7-erius metus. „Kol kas ten ji gyvena be šeimos. Tiesiog išvyko padirbėti, bet taip ir užsiliko. Šiuo metu ji neplanuoja grįžti į Lietuvą. Bent jau artimiausiu metu – liks Dubline“, - pasakojo Justina.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sutiktas 23 metų Lukas Plevokas Balsas.lt pasakojo, kad išskristi niekur neketina. Oro uoste jaunas vyras su bendraamžių kompanija laukė iš užsienio sugrįžtančių dviejų draugų. Pats Lukas iš karto pabrėžė, kad šiuo metu visi jo planai yra susiję su Lietuva. Bet niekada nesakyk niekada. Jeigu tik kažkas nepasiseks Lietuvoje, tuomet, anot Balsas.lt pašnekovo, visada liks galimybė emigruoti.

Tautiečiai juokauja, kad Lietuvoje pagal populiarumą pirma sporto šaka yra krepšinis, antra – emigracija. Būtent antrosios nacionalinio sporto šakos atstovai šiomis dienomis masiškai plūsta į gimtinę. Sausakimši lėktuvai oro uoste išspjauna būrį šventėms pinigais ir dovanomis apsiginklavusių vaikų paklydėlių. Šventės, kaip žinome, yra šventas reikalas, ir bet kuris, čia dar turintis tėvus, giminių ar šiaip artimų sielai žmonių, bent šia proga kartą per metus užklysta į Lietuvą.

Informaciją ir komunikaciją studijuojantis 24 metų Gediminas Džiugas teigia, kad minčių išvykti į užsienį jis tikrai neturi. „Visi kalba, kad už tvoros žolė yra žalesnė. Nenorėčiau su tuo sutikti. Tiesiog iš pradžių atrodo, kad ten kažkur yra rojus, bet vėliau viskas pasikeičia. Didžioji dauguma išvykusių žmonių ilgisi Lietuvos“, - svarstė G. Džiugas. Balsas.lt pašnekovas sutiko, kad daugelyje užsienio valstybių yra kitoks žmonių požiūris į gyvenimą: „Tačiau kažkokio esminio skirtumo nematau.

Lietuva-Londonas – tokiu maršrutu iš karto po naujų metų turėtų pakrypti vienos vilniečių šeimos gyvenimas. Emigracijos keliu jau trejus metus žengianti Monika Varanavičienė prieš šventes trumpam sugrįžo į Lietuvą. Tačiau netrukus išbandyti savo laimės turėtų vykti jau visa jos šeima. Su Balsas.lt sutiko pabendrauti žmonos į Vilniaus oro uostą pasitikti atvykęs Deividas Varanavičius. Vyras pasakojo, kad jo žmona Anglijos sostinėje dirba viešbutyje, kambarine.

Grožio paslaugų teikėjai skundžiasi stokojantys klientų, juos išretino emigracija ir per didelės paslaugų kainos. Taupesni žmonės vis dažniau perka kirpimo mašinėles ir savo šukuosenas koreguoja namuose, rašo dienraštis „Respublika“. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė pripažįsta, kad klientų stygius jaučiamas ir mažose kukliose kirpyklose, ir dideliuose prabangiuose grožio salonuose. "Dėl emigracijos esu praradusi apie 40 proc. savo klientų.

Vilniuje gruodžio 19 dieną Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovybės Lietuvoje surengtoje diskusijoje „Kiek pasaulio lietuvis įdomus Lietuvai ir kiek jam įdomi Lietuva“ URM Užsienio lietuvių departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė pabrėžė jaunimo iniciatyvų ir projektų svarbą puoselėjant jaunų užsienio lietuvių ryšius su Tėvyne.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

„Žiūriu, žiūriu. Negaliu atsižiūrėti ir patikėti, kad Algiukas jau namuose. Baigėsi diegliai. Nustojo skaudėti širdį. Pasidarė šviesiau ir ramiau,“ – džiaugiasi kražiškė (Kelmės raj.) Irena Panasiuk, sulaukusi savojo Kalėdų stebuklo. Pagaliau grįžo prieš aštuonerius metus į Ispaniją išvykęs jos sūnus Algirdas. Pastaruosius dvejus metus mama ir sūnus buvo praradę ryšį.

Stojimą į užsienio aukštąsias mokyklas moksleiviams ir studentams organizuojančios tarptautinės organizacijos „Kastu International“ duomenimis, kasmet trečdalis Lietuvos vyresnių klasių moksleivių svarsto apie galimybę studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, o išvyksta – maždaug 6-7 procentai. Dažniausiai domimasi verslo, vadybos ar finansų studijomis – šias pakraipas renkasi 27,5 proc. paraiškas studijuoti svetur pateikiančių moksleivių. Rinkodaros studijomis domisi beveik 19 proc.

Pianistas, lietuvių išeivijos „Santaros-šviesos“ judėjimo puoselėtojas Rimantas Vingras trumpam iš Londono grįžęs į gimtuosius Šiaulius studentams kalbėjo apie žmogų šiuolaikiniame pasaulyje. Koks jis? R. Vingras ketverius metus gyveno Rusijoje, septynerius – JAV ir dar tiek pat Londone. Grįžęs į Lietuvą jis sako jaustųsi emigrantu.

Lietuviai Anglijoje patenka į pirmąjį trejetuką ne tik tarp labiausiai nusikalsti linkusių imigrantų, bet ir tarp imigrantų benamių. Juos globojanti tarnyba susisiekė su Anglija.lt redakcija ir prašo lietuvių prisidėti, kad namų neturintys tautiečiai Kalėdas sutiktų turėdami stogą virš galvos ir maisto lėkštėje. Antra didžiausia grupė Lietuviams, atvykusiems laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje, ne visada pasiseka.