specialybė

Ko gero, nedaugelis yra girdėję apie hendlerio specialybę, tačiau, jeigu esate šunų mylėtojai bei lankotės šunų parodose, tai greičiausiai esate susidūrę su šios profesijos atstovais. Lietuvoje šios srities atstovų yra visai mažai, o štai vilnietė Viltė Šokaitytė yra viena iš to nedaugelio profesionalų užsiimančių šia tikrai neeiline veikla, kurioje ji sukasi jau dešimtmetį.  22- ejų profesionali hendlerė Viltė treniruoja šunis, paruošia juos parodoms, o jų trūkumus užglaisto privalumais.

Liūdna ir labai skaudu, kai Anapilin iškeliauja artimas, mylimas žmogus. Dažnai netgi sunku susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis. Todėl šalia reikalingas racionaliai mąstantis žmogus, kuris galėtų pasirūpinti dokumentais, atsisveikinimo su velioniu organizavimu ir detalėmis. Jorūnė Ramonaitė – Kėdainių krematoriume įsikūrusio ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja.

Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darbe, tad svarbu, kad jis teiktų pasitenkinimą ir užtikrintų finansinį stabilumą. Deja, ne visada norimą darbą pavyksta rasti savo mieste. Ar tokiu atveju verta jo ieškoti kitame? Apie ką reikia pagalvoti, norint tai padaryti? Tik nedaugelis drįsta dėl geresnio darbo keisti miestą 2018 metų sausio pabaigoje, darbo biržoje buvo užregistruota 158 500 bedarbių. Daugiau nei 15 procentų jų buvo 16-29 metų amžiaus. Didesnis nedarbo lygis vyravo kaimo vietovėse.

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Dainininkas? Kino žvaigždė? Ne, tikrai neatspėjote. Kviečiame perskaityti šį portalo „therichest.com“ sudarytą sąrašą ir perskaityti, kurios profesijos žmonėms teikia daugiausiai laimės.

Edukologijos universiteto populiariausia specialybė – kūno kultūros mokytojas. Tad galime būti ramūs – ko jau ko, o kūno kultūros mokytojų ir trenerių krepšinio šalyje su didelėmis ambicijomis tapti dar ir futbolo meka, nepritrūks. Tačiau kai išeis į pensiją paskutinis senosios kartos matematikas ar chemikas, naujų mokytojų į jų vietą rasti bus neįmanoma, nes stojančiųjų į šias specialybes nėra.

Kai perkate žuvį, ar kada pagalvojote, kur ji užauginta ar kas ją išskrodė? Siūlome susipažinti su nauja įdomia specialybe: Šilutės žemės ūkio mokykloje galima mokytis žuvininkystės amato. Iki šiol tokių specialistų niekas neruošė. Šalyje dar labai mažai įmonių, auginančių žuvį uždaroje cirkuliacinėje sistemoje, o žuvies poreikis vis auga.  Šilutės žemės ūkio mokykla visiškai naują centrą įrengė senose dirbtuvėse.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas, įmonės „Arginta“ vadovas Gintautas Kvietkauskas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė matantis teigiamų poslinkių Lietuvos aukštajame moksle. Inžinerinius mokslus esą pradėjo rinktis daugiau jaunuolių. Tačiau, pasak verslininko, naujus darbuotojus vis dėlto reikia apmokyti: „Kalbant apie aukštąsias mokyklas, tam tikrų poslinkių į gerąją pusę yra. Didėja inžinerinių specialybių populiarumas. Ateina labiau motyvuoti žmonės.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

 Kasdien kiekvieną valandą, minutę, sekundę sukuriami neįsivaizduojami kiekiai informacijos. Jei per vieną dieną atsiradę duomenys būtų įrašyti į DVD diskus, tai juos sudėjus vieną ant kito susidarytų toks atstumas, kaip iki Mėnulio ir atgal. Kaip suvaldyti tokius informacijos kiekius? Kaip atrinkti faktus, kurie padėtų kurti ir tobulinti verslą? Tai pagrindinė užduotis šiuolaikiniams specialistams – verslo analitikams.

 Greitu metu Lietuvoje trūks apie 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, „Žinių radijui“ sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Švietimo iniciatyvų koordinatorius Arūnas Mark. „Investuok Lietuvoje“, remdamasi užsienio investuotojų tendencijomis, paskelbė sąrašą studijų, kurios esą garantuoja sėkmę darbo rinkoje. „Visų pirma tai yra IT specialistai. Mūzų skaičiavimais, Lietuvoje greitu metu jų trūks apie 10 tūkst. Įvairaus profilio – nuo programuotojų iki sistemų prižiūrėtojų.

Dešimtyje Lietuvo savivaldybių įgyvendinamas projektas „Pažink gamybą kitaip“. Viena iš tokių – Švenčionių rajono savivaldybė. Čia rengiami jaunimo susitikimai su verslininkais, lankomasi vietos įmonėse. Taip padedama jauniems žmonėms pasirinkti profesiją, skatinamas verslumas. Viena didžiausių Lietuvoje inžinerinės pramonės įmonių Pabradėje gamina medicinai skirtas prekes – kvėpavimo sistemas, anestezijos ir reanimacijos priemones. Jos siunčiamos į 100-ą šalių.

Artur Cvetkov jau trečius metus dirba Vilniaus Jeruzalės darbo mokymo centre. Jis – krovininių transporto priemonių ir autobusų vairavimo mokytojas bei instruktorius, į savo darbą žiūrintis su didele pagarba ir atsakomybe. Šiuos principus jis skiepija ir būsiemiesiems vairuotojams. Artūrai, ar galėtumėte šiek tiek papasakoti apie save? Kaip tapote vairavimo mokytoju? Šiuo darbu pirmą sykį susižavėjau dar būdamas dvyliktokas ir lankydamas vairavimo kursus vairavimo mokykloje.

 Du iš trijų darbuotojų Lietuvoje dirba ne pagal įgytą specialybę. Daugiausia tokių tarp teisininkų, ekonomikos bei finansų specialistų, taip pat baigusių humanitarinius mokslus. Tokias išvadas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt "Po vidurinės - visi keliai atviri. Dar ir dabar taip sakoma abiturientams, - teigia cvmarket.

 Nuo 2012 m. atkurti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) siūlo unikalią galimybę įvairių specialybių dieninio skyriaus studentams savaitgaliais neakivaizdiniu būdu mokytis karinės specialybės. Prie pasirinkto aukštojo išsilavinimo pridurtas karinis laipsnis ne tik įspūdingai atrodo gyvenimo aprašyme, bet ir labai praplečia karjeros galimybes šiandieninėje nuolat kintančioje darbo rinkoje.

 Atlyginimas – vienas iš svarbiausių dalykų darbuotojui, apie atlyginimą galvojama ieškant darbo, svarstant darbo keitimą ar netgi išeinant iš darbo. Remiantis darbo portale CVbankas.lt registruotų darbo ieškančiųjų duomenimis, sudaryta statistika, kokių sričių darbuotojai šiais metais uždirbo daugiausiai ir ko tikėtųsi, perėję dirbti kitur.

Įdarbinimo agentūrų specialistai vieningai sutaria, kad vienas iš būdų jauniems žmonėms padidinti galimybes susirasti darbą – savanoriška veikla. Net jei ji nėra tiesiogiai susijusi su pasirinkta specialybe ar studijų kryptimi, neatlygintina veikla nevyriausybinėje ar kitoje organizacijoje dažnai suteikia labai svarbių bazinių įgūdžių: moko vadybos, organizuotumo, disciplinos, komandinio darbo ir pan.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Kol vieni intensyviai stebi naujausias įstatymų pataisas dėl kelių litų minimalaus atlyginimo prieaugio ar „dreba“ dėl pašalpų iš valstybės - paliks ar „nurėš“ lengvatas, antri – bijo, kad prisiėmę brangių būsto paskolų neišgyvens, tai tuo tarpu treti – nesuka sau galvos dėl aukščiau išvardintų rūpesčių, nes jie protingai pasirinko specialybę ir jau dabar uždirba tūkstantines sumas. Kokia tai specialybė? SEO specialistas.

Nors šalyje populiariausių specialybių sąrašas nesikeičia jau keleri metai, apklausos rodo, kad didžioji dalis universitetų absolventų vis dar dirba ne pagal įgytą specialybę. Tuo tarpu prastesnį įvaizdį turinčių, tačiau gerų, sočią ateitį užtikrinančių specialybių jaunimas vengia. Vaikosi prestižo, o ne svajonės Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.

Prasidėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, vėl pasigirsta diskusijos apie konkrečių specialybių perspektyvas ir jų absolventų konkurencingumą rinkoje.

Aviacijos mokymų centras Baltic Aviation Academy skelbia priėmimą į pradinio pilotų rengimo studijas. Svajojantys įgyti perspektyvią ir paklausią piloto specialybę yra kviečiami pasirinkti tinkamiausią studijų programą. Siūloma rinkti Privataus Mėgėjo Licencijos (PPL), Komercinės Aviacijos Licencijos (CPL), Integruotos Avialinijų Transporto Licencijos (ATPL), Aviacijos Vadybos bei Skrydžių Instruktoriaus studijų programas.

Norite dirbti pas kurį nors iš lietuviams patraukliausių darbdavių? Tuomet turite ir pats būti geresnis savo srityje, kad jumis pakeistų esamą darbuotoją. Arba turėti su IT susijusią specialybę. Per trejus metus dirbančių pas tokius darbdavius sumažėjo daugiau nei tūkstančiu, teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikai, remdamiesi Sodros duomenimis.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikino įdarbinimo kompanijos „Manpower“ duomenimis, dviejų ir daugiau specialybinių kompetencijų turinčių darbuotojų poreikis darbo rinkoje nenumaldomai auga. 2012 m. šeštadalį visų „Manpower“ įdarbintų darbuotojų sudarė žmonės turintys daugiau nei vieną profesinę kompetenciją, 2013 m. tokie darbuotojai sudarė bene ketvirtadalį visų įdarbintųjų. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr.

Yra daug dalykų, kurių paprasčiausiai nekvestionuojame – tikime, kad yra būtent taip, kaip sakoma ar rašoma. Daugelis šių dalykų yra kasdienio gyvenimo dalis ir galbūt be jų net nemokėtume gyventi taip, kaip esame pratę. Tačiau pasirodo, jog kai kuriais atvejais mes nematome „viso paveikslo“ arba paprasčiausiai esame apgaunami. Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 atvejų, kuomet pasaulis jums meluoja.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtina, kad policininko profesija nėra patraukli, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Pareigūnus ruošiančios mokymo įstaigos atsikerta, kad norinčių tapti policininkais netrūksta, tačiau jie šį darbą meta sukūrus šeimas. „Uždirbame tik tiek, kad galėtume išgyventi, apie sutaupymą negali būti kalbos, – tvirtina aštuonerius metus policijos sistemoje dirbanti pareigūnė.

Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais. Lietuvos darbo biržos teigimu, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta pardavėjų, įvairaus pobūdžio vairuotojų, statybų darbininkų, virėjų, siuvėjų, apsaugos darbuotojų, vadybininkų, administratorių bei buhalterių.

Jaunam žmogui baigus vidurinę mokyklą prasideda naujas gyvenimas – savarankiškas gyvenimas. Ir ne tik dažnai finansiškai, bet ir psichologiškai, kai imama priimti svarbius sprendimus, nulemiančius gyvenimą. Vienas tokių, profesijos pasirinkimas šiais laikais jaunuoliams tampa tikru iššūkiu.

Apie emigraciją kaip kone vienintelį būdą susikurti materialinę gerovę nuolat kalbantis jaunimas nepastebi tūkstančių gerai mokamų darbo vietų Lietuvoje. Raktas į jas – nelengvos, tačiau labai perspektyvios inžinerinės studijos. Mechanikų, projektuotojų, technologų (gamybos inžinierių), šilumos energetikų ir kitų kvalifikuotų inžinierių laukiama išskėstomis rankomis, jų paklausa darbo rinkoje – didžiulė. Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį.

Šiemet pasigirdus optimistinių kalbų apie statybos sektoriaus atsigavimą, vėl iškelta ta pati aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo problema. Aukštos kvalifikacijos inovatyvių inžinierių-technologų reikia tiek įsibėgėjančiam daugiabučių namų renovacijos procesui, tiek naujų ekologiškų individualių namų statyboje.

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės, paskelbusios konkursus laisvoms specialistų darbo vietoms užimti ir iš pretendentų nereikalaujančios darbo patirties, nekeliančios jiems specialių reikalavimų, sulaukia rekordinio skaičiaus pretendentų. Kelios dešimtys kandidatų Į vieną vyresniojo ar vyriausiojo specialisto vietą taikosi po 20–30 ir daugiau asmenų, nors atlyginimas – tik apie 1500 litų į rankas.

Vidurinėse mokyklose mažėja mokinių, pasirenkančių Europos Sąjungos kalbas kaip alternatyvą rusų kalbai, o Lietuvos ekonomika ir verslas vis labiau orientuojasi į užsienio rinkas – todėl smarkiai auga daugiakalbių specialistų, išmanančių konkrečios šalies ekonomiką, teisę, istoriją bei kultūrą, poreikis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje auga aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Tai patvirtina įvairių organizacijų (Nacionalinės plėtros instituto, Lietuvos Respublikinės darbo biržos ir kt.

Trečiadienį Šiaulių teritorinėje darbo biržoje visos apskrities profesinių ir kitų mokymo įstaigų, bibliotekų, verslininkų asociacijų ir įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovams buvo pristatyta 2013 metų darbo rinkos prognozė ir įsidarbinimo galimybių barometrai Šiaulių apskrityje ir situacija darbo rinkoje. Pristatytos prognozės optimistinės – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų, nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas.

Nors diplomų teikimo maratonas dar neprasidėjo, dalis aukštųjų mokyklų jau dabar atsisveikina su savo absolventais. Vakar Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose jaunuoliams buvo įteikti Informacinių technologijų bakalauro diplomai. Priešingai nei didžioji dalis absolventų, šie universiteto duris uždaro ramūs, mat darbą jie tikrai ras. Tačiau jaunimas apgailestauja, kad šalies švietimo sistema privedė prie to, kad taip pasiseka mažumai.

1. Šokinėtojas ant čiužinių Žmogus, kuriam moka už tai, kad jis šokinėtų ant čiužinių, sako, kad tai visai nejuokinga. Ant čiužinių jis šokinėja kiekvieną dieną. Ant vieno čiužinio, tada ant kito... Žmonės to nesupranta. Pasak profesionalaus šokinėtojo ant matraso Reubeno Reynoso, tai darbas, kurį gali dirbti ne bet kas. Vyriškio teigimu, šokinėti ant čiužinių galima tinkamai ir netinkamai. Jis per dieną tinkamai šokinėja ant trijų čiužinių.

Pašalpa plius visuomenei naudingas darbas – tokia praktika Šiauliuose sukėlė audringą reakciją. Pašalpų gavėjai klausia: „Jeigu yra darbo, kodėl nesteigiamos darbo vietos?“ Ką tik universitetą baigusi mergina už socialinę pašalpą nusiųsta plauti indų į privatų darželį. Ji abejoja tokio darbo teisėtumu. „Kraunu daiktus, geriau Anglijoje plausiu indus“, – sako šiaulietė.

Jau ketvirtus metus vykstanti „Moksleivių diena Vytauto Didžiojo universitete“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Šiandien universitetą užplūdo beveik 1200 moksleivių, jų tėvelių ir mokytojų iš visos Lietuvos. Padeda rinktis gyvenimo kelią „Moksleivių dienos“ programoje numatyta gausybė renginių, paskaitų, susitikimų, eksperimentų, tačiau ypatingo populiarumo sulaukė lapkričio mėnesį vykusio renginio „Matuokis profesiją“ tęsinys.

Lietuvos įmonės šiuo metu graibsto informacinių technologijų specialybių studentus, tačiau tik nedaugelis jų turi pakankamai praktinės patirties sklandžiam startui darbovietėse. Tokių jaunuolių apmokymas dirbti verslo sąlygomis trunka bent keletą mėnesių, bet šį laiką žymiai sutrumpina studijuojant įgyta praktinė patirtis, tvirtina į IT bendrovių atstovai.

32-ejų Min­dau­gas Bra­žas – be­ne vie­nin­te­lis Šiau­liuo­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gu dir­ban­tis vy­ras. Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pa­sa­ka“ auk­lė­to­ju jis dir­ba nuo per­nai va­sa­rio ir nea­be­jo­ja, tai nė­ra tik mo­te­riš­kas dar­bas. „Jį dir­ban­čių vy­rų tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Pir­mą kar­tą į dar­že­lį – tris­de­šim­ties Min­dau­gas pa­sa­ko­ja, kad į lop­še­lio-dar­že­lio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vą įsi­lie­jo pa­laips­niui.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Jums sun­ku ras­ti dar­bą, nes ten, kur ga­lė­tų bū­ti lais­va kė­dė, ją už­ėmęs sep­ty­nias­de­šimt­me­tis pen­si­nin­kas? Be­vai­sės dar­bo pa­ieš­kos jau­nus žmo­nes stu­mia į ne­vil­tį – jau­nų be­dar­bių kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­dau­gė­ja, o dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus žmo­nių ne­ma­žė­ja. „Gau­nu pen­si­ją ir at­ly­gi­ni­mą. Iš­gy­ven­ti leng­viau ne­gu tik iš pen­si­jos, dirb­siu tiek, kiek ga­lė­siu“, – sa­ko par­da­vė­ja dir­ban­ti 71-erių aly­tiš­kė Ja­ni­na.

Grįž­ti į mo­kyk­li­nį suo­lą jau suau­gus – tai ga­li­my­bė iš­tai­sy­ti jau­nų die­nų klai­das, atei­ty­je tu­rė­ti no­ri­mą dar­bą, at­skleis­ti sa­vo ge­bė­ji­mus. Tuo įsi­ti­ki­no ne vie­nas pa­kruo­jie­tis. Ge­riau vė­liau nei nie­ka­da Pak­ruo­jie­čiui Da­riui Ši­mo­liū­nui – tris­de­šimt ket­ve­ri. Ki­tą sa­vai­tę jis pra­vers Pak­ruo­jo suau­gu­sių­jų ir jau­ni­mo švie­ti­mo cent­ro Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo kla­sių du­ris. Šiais moks­lo me­tais jis mo­ky­sis aš­tun­to­je kla­sė­je.

Gyventojai nebebijo prarasti darbo vietos, jiems reikia iššūkių, o mokamas atlygimas nebėra svarbiausias kriterijus. Darbdaviai skelbime jau nurodo atlyginimą, siūlomą specialistui, o darbo užmokesčiai nemažėja – tokius pokyčius darbo rinkoje atskleidžia skelbimų portalo „CV bankas“ tyrimas. „Situacija darbo rinkoje apskritai gerėja. Taip sprendžiu iš vasaros: atsirado daugiau darbo vietų visose įmonėse.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 28 d. šalyje buvo registruota 205,8 tūkst. bedarbių – 9,95 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Birželio 22-28 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,8 tūkst. arba beveik 30 proc. – jaunesni nei 25 metų amžiaus Per savaitę užimtumas suteiktas 6,1 tūkst. bedarbių: teritorinių darbo biržų specialistai jiems padėjo įsidarbinti, pasiūlė dalyvauti laikino užimtumo priemonėse, įsigyti verslo liudijimą.

Įpusėjus abiturientų prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pildymui, tapo aišku, kad šiemet populiariausios vėl išliks humanitarinių ir socialinių mokslų studijos bei ekonomika ir finansai. Itin daug prašymų studijuoti užpildyta į teisės specialybę. Motyvacinis testas – populiarus Aukštųjų mokyklų atstovus nustebino netikėtai daug stojančiųjų, pasirinkusių laikyti motyvacijos vertinimo testą.

Didžiausius atlyginimus šių metų I ketvirtį uždirbo finansų ir draudimo, informacijos bei ryšių ir energetikos sektoriaus darbuotojai. Kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto atlyginimai neperkopė 3 tūkst. litų ribos.

Per savaitę Lietuva darbo birža bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai 500 mažiau nei savaitę prieš, skelbiama Lietuvos darbo biržos pranešime. Iš viso ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos registre bvo 217,3 tūkst. bedarbių arba 10,51 šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp naujųjų registruotų bedarbių daugiausiai be profesinio pasirengimo – 43,3 proc., turinčių didesnę nei dvejų metų pertrauką – 26,2 proc.

Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius. „Socialiniai mokslai – kažkas neapčiuopiamo“2011-aisiais stojantys į universitetus socialinius mokslus pirmu pageidavimu rašė 51 proc.