Pašalpa plius visuomenei naudingas darbas – tokia praktika Šiauliuose sukėlė audringą reakciją. Pašalpų gavėjai klausia: „Jeigu yra darbo, kodėl nesteigiamos darbo vietos?“ Ką tik universitetą baigusi mergina už socialinę pašalpą nusiųsta plauti indų į privatų darželį. Ji abejoja tokio darbo teisėtumu. „Kraunu daiktus, geriau Anglijoje plausiu indus“, – sako šiaulietė.
Plauti indų, šveisti grindų
„Ryžausi kalbėti, nes gal bus atsižvelgta į jaunimo situaciją – ji yra kitokia, nei ilgalaikių pašalpininkų ir bedarbių“, – sako Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Lina už socialinę pašalpą buvo pasiųsta dirbti į viešąją švietimo įstaigą darželį-mokyklą, kuri, paaiškėjo, yra privati.
„Man pasakė, jog plausiu indus, šveisiu grindis, langus. Supratau, jog dirbsiu tai, ką iki šiol darė auklytės“, – sako Lina. Ją nustebino, kad privačioje įstaigoje dirbs kažkieno nuolatinį darbą.
Pasirašė tipinį trišalį susitarimą atlikti 120 valandų visuomenei naudingo darbo. Bet susitarime nebuvo nurodyta, kokia veikla teks konkrečiai užsiimti. Nereikėjo ir jokios pažymos apie sveikatą.
„Darželyje dirbu, o gal sergu kokiomis užkrečiamosiomis ligomis?“ – stebėjosi mergina.
Renkasi emigraciją
„Nesakau, kad mano bakalauras – labai aukštas išsilavinimas, nebijau juodo darbo, – tvirtina Lina. – Bet kodėl universitetą baigęs žmogus sutapatinamas su tuo, kuris turi gal tik penkių klasių išsilavinimą? Jaučiuosi žeminama.“
Ji darbo ieško pusmetį, paieškos bevaisės.
„Jeigu reikia kasdien už socialinę pašalpą dirbti po 3–4 valandas, dar sugaišti laiko kelionei į darbą ir atgal, kada ieškotis darbo? Susitikti su darbdaviais?“ – klausia mergina.
Lina aiškina, jog mokėsi dėl geresnės savo ateities.
„Aš nenoriu gyventi iš pašalpų, nes iš pašalpos ateities nesusikursi, – teigia Lina. – Atsisakysiu pašalpos, kraunuosi daiktus ir važiuosiu į Angliją.“
Ir ten indus plauti?
„Ten plausiu, bet žinau, kad uždirbsiu ir perspektyvą turėsiu, o čia nėra jokios perspektyvos“, – nusivylimo neslepia mergina.
Kam rengia tokius, kurių nereikia?
Pernai Lina baigė universitetą. Užsiregistravo darbo biržoje ir pradėjo gauti socialinę 350 litų pašalpą, kompensacijas už būsto šildymą.
Jos specialybė – nauja, reta ir „brangi“, susijusi su sveikatos apsauga.
Jeigu būtų reikėję mokėti visą studijų kainą, per ketverius metus tėvai būtų pakloję apie 40 tūkstančių litų.
„Kai stojau studijuoti, specialybė atrodė labai patraukli, – sako Lina. – Bet darbo biržoje tokios nė nebuvo girdėję.“
Jos nuomone, ir universitetai turėtų prisiimti atsakomybę: „Kam siūlomos tokios studijų programos, jeigu jas baigusių specialistų nereikia?“
Darbdaviai, į kuriuos ji kreipėsi, ieško specialisto tik su darbo patirtimi. Prioritetą teikia tam, kuris pagal šią specialybę dirbtų konsultantu ir kartu pardavimų vadybininku.
„Iš kur įgyti patirties, jeigu niekas nepriima? – apmaudžiai sako Lina. – Tikinau, jog darbo birža apmokėtų pusę atlyginimo, kaip pradedančiai dirbti – vis tiek nereikia.“
Bandė ieškotis bet kokio darbo už minimumą. Negavo nė dėvėtų rūbų rūšiuotojos darbo. „Pasakė, jog mano išsilavinimas per aukštas“, – prisimena Lina.
Gal praktika – už pašalpą?
Jeigu Linos nuomonės kas klaustų, tai jauniems žmonėms už socialinę pašalpą ji siūlytų praktiką pagal specialybę.
„Dirbčiau už 350 litų socialinę pašalpą su malonumu nors ir pusmetį, nes lavinčiau savo gebėjimus, patirties įgyčiau“, – tikina Lina.
Ji svarsto, gal universitetai galėtų susitarti su darbdaviais dėl panašios praktikos ir po studijų baigimo? Klausia: ar taip nebūtų daugiau naudos ir visuomenei, ir jaunam žmogui?
Kur darbo vietos?
Kita mūsų pašnekovė – 51 metų Valerija. Save vadina vos egzistuojančia bedarbe.
Kažkada dešimt metų dirbo televizorių gamykloje, nuo to laiko ilgiau įsidarbinti nepavyksta. Dėl ligos turėjo pirmą invalidumo grupę, vėliau antrą, dabar pripažinta darbinga.
Darbo už socialinę pašalpą nesikrato – valo patalpas ugdymo įstaigoje.
„Peršasi mintis, kad vis dėl to yra Šiauliuose darbo, – sakė moteris. – Tai kodėl nesteigiamos darbo vietos? Juk esame siunčiami ne pramogauti, o dirbti.“
Jos nuomone, už 350 litų būtų galima būtų dirbti 0,25 etato: „Būtų skaičiuojamas darbo stažas, susirgus – nedarbingumo pažyma apmokama.“
Atsijojo piktnaudžiautojus
Akmenės rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje pradėjo taikyti visuomenei naudingo darbo už socialines pašalpas praktiką.
Dar 2010 metais grynųjų pinigų į rankas jau nebedavė tiems, kurie atsisakydavo padirbėti visuomenės labui. Įvedė tokiems socialines maisto korteles.
„Žmonės susitaikė ir prisitaikė, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. – Aišku, reikia atsižvelgti į kiekvieno žmogaus situaciją, vadovautis protingumo principu, nepažeisti žmogaus orumo. Nesiųsti darbo netekusio mokytojo gatvės šluoti.“
Pagal Socialinės paramos įstatymo pakeitimus pritaikyta nauja tvarka greitai padėjo išaiškinti piktnaudžiautojus.
Praėjusiais metais rajone socialinėms pašalpoms nebereikėjo panaudoti 4 milijonų litų, o kompensacijoms – 3 milijonų litų.
Palyginti su 2011 metais pašalpų suma mažėjo 26 procentais, o pašalpininkų sumažėjo net tūkstančiu: nuo 3700 iki 2700.
Iš to tūkstančio 200 pašalpininkų atsisakė visuomenei naudingo darbo.
„Vadinasi turi nelegalių pajamų“, – mano meras.
Dar 200 pašalpininkų socialinė pašalpa buvo sustabdyta, išsiaiškinus, jog išvažiuojama dirbti į užsienį, bet apie tai nepranešama.
Svarbu pasirinkti teisingai
„Mus kaltina, kad skriaudžiame vargšus, bet čia baudžiamąją atsakomybę reikėtų taikyti, – įsitikinęs meras. – Registruojasi darbo biržoje, susitvarko socialinę pašalpą trims mėnesiams, o kitą dieną jau išvažiuoja į užsienį. Dvi tokios pašalpininkės pasikeisdamos kas dvi savaites važinėjo į užsienį prižiūrėti už atlygį ligonio.“
V. Mitrofanovas pripažįsta, jog jaunimo nedarbas ypač skaudus. Bet, jo nuomone, jauni žmonės patys turėtų mąstyti, kokias specialybes renkasi.
„Atėjo ieškoti darbo mergina, baigusi filosofiją, – prisimena meras. – Klausiu: „Kokio darbo tikėjaisi, kai stojai?“ Universitete sako teigė, jog galės dirbti politinėse partijose ar dėstyti etiką mokykloje. Kiek reikia tokių specialistų?“
TEISININKO KOMENTARAS
Visuomenei naudinga veikla: kas tai?
Dr. Vida PETRYLAITĖ, socialinės teisės ekspertė, VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ direktorė:
– Konstitucijos 52 straipsnis nustato, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas socialinės paramos teikimo sąlygas, privalo vadovautis konstituciniais principais. Tokiais kaip, teisingumas, proporcingumas, solidarumas. Būtent solidarumo principas yra esminis, reguliuojant socialinės apsaugos santykius valstybėje.
Socialinė parama nepasiturintiems asmenims yra teikiama nepaisant prieš tai buvusio asmens indėlio į socialinės apsaugos sistemą. Asmuo, ir niekada neprisidėjęs prie socialinės apsaugos sistemos, turi teisę gauti socialinę pašalpą bei kompensacijas.
Tačiau ir šiuo atveju neturime pamiršti solidarumo principo esmės – prisidėti prie šios sistemos tiek, kiek leidžia galimybės.
Visuomenė teikia asmeniui paramą pinigais, o asmuo, gaunantis tokią paramą, atlieka tai visuomenei naudingą darbą.
Mano nuomone, tai negali prieštarauti teisingumo ir proporcingumo principams.
Kaip vertinti reikalavimą asmenims, kurie įgyja aukštąjį išsilavinimą, atlikti visuomenei naudingą darbą, kuris nereikalauja didelės kvalifikacijos?
Manau, tai – ne teisinio reguliavimo netobulumas, o veikiau asmens psichologinio santykio su konkrečiu darbu problema.
Reikėtų įsisąmoninti, kad kiekviena veikla, tiek fizinė, tiek protinė, yra naudinga ir gerbtina, jei tik ji atneša naudą visuomenei.
Jei asmuo, įgijęs tam tikrą aukštąjį išsilavinimą, yra prašomas atlikti fizinį, išankstinio pasirengimo nereikalaujantį darbą, tai nėra jo asmenybės pažeminimas.
Vertinant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą, matyti, kad ši tvarka nėra pakankamai detalizuota.
Teigiamai vertintinti tokie miesto Tarybos patvirtinti aspektai kaip maksimalus visuomenei naudingos veiklos laiko nustatymas, asmenų, kurie apskritai negali būti skiriami dirbti tokius darbus, sąrašo patvirtinimas.
Tačiau vertinant, ar konkretaus asmens teisės ir interesai nebuvo pažeisti, svarbu atsižvelgti į šios tvarkos praktinį įgyvendinimą kiekvienu atskiru atveju.
Net jei pati visuomenei naudingos veiklos organizavimo sistema neturėtų būti vertinama kaip pažeidžianti asmens teises, gali pasitaikyti atskirų atvejų, kai iškyla konkretaus asmens teisių pažeidimo pavojus.
Kokie tai atvejai galėtų būti?
Pirma, teikiant siuntimą atlikti visuomenei naudingus darbus, iš anksto turi būti nurodoma institucija ar įstaiga, kurioje bus atliekami konkretūs darbai, bei veiklos pobūdis.
Iš anksto nurodyti būsimos veiklos pobūdį yra būtina, nes asmuo turi turėti galimybę įvertinti siūlomos veiklos atitikimą jo gebėjimams ir sveikatos būklei.
Vadovaujantis visuomenei naudingos veiklos samprata, tokio darbo naudotoju negali būti pelno siekiantys asmenys (individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės ir pan.).
Taigi, jei asmuo yra siunčiamas atlikti tam tikras funkcijas minėtoje įmonėje, tai negali būti laikoma visuomenei naudingu darbu, ir asmuo tokį savivaldybės administracijos sprendimą gali ginčyti.
Tokia pati taisyklė turėtų būti taikoma ir kai asmuo yra nukreipiamas atlikti darbus atskiro fizinio asmens gyvenamojoje ar verslo teritorijoje, jei toks asmuo nėra reikalingas socialinių paslaugų.
Nors tvarkoje nenumatoma, kiek laiko asmuo turi būti įsiregistravęs darbo biržoje, kad jam galėtų būti siūlomi visuomenei naudingi darbai, visgi, turėtų būti atsižvelgiama į konkretų atvejį.
Pavyzdžiui, situacija, kai studijas baigęs asmuo po šešių mėnesių darbo paieškų jau yra nukreipiamas dirbti visuomenei naudingų darbų, turėtų būti pateisinama tik tada, kai asmuo pats nededa pakankamai pastangų susirasti darbo vietą, atitinkančią jo kvalifikaciją.
Net jei visuomenei naudinga veikla užima tik keletą valandų per dieną, siekiančiam įsidarbinti, tai gali sukelti sunkumų organizuojant pokalbius su potencialiais darbdaviais.
Taigi, turėtų būti numatyta galimybė asmeniui netaikyti neigiamų pasekmių dėl atsisakymo atlikti minėtuosius darbus bent vienerius metus, jei jis įrodo, kad aktyviai ieško darbo.
Kodėl visuomenei naudingus darbus atliekantys asmenys nėra įdarbinami pagal darbo sutartį?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Gali būti, kad daugelis visuomenei naudingų darbų yra nenuolatinio pobūdžio (pvz., patalpų generalinis valymas, kosmetinis remontas), sezoninio pobūdžio, kuris taip pat gali būti nenuolatinis dėl šalies klimatinių sąlygų (sniego valymo, lapų šlavimo, želdinių laistymo darbai).
Tokia tvarka leidžia efektyviai per trumpą laiką suorganizuoti reikalingus darbus, nesukeliant papildomos naštos organizacijoms (socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai, darbuotojų atleidimo, atostogų ir kt. klausimai).
Bet kokiu atveju, jei asmuo mano, kad jo atžvilgiu visuomenei naudingos veiklos organizavimo tvarka buvo pritaikyta nepagrįstai ar neteisingai, jis turi teisę skųsti savivaldybės administracijos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.
Gali skųstis savivaldybės administracijos direktoriui, administracinių ginčų komisijai, apygardos administraciniam teismui.
Beje, asmeniui įteikiamame siuntime turėtų būti nurodoma savivaldybės administracijos veiksmų apskundimo tvarka.
Rūta JANKUVIENĖ
